aA
Trečiadienį ryte Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė sprendimą, dėl kurio žvejai verslininkai džiūgauja. Po ilgų diskusijų didžiajai daliai komiteto narių balsavus „už“, palaikytas pasiūlymas iš Aplinkos ministerijos atimti žvejybos kvotų vidaus vandenyse skirstytojų privilegiją ir ją perduoti Žemės ūkio ministerijai. Žvejai mėgėjai tokį pasiūlymą vadina absurdišku ir mano, kad jį į Seimą pastūmėjo nevaldomas lobistinių grupių apetitas.
Žvejai verslininkai nori žvejybos kvotas gauti iš Žemės ūkio ministerijos
Žvejai verslininkai nori žvejybos kvotas gauti iš Žemės ūkio ministerijos
© GRYNAS.lt (A. Aleksėjūnienės nuotr.)

A. Salamakinas: vardan ko ta visa velniava sukelta?

Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse funkcija iš Aplinkos ministerijos turėtų būti perduota Žemės ūkio ministerijai. Priminsime, jog  Aplinkos ministerija šią funkciją iš Žemės ūkio ministerijos gavo tik šią vasarą nutarus, jog visi žuvininkystės reikalai turėtų būti sutelkti „vienose rankose“. Tad dabartiniai Seimo narių pasiūlymai  nepatinka nei Aplinkos ministerijai, nei žvejams mėgėjams.

Algimantas Salamakinas
Algimantas Salamakinas
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Kodėl skubos tvarka bandoma „prastumti“ įstatymus, kurie valstybei visiškai nenaudingi? Aplinkos ministerijos parengtos žvejybos kvotų skyrimo taisyklės neabejotinai biudžetui atneš papildomų pajamų ir užtikrins teisingas konkurencines sąlygas, todėl man nesuprantamas noras daryti viską taip, kad gerai būtų tik saujelei žvejų verslininkų“, – po to, kai į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę skubos tvarka buvo įtrauktas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto svarstymas, kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

2013 m. gaudyti ungurius leista 51 upelyje. Iš jų konkurso būdu žvejybos kvotos skirtos 17 vietų, už kurias žvejai pasiūlė nuo 100 iki 10 000 Lt. Tuo tarpu likusiuose 34 upeliuose žvejybos kvotos buvo skirtos be konkurso, už pačią žvejybos vietą nemokant nei cento.
Citata

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete Seimo nariams diskutuojant, kuriai ministerijai suteikti privilegiją skirstyti žvejybos kvotas, aiškią savo poziciją išsakė komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Jo žodžiais, tai, be jokios abejonės, turėtų būti perduota Žemės ūkio ministerijai. Be to, jis teigė nesuprantantis, kodėl žvejai mėgėjai taip niršta ant žvejų verslininkų, nes esą mėgėjai ir taip turi daug geresnes sąlygas už verslines įmones.

Verslinė žvejyba ežeruose nuo 2015-ųjų bus uždrausta
Verslinė žvejyba ežeruose nuo 2015-ųjų bus uždrausta
© Shutterstock nuotr.

„Vardan ko supriešintos dvi grupės – verslinė ir mėgėjiška žvejyba? Aš turbūt daugiausiai gaunu laiškų iš žvejų mėgėjų. Jie klausia, kodėl jūs leidžiat verslinę žvejybą – čia mus užsmaugs. Vakar sulaukiau skambučių, kad neva komitetas mėgėjišką žūklę atiduoda Žemės ūkio ministerijai. Iš kur tas išlenda? Vardan ko ta visa velniava sukelta? Buvom išvažiavę į posėdį ir buvom apkaltinti važiavimu pagal iškvietimą. Aš neabejoju, kad kažkieno buvo užsakyti straipsniai: kokie mes svoločiai – važiuojam kalbėti su versline žvejyba. Aš pats esu užkietėjęs žvejas mėgėjas. Mėgėjiška žvejyba praktiškai leidžiama 100 proc. vidaus vandens telkinių. Ten, kur žuvauja žvejai verslininkai, gali žuvauti ir mėgėjai“, - piktinosi A. Salamakinas.

Taip pat jis tikino niekada nepritarsiantis verslinės žvejybos draudimui. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, jei ji šimtmečius egzistavo, turi išlikti ir dabar.
„Aš niekada nepasirašysiu po tokia politine kvailyste. Sakoma, kad žvejų mėgėjų yra 200 tūkst., o žvejų verslininkų – nepilnas tūkstantis. Tai jeigu mes išvysim žvejus verslininkus, visi mėgėjai balsuos už mus. Jeigu jūs norit, tą žaidimą žaiskit. Aš jo nežaisiu. Ir nebus šito, kol aš čia sėdėsiu“, - dėstė komiteto pirmininkas.

Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai turėjo pastabų

Jo pusėn stojo ir bendrapartietis Gintautas Mikolaitis. Jis įsitikinęs, kad Aplinkos ministerija padeda žvejams mėgėjams, o verslininkus pamiršta. Kaip tik todėl jis verslinės žvejybos siūlė neuždrausti. „Mes planuojam mėgėjų žvejybai padėti įsteigdami rojus. Tai tegu į tą rojų tie mėgėjai ir važiuoja. Mes verslininkus iki galo skriaudžiam – nuvarom. O paskui sakom, kad darbo vietų nėra, mokesčių niekas nemoka. Jie nedideliuose plotuose n metų žvejoja. Ir tegu žvejoja. Siūlau palikti tą žvejybą“, - aiškino Seimo narys.

Taip pat jis pašiepė Aplinkos ministerijos iniciatyva brakonieriams pakeltas baudas: „Aš nežinau, kas pagal dabartinę tvarką čia medžios ir žvejos. Nelabai galima pagal taisykles eiti į mišką,“ - ironizavo Seimo narys.

Arūnas Dudėnas
Arūnas Dudėnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Arūnas Dūdėnas savo ruožtu teigė nepritariantis pasiūlymui dabartinę Aplinkos ministerijos funkciją deleguoti kitai ministerijai. Anot jo, jei su kvotų skirstymu Žemės ūkio ministerija nesugebėjo susitvarkyti, tegul šios srities problemas bando spręsti Aplinkos ministerija.

„Abiejų ministerijų viceministrai pasakė, kad problema įsisenėjusi. Seimas tą matė ir pavasario sesijoje pakeitė (įstatymą – red. past.). Aplinkos ministerija pasiruošusi visa tai daryti. Mes vėl viską pakeičiam. Mes matėm, kad Žemės ūkio ministerija su tuo nesusitvarkė. Aš nematau reikalo keisti. Aš manau, reikia leisti Aplinkos ministerijai padirbėti šioje srityje“, - kalbėjo A. Dūdėnas.

Jeigu už žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami vandens telkiniai, prie ko tada Žemės ūkio ministerija? Aplinkos ministerija užsiima monitoringu, samdo mokslininkus. Todėl kas kitas, jei ne ji geriau žino, kas vyksta vidaus vandenyse. Viskas turėtų būti vienose rankose.
P. Korsakas

Svarbu paminėti, jog tuomet, kai už kvotų skyrimo tvarką buvo atsakinga Žemės ūkio ministerija, Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į šį sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejas pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui.

Tuomet Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, kad tokia kvotų skyrimo tvarka vidaus vandens telkiniuose gali riboti kitų ūkinių subjektų teisę užsiimti žvejyba, į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti nei būtų galima surinkti skiriant kvotas konkurso būdu.


Už žvejybos vietą nemokėta nė cento

Įdomu ir tai, kad iš aplinkos ministro įsakymu patvirtinto 41 vandens telkinio, kuriame 2012 m. buvo leidžiama specializuota seliavų žvejyba, Žemės ūkio ministerijos sprendimu 20-yje vandens telkinių seliavų žvejyba skirta be konkurso. 

Skiriant kvotas konkurso būdu, žuvų išteklių naudotojai pasiūlė nuo 13 iki 80 kartų daugiau lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, nei būtų skirta be konkurso.

2013 m. gaudyti ungurius leista 51 upelyje. Iš jų konkurso būdu žvejybos kvotos skirtos 17 vietų, už kurias žvejai pasiūlė nuo 100 iki 10 000 Lt. Tuo tarpu likusiuose 34 upeliuose žvejybos kvotos buvo skirtos be konkurso, už pačią žvejybos vietą nemokant nei cento.

Todėl svarstant Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, buvo pasiūlyta žvejybos kvotų skyrimo funkciją vidaus vandenyse deleguoti Aplinkos ministerijai. Pasiūlymui Seimo nariai pritarė buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame buvo aiškiai atskirta ministerijų kompetencija ir visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos vienai institucijai – Aplinkos ministerijai.

Nesupranta, kodėl bloga dabartinė tvarka

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, gindamas ministerijos poziciją, teigė nesuprantantis, kodėl dalis Seimo narių nutarė žvejybos kvotų skirstymą grąžinti Žemės ūkio ministerijai. Anot jo, Aplinkos ministerija jau yra parengusi Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių projektą ir jį suderino su Konkurencijos taryba. 

Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pašnekovo žodžiais, nauja tvarka sukurta taip, kad skirstant kvotas būtų atsižvelgiama į tai, ar seniai žvejojama tame plote, taip pat į ES paramos panaudojimą, priklausymą vietos žvejų asociacijoms ir kt.

„Kvotų skyrimo tvarka yra parengta. Mes kviečiame žvejus diskutuoti, ar tvarka jiems tinka. Gavome atsakymus iš Konkurencijos tarybos ir iš kitų institucijų, kad visa tai teisės aktams neprieštarauja. Belieka tik su žvejais aptarti tą tvarką ir būtų galima pradėti kvotų skirstymą. Mūsų parengtas kvotų skirstymo principas išsprendžia daugelį problemų, kurias kėlė Kuršių marių žvejai. Nežinau, kodėl įstatymą reikia keisti“, - GRYNAS.lt kalbėjo viceministras.

Kita vertus, kad ir kaip žvejai verslininkai nirštų, jo teigimu, aplinkos ministro įsakymas, nuo 2015 m. Lietuvos ežeruose draudžiantis verslinę žvejybą, galiotų net ir Seimui pritarus įstatymo pataisoms. Kitaip tariant, tokiu atveju Žemės ūkio ministerija kvotas galėtų dalinti tik ten, kur leidžia Aplinkos ministerija.

Aukcionai nežavi

Tačiau Žemės ūkio ministerijos viceministras Rytis Šatkauskas įsitikinęs, kad jo atstovaujamai ministerijai visuomet buvo patikėta žvejams verslininkams skirstyti kvotas, todėl ir dabar, pasak jo, ši privilegija turėtų būti grąžinta kaip tik jai.

Rytis Šatkauskas
Rytis Šatkauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Ne Aplinkos ministerija verslininkams turi skirstyti kvotas. (...) Daug kas supranta, kad, jei Žemės ūkio ministerija skirstys kvotas, bus blogai žvejams mėgėjams – žuvies neliks. Tačiau Aplinkos ministerija, remiantis mokslininkų išvadomis, nustato limitus: šitam vandens telkinyje žvejams verslininkams galima pagauti, pavyzdžiui, 10 tonų žuvies. Tas limitas nustatomas kiekvienam vandens telkiniui, kuriame galima gaudyti žuvį. Tada tą limitą Žemės ūkio ministerija išskirsto Petrui verslininkui, Antanui verslininkui, Jonui verslininkui“, - pakeitimų esmę pristatė R. Šatkauskas.

Pasidomėjus, ar Žemės ūkio ministerijai perėmus kvotų skirstymą , Konkurencijos taryba vėl jai nepažers kritikos dėl aukcionų vengimo, viceministras tokios galimybės neatmetė. Jis pripažino, kad ši institucija neturėtų dėl ko prikibti, jei kvotos būtų dalinamos aukciono būdu, kadangi tuomet į rinką lengviau įsilieti naujiems verslininkams.

Visgi Žemės ūkio ministerija dalinant kvotas nenori remtis vien tik aukcionais. Ji palaiko istoriškumo tradiciją.

„Kalbant apie specializuotą žvejybą, jeigu vienam ežere žvejoja vienas žvejas, jis saugos išteklius ir jų neišeikvos. Jei atsiras daugiau, jie „plėš“, kiek sugebės. Jei čia žvejojo tavo senelis ir tėtis – saugoma labiau“, - sakė pašnekovas.

Aš neabejoju, kad kažkieno buvo užsakyti straipsniai: kokie mes svoločiai – važiuojam kalbėti su versline žvejyba.
A. Salamakinas

Žvejai mėgėjai pastebi paradoksalią situaciją: versline žvejyba užsiimančios įmonės nuolat skundžiasi mažu pelnu ir sumoka palyginti nedaug mokesčių, už kuriuos būtų galima atkurti žuvies išteklius, tačiau kai verslinę žvejybą norima uždrausti, jos stoja piestu. Kad žvejai verslininkai toli gražu nėra šventieji, sutiko ir R. Šatkauskas. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad kažkokia dalis sugautos žuvies siekiant mažesnių mokesčių tiesiog neregistruojama.

Žvejai verslininkai triumfuoja

Tokie pakeitimai itin džiugina Lietuvos žvejų verslininkų asociaciją. Jos vadovas Jurijus Petrovas GRYNAS.lt sakė teigiamai vertinantis permainas, kadangi, pašnekovo žodžiais tariant, žvejams verslininkams kur kas lengviau rasti kalbą su Žemės ūkio ministerija. O Aplinkos ministeriją, kuriai šiuo metu patikėta skirstyti kvotas, jis vadina nuo žvejybos labai nutolusia.

Tiesa, J. Petrovas nepraleido progos sukritikuoti šios ministerijos dar ir todėl, kad ji nuo 2015 m. ežeruose užsimojo uždrausti verslinę žvejybą. Tai jis pavadino „absoliučiu absurdu“. Anot jo, idėjas, nukreiptas prieš jo atstovaujamus žvejus verslininkus aplinkos ministrui V. Mazuroniui pametėja žvejai mėgėjai.


Žvejas mėgėjas: lobistinės grupės labai įtakingos

Paulius Korsakas
Paulius Korsakas
© TV6

Gerai žinomas tradicinės žvejybos entuziastas Paulius Korsakas naująją įstatymo pataisą įvertino neigiamai. Anot jo, ne kas kitas, o Aplinkos ministerija turėtų spręsti, kas ir kur gali žvejoti.

Visą laiką kvotas skirstė Žemės ūkio ministerija, bet pavasarį buvo pakeitimas, kad neva turi pradėti skirstyti Aplinkos ministerija.
A. Salamakinas

„Jeigu už žvejų mėgėjų pinigus įžuvinami vandens telkiniai, prie ko tada Žemės ūkio ministerija? Aplinkos ministerija užsiima monitoringu, samdo mokslininkus. Todėl kas kitas, jei ne ji geriau žino, kas vyksta vidaus vandenyse. Viskas turėtų būti vienose rankose“, - aiškino gerai žinomas žvejas bei laidos apie žvejybą vedėjas.

Jam taip pat keista, kodėl žvejai verslininkai, nenoriai mokantys mokesčius ir besiskundžiantys prastu pelnu, taip nenoriai susitaiko su tuo, kad turės nutraukti nuostolingą veiklą. „Jie deklaruoja, kad verslas nuostolingas, bet laikosi įsikibę. Vadinasi, kažkas neapskaitoma, neužrašoma“, - svarstė vyras.

O politikų keliaklupsčiavimą žvejams verslininkams P. Korsakas sieja su didele šio verslo įtaka: „Čia veikia neaiškios povandeninės lobistinės jėgos, kurios yra surištos su žvejais verslininkais.“

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (1)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Klaipėdoje – neeilinė gelbėjimo operacija: fontane rastas vėžlys (3)

Pasitaiko atvejų, kai kasdienius darbus paįvairina išties netikėtos užduotys. Taip nutiko ir...

Kuršių nerijos miškuose prasidėjo kirtimai: bus išbandyta danų patirtis (28)

Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios...

Top naujienos

Vyriausioji šalies epidemiologė: antroji banga Lietuvoje jau praėjo savo piką, bet iškilo trečiosios grėsmė (169)

O Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė,...

Dulkys prognozuoja, kad karantinas bus pratęstas dar mėnesiui pokyčiai - nebent vasarį (471)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Verslo žinioms“ teigė, kad prognozuoja karantino...

Po paviešintų vaizdų iš Putino dvaro – audringa reakcija: kraupi beskonybė (799)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas , kuris savaitgalį sugrįžęs į Rusiją buvo areštuotas,...

Meteorologai žada šaltoką vasarį: ar ankstyvą pavasarį išpranašaus ateinanti barsuko diena? (29)

Visi esam girdėję liaudiškų orų spėjimų. Dalis jų nukreipti į netolimą ateitį, tokie kaip...

Vidas Rachlevičius. COVID-19 – ilgam, o svarbiausia – pasitikėjimas (73)

Trumpa įžanga. Šiais laikais didelė dalis žmonių a priori viską žino. Kiti, perskaitę...

Armonaitė: mažiausiai trečdaliu smuko beveik 100 tūkst. įmonių apyvarta (79)

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus,...

Vaidas Čeponis | D+

Čepas veža Indrę Balnionytę: krepšinio teisėjai tenka bausti ir žaidėjus, ir brakonierius bei išgirsti raginimų grįžti į virtuvę

Vilnietė Indrė Balnionytė yra geriausia Lietuvoje krepšinio teisėja tarp moterų. Ji teisėjauja...

Ekspertas: Putinui – rimtas galvos skausmas, prasidės klaidos (8)

Rusijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas negrįš. Jie...

„Sodros“ vadovė apie nedarbo išmokas: blogiausias laikas praeityje (1)

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir...

Per pandemiją ištuštėjusi Tenerifė vėl laukia turistų: gidas patarė, ką reikėtų žinoti atvykstantiems (1)

Kasmet milijonus turistų pritraukianti ir lietuvių pamėgta Ispanijos Kanarų salose esanti...