Vasarą tokiam gyvūnijos pulkui maisto netrūksta, tačiau jo ieškodami gyvūnai keliauja ar klajoja. Dar dažniau dabar jie turi ieškotis naujų buveinių dėl trikdymo – grybautojų bei uogautojų iš miškų išginti žvėrys apsistoja javuose, nešienautose pievose, laukų krūmynuose. Kol naktys trumpos, daugelis gyvūnų keliauja naktimis – šios kelionės nėra migracijų dalis, gyvūnai gali skubėti į tolėliau esančius javus, patrauklias ganyklas. Labai dažnai jų takus kerta mūsų nutiesti keliai ir greitkeliai.
Todėl gamtininkai pataria labai atidžiai vairuoti prieblandoje ir naktį, važiuoti tik nustatytu greičiu ir ypač – atkreipti dėmesį į kelio ženklus, perspėjančius apie laukinius žvėris. Šie ženklai statomi ne šiaip sau! Net ir ten, kur jų nėra, negalima pamiršti tokios galimybės. Gyvūnų judėjimo vietų, vietų, kur bus kertamas kelias, negali prognozuoti, nustatyti niekas. Todėl net aptvertuose keliuose būkime labai atidūs. Ypač didelių problemų gali kilti ten, kur miško lankytojai išvažiuodami neuždaro tvorų vartų ir sudaro galimybes žvėrims patekti ant kelio.
Vasarinės vietinės klajonės tęsiasi iki rugsėjo, po to žvėrys palengva ima keliauti žiemaviečių link. Jų judėjimas sumažės tik lapkritį. Taigi – nurimti ir neįvertinti potencialių susidūrimo su žvėrimis pavojų negalima niekada. Ypač dabar, atostogų metą.
