aA
Du Ukmergės rajono gyventojai užsimojo užtvenkti Siesarties upę, kurioje neršia labai daug lašišinių žuvų. Šiai idėjai nepritaria žvejai mėgėjai, teigiantys, kad naujas statinys sumažintų vertingų žuvų populiaciją. Jų pusėn stoja ir hidrologai, priduriantys, kad iš tokių hidroelektrinių naudos turi nebent jų savininkai.
Taip atrodo pono A. Augūno pakeista Siesarties vaga
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Ūkininkas užtvankos nori rekreaciniams tikslams

Ukmergės rajone netoli kelio Ukmergė - Žemaitkiemis užtvankos atsiradimu labiausiai suinteresuoti ūkininkas Algirdas Augūnas ir verslininkas Albinas Strelčiūnas. Vieta, kurioje norima statyti užtvanką ir hidroelektrinę, yra Anykščių regioninio parko Siesarties kraštovaizdžio teritorijoje, todėl atsiranda papildomų kliūčių. Viena rimčiausių – Valstybės saugomų teritorijų įstatymas. Juo vadovaujantis, hidroelektrinės buvusio malūno teritorijoje statyti negalima. Taip pat tam koją kiša aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašytas draudžiamų tvenkti upių sąrašas.

Bet, kaip informavo šaltiniai, darbo grupė siekiant pakeisti galiojančius teisės aktus pagalbos prašys iš Ukmergės į Seimą patekusių politikų. Tiesa, vienas iš upės tvenkimo iniciatorių  A. Strelčiūnas GRYNAS.lt neigė galvojantis apie hidroelektrinės statybą. Tai jis pavadino viena iš galimybių ir patikino, kad pirmiausia užtvanką naudotų rekreacijos tikslams.

Vandens telkinys telkšotų jo paveldėtoje žemėje. Tačiau patyrę aplinkosaugininkai mano, kad tokie teiginiai tik priedanga. Anot jų dažniausiai, užtvankos įrengiamos būtent dėl hidroelektrinių.

Piniginę paplonino 300 tūkst. Lt

GRYNAS.lt primena, kad entuziastingi upės tvenkėjai prieš keletą metų užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę. Ukmergės rajono apylinkės teisme įrodyta, kad A. Augūnas per savaitę pakeitė Siesarties upės vagą. Per tiek laiko jo žemėje buvo iškastas naujas 340 metrų ilgio, 11 metrų pločio ir 3 metrų gylio kanalas. Senąją vagą užtvenkus akmenimis, vanduo buvo nukreiptas taip, kad tekėtų pro ukmergiškio sodybą. Kai po smarkios liūties buvo suardyta užtvanka, upė pradėjo tekėti dviem vagomis.

Ten, kur yra žuvitakiai, daug lengviau brakonieriauti. Pastatai sietą ir koši vandenį. Šioje upėje neršia labai daug šlakių, todėl iškiltų daug papildomos rizikos.
J. Dautartas

Ukmergės rajono gyventojo įvykdytą nusikaltimą teismas pripažino ypač dideliu ir jam skirta 9750 Lt bauda, o už aplinkai padarytą žalą iš jo priteista 287 tūkst. Lt. Taip pat nuteistajam teks atlyginti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išlaidas – 7614 litų. O A. Strelčiūnui, pasistengusiam, kad Siesartis prie jo namų išsiskirtų į dvi dalis, aplinkosaugininkai skyrė 500 Lt baudą ir, be to, jis turėjo atlyginti 12 tūkst. Lt gamtai padarytą žalą.

Tiesa, A. Augūnas Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo. Tačiau šio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl Siesarties kraštovaizdžio draustiniui padarytos žalos, nuteistojo skundą atmetė. Apygardos teismas paliko galioti šių metų balandžio 2 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtą nuosprendį.

Savivaldybė prašys Seimo narių pagalbos

Tačiau net ir tokios baudos nenumalšino vyrų noro turėti užtvanką, kurioje veiktų hidroelektrinė. Kad ukmergiškiai ir vėl aktyviai siekia savo tikslų, patvirtino Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Tiesa, jis pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai Siesartyje įrenginėti užtvankų neleidžia. Tačiau jei įstatymai būtų pakeisti, hidroenergetikos entuziastams atsirištų rankos.

Pašnekovas neatmetė galimybės, kad jo vadovaujama darbo grupė kreipsis į Seimo narius iš Ukmergės, kad jie paspartintų teisės aktų pakeitimą: „Jeigu pakeičia įstatymą, atsiriša rankos. Bet kol kas statybos neleidžiamos. Kažkada ten buvo užtvanka. Kad Siesartis turėtų būti pritaikytas turizmui, apie tai kalbama jau daug metų. Bet savivaldybė pati nestato. Čia yra verslininkų iniciatyva“.

Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka savo ruožtu patvirtino, kad šiuo metu užtvankos atkurti neįmanoma. Norint statyti hidroelektrinę, jo žodžiais tariant, visų pirma reiktų keisti teisės aktus.

„Pagal dabar galiojančius įstatymus užtvankos atkūrimas yra negalimas. Siesartis prisikiriama toms upėms, kuriose užtvankų statymas yra draudžiamas. Beje, toje vietoje yra kraštovaizdžio draustinis. Bet visų pirma reiktų įvertinti, ar tai nepakenktų kraštovaizdžiui, ar nebus sudarytos kliūtys žuvų migracijai“, - tikino parko direktorius.


Užtvanka palengvintų brakonierių dalią

Kaip hidroelektrinės statybą vertina specialistai? Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas taip pat teigė, kad saugomoje teritorijoje tokio statinio pastatyti nepavyks. Vis dėlto, jei Saugomų teritorijų tarnybos įstatymas būtų pakeistas, jo nuomone, įrengus tinkamą žuvitakį, lašišinių žuvų migracijai didelio pavojaus nebūtų.

Lašišines žuvis dar galima žvejoti iki mėnesio vidurio. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.
Lašišines žuvis dar galima žvejoti iki mėnesio vidurio. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.
© AM

Tačiau čia pat jis atkreipė dėmesį, kad dažnai verslininkai žuvitakius eksploatuoja netinkamai: „Tai būtų įmanoma, jei būtų įrengtas geras žuvitakis. Bet paprastai stengiamasi daugiau vandens praleisti per elektrinę, todėl žuvitakiui tenka mažiau vandens. Kuo daugiau vandens per elektrinę praleidžiama, tuo daugiau energijos pagaminama ir tuo pačiu daugiau pinigų uždirbama. Tokiu atveju reiktų užtikrinti didesnę kontrolę.“

Pagal pajėgumą (nerštaviečių kiekį ir gausumą) tai turbūt trečia Lietuvos upė. Tai valstybinės reikšmės saugoma upė ir naujų užtvankų statyba draudžiama. Apskritai, kai pastatoma užtvanka, sukyla vanduo. Būtina statyti žuvų praplaukimo taką. Jeigu pristatoma daug, pasikeičia upės režimas.
V. Kesminas

Apskritai, pašnekovo teigimu, hidroelektrinės statyba sukeltų papildomų rūpesčių. Anot jo, Siesartyje neršia labai daug lašišinių žuvų, todėl svarbu užtikrinti, ne tik tinkamai veikiančių žuvitakių įrengimą, bet ir jų apsaugą nuo brakonierių. „Ten, kur yra žuvitakiai, daug lengviau brakonieriauti. Pastatai sietą ir koši vandenį. Šioje upėje neršia labai daug šlakių, todėl iškiltų daug papildomos rizikos“, - tikino J. Dautartas.


Specialistai įžvelgia didelę žalą lašišinėms žuvims

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas Vytautas Kesminas, tiriantis lašišinių žuvų nerštą, laikėsi kur kas kategoriškesnės pozicijos. Anot jo, hidroelektrinė Siesarties upėje neabejotinai pakenktų lašišinių žuvų nerštui.

Galiausiai jis pridėjo, kad apie naujų užtvankų statybą negali būti nė kalbos: „Pagal pajėgumą (nerštaviečių kiekį ir gausumą) tai turbūt trečia Lietuvos upė. Tai valstybinės reikšmės saugoma upė ir naujų užtvankų statyba draudžiama. Apskritai, kai pastatoma užtvanka, sukyla vanduo. Būtina statyti žuvų praplaukimo taką. Jeigu pristatoma daug, pasikeičia upės režimas.“

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras taip pat teigė, kad iš dar vienos naujos užtvankos Siesarties upėje nieko gero tikėtis neverta. „Upė yra kaip kraujagyslė. Jeigu ją perrėši, natūralus gyvybingumas sumažėja keliais kartais. Kai nebuvo kito energijos šaltinio, hidroelektrinės buvo labai reikalingos. Dabar natūralios upės ir jų slėniai yra labai didelė vertybė“, - sakė pašnekovas.

Upės vaga
Upės vaga
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, šią užtvanką įrengti norima jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau to padaryti neleidžia galiojantys teisės aktai. Be to, hidroelektrinių statybai nepritaria ir Europos Sąjunga. Taip pat, jo teigimu, nereikia pamiršti ir to, kad nauji statiniai gali labai pakenkti lašišinių žuvų nerštui.

„Toje vietoje Siesartis patenka į kraštovaizdžio draustinį. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia tokias upes tvenkti. Be to, Siesartis įrašytas į draudžiamų tvenkti upių sąrašą. Nereikia pamiršti, kad ši upė yra viena svarbiausių lašišinių žuvų nerštaviečių. Vertingom žuvim tai nebūtų gerai. Nematau argumentų, kodėl reikėtų leisti tvenkti upę“, - tikino departamento direktorius.

Naudos turėtų nebent verslininkas

Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė GRYNAS.lt tikino, kad Lietuvoje plėsti hidroenergetikos nenumatyta. Anot jos, įvertinus visų valstybės upių potencialą, nustatyta, kad hidroenergetiniai ištekliai nėra dideli. Be to, ji pabrėžė, kad šios veiklos plėtrai prieštarauja šiuo metu galiojantys aplinkosauginiai reikalavimai.

Jos teigimu, tokių jėgainių ekonominė nauda neatperka gamtai padaromos žalos: „Pastatant naują jėgainę pažeidžiamas upės vientisumas. Nors žuvitakiai ir įrengiami, bet tai vis tiek kelia problemų. Nauda neatperka gamtai daromos žalos. Apskritai tokių elektrinių plėtra nėra numatoma. Statyti mažas jėgaines galima tik ten, kur upė jau patvenkta, jeigu yra išlikę seni tvenkiniai, kuriose vientisumas jau pažeistas.“

Upė yra kaip kraujagyslė. Jeigu ją perrėši, natūralus gyvybingumas sumažėja keliais kartais. Kai nebuvo kito energijos šaltinio, hidroelektrinės buvo labai reikalingos. Dabar natūralios upės ir jų slėniai yra labai didelė vertybė.
V. Bezaras

Pašnekovės žodžiais tariant, šiuo metu skatinama vietoje hidroelektrinių statyti vėjo ir saulės jėgaines. Be to, J. Kriaučiūnienė teigė, kad jei Lietuvoje hidroelektrinių ir padaugėtų, iš jų naudos turėtų nebent verslininkai: „Elektra tikrai nepigtų. Už atsinaujinančius šaltinius mokama valstybės kompensacija. Lietuvoje iš hidroenergijos pagaminama apie 3,5 proc. elektros energijos. Didžiausias šaltinis – Nemunas ir Neris, bet šiose upėse elektrinės nestatomos. O iš mažų jėgainių gausime labai mažą energijos kiekį. Tai būtų tik procentinė dalis. Sutinku, kad naudos turėtų tik savininkas, o ne Lietuvos žmonės.“

Žvejai mėgėjai pasiūlymui nepritaria

Naujos hidroelektrinės statybai kategoriškai nepritarė žvejas mėgėjas, žurnalo „Žvejok“ redaktorius Dalius Rakutis. Anot jo, tokie statiniai upėms padaro labai daug žalos: „Hidroelektrinių užtvankų pažabotose upėse nyksta tokios vertingos lašišinė žuvys, kaip kiršliai ir margieji upėtakiai. Be to, sutrinka ar net visai nutrunka sezoninės žuvų migracijos, keičiasi upių pratakumas ir vyraujantis vandens lygis. Dėl elektrinių veiklos vykstant ženklesniems vandens lygio svyravimas po neršto žūsta žuvų ikrai ir mailius. Sudaromos palankios sąlygos brakonieriškai veiklai – staigiai nuleidus vandenį daug lašišų išgaudoma rankomis ar nusmeigiama šakėmis bei žeberklais, daroma žala kitai gyvūnijai.“

D. Rakučio teigimu, Siesarties atkarpoje, kurioje pora Ukmergės rajono gyventojų norėtų pastatyti hidroelektrinę, migruoja ne tik lašišos ir šlakiai. Pasak jo, pavasarį iš Šventosios į nerštavietes šia upe migruoja kiršliai, žiobriai, iš Molėtų rajono ežerų upe žemyn leidžiasi unguriai, kurie pastačius elektrinę, neišvengiamai žūtų jos turbinose.

Didžiausias šaltinis – Nemunas ir Neris, bet šiose upėse elektrinės nestatomos. O iš mažų jėgainių gausime labai mažą energijos kiekį. Tai būtų tik procentinė dalis. Sutinku, kad naudos turėtų tik savininkas, o ne Lietuvos žmonės.
J. Kriaučiūnienė

Buvusio malūno teritoriją, vyro manymu, būtų galima paversti rekreacine zona, kuri taip pat neštų pelną. Atsižvelgiant į tai, jis nesupranta, kam ukmergiškiams prireikė būtent hidroelektrinės.

„Buvęs vandens malūnas prie upės – puiki vieta įrengti kavinę, restoraną, kaimo turizmo sodybą, kitą turizmo ir rekreacijos objektą, lankomą turistų, garsinantį kraštą. Gerų pavyzdžių netrūksta – pažiūrėkime į Ginučių, Liubavo vandens malūnus, Belmonto užtvanką ir kitus panašius objektus.

Objektai nekenkia gamtai ir yra pelningi. Todėl kyla klausimas: kodėl teikiamas prioritetas hidroelektrinei? Gal todėl, kad norint sukurti gerą rekreacijos objektą reikia įdėti daug idėjų, darbo, ir investicijų. Tuo tarpu vieną sykį investavus į elektrinę, nieko daryto nereikia. Nebent tik kaip savo akį saugoti galiojančius įstatymus, pagal kuriuos už pagamintą atseit „žalią“ energiją kiekvieną minutę kapsi pinigai iš mūsų, mokesčių mokėtojų kišenės“, - svarstė D. Rakutis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aukštaitijos architektūros perlai: vienuolynų ansambliai, turistus traukiantys savo didybe ir grožiu (7)

Vienos įspūdingiausių praėjusių šimtmečių architektūros dovanų Anykščių ir Kupiškio...

Mokslininkai įspėja, kad didžiausias teršėjas – visai ne žmogus: laikas keisti požiūrį į statybą (47)

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai...

Artėja padangų keitimo laikas: kur dėti senienas? (16)

Prasidedant automobilių vasarinių padangų keitimo metui, aplinkosaugininkai primena vairuotojams,...

Tyrimo metu paaiškėjo, kiek anglies dvideginio išskiria viena komanda 1006 km lenktynėse (6)

Bendrovė „Gera dovana“ atliko savo komandos (#60) „Aurum 1006 km“ lenktynių metu padarytą...

Savo planu apmokestinti automobilių taršą abejoja patys jo rengėjai: svarbiausia surinkti pinigų, o ne sumažinti taršą (55)

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (19)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (247)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...