Žolės gaisruose supleška ir pastatai. Ugnis persimeta į miškus, liepsnose žūva mikrofauna, paukščių ir gyvūnų jaunikliai. Ir nors padegėjams bauda gali siekti daugiau nei tūkstantį litų, žolės deginimas – kasmetis ugniagesių galvos skausmas.
Išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suspėti į didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant. Todėl gyventojai raginami ne tik patys nedeginti žolės, bet ir pasistengti užgesinti, kol ugnis nepersimetė į didesnius plotus.
Žemės savininkams, kurie pastebėję savo valdose degančią žolę nesiima jokių priešgaisrinės apsaugos priemonių, numatyta 600 litų bauda.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)