aA
Vertinu Lietuvos miškininkus už tai, kad jie puoselėja mūsų miškus. Tačiau tam tikri miškininkų išsakyti nuogąstavimai man atrodo nepagrįsti ir pernelyg emocingi.
Rimantas Žylius
Rimantas Žylius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Praėjusį mėnesį žurnale „Miškai“ išspausdintame straipsnyje rašoma, esą valstybiniams miškams kyla pavojus, miškininkai kalba apie Finansų ministerijos siūlomą valstybės įmonių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame yra numatoma, kad visos valstybės įmonės, įskaitant ir urėdijas, dalį uždirbamo pelno turės pervesti valstybei. Valstybė savo ruožtu šias lėšas panaudos mokytojų, policininkų, ugniagesių atlyginimams mokėti ar kitoms būtinoms reikmėms. 

Noriu vienareikšmiškai atmesti teiginius, esą valstybės noras iš savo turimo turto gauti jai priklausančias pajamas yra kryptingas tikslas privatizuoti miškus. Pirmiausia, valstybės siekis gaunamas pajamas panaudoti visuomenės reikmėms yra reikalingas ir sveikintinas. Antra, kalba apie privatizaciją nėra atsitiktinė. Manau, jog apie ją kalbama tam, kad būtų didinamas visuomenės nepakantumas bet kokiems pokyčiams miškų sektoriuje.

Užtikrinu, kad nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija neturi tikslo privatizuoti Lietuvos miškus. Ši Lietuvos finansų politiką formuojanti institucija jokiu būdu nenori praskolinti Lietuvos, todėl stengiasi visas nereikalingas lėšas „nukirpti“, o lėšas, kurios priklauso valstybei, t. y. visiems Lietuvos piliečiams, nukreipti į šalies biudžetą. 

Galioja bendra nuostata, kad valstybės turtą valdančios ir ūkine veikla užsiimančios įmonės turi tam tikrą dalį grąžinti valstybei. Reikalaujama iš visų – energetikos, transporto, ryšių ir kitose srityse dirbančių įmonių. Tai turi tapti savaime suprantamu dalyku, kai kalbama apie tokių įmonių ūkinę veiklą, bet ne apie socialines funkcijas.

Užtikrinu, kad nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija neturi tikslo privatizuoti Lietuvos miškus.
R. Žylius

Tai jokiu būdu nereiškia privatizavimo ar reikiamų investicijų mažinimo, tai reiškia, kad kartu su tokios tvarkos įsigaliojimu turėtų eiti ir įmonių, taip pat ir urėdijų valdymo gerinimas bei jų veiklos efektyvinimo didinimas. Ūkio ministerija yra pasiruošusi teikti konsultacijas šiais klausimais.

Vis dėlto miškininkai pasisako už tai, kad nereikia dalies savo pelno skirti valstybės reikmėms. Tad ar galime sakyti, jog miškininkai patys privatizavo miškus? Todėl ir vyrauja supratimas, esą pajamos, gaunamos už ūkinę veiklą, vykdomą miškuose, priklauso ne Lietuvos valstybės piliečiams, o patiems miškininkams.  

Miškininkai yra samdomi darbuotojai, kurie naudoja ir prižiūri valstybės turtą. Valstybė jiems už tai moka atlyginimą, todėl man sunkiai suprantamas miškininkų nepasitenkinimas, kai valstybė nori gauti dalį pelno, kurį uždirba miškų urėdijos, naudodamos ne savo išteklius, o visų mūsų Lietuvos piliečių išteklius.  

Minėtame straipsnyje pateikiamas pavyzdys, kad jei dalį pelno miškininkai atiduos Lietuvos piliečių reikmėms, tai neužteks lėšų miškams prižiūrėti ar atsodinti. Tačiau aš su tuo nenorėčiau sutikti. Išlaidos, skiriamos miškams atsodinti ir jų priežiūrai, yra sąnaudos, kurios mažina pelną. Pelną sudaro pajamos, likusios atskaičius šias sąnaudas. Patyrusios šias sąnaudas, urėdijos dar turi laisvų lėšų, kurios, mano supratimu, neturi būti paliekamos laisvam urėdijų naudojimui, o turi būti skiriamos visuomenės reikmėms tenkinti.

Kaip parodė Valstybinių miškų ūkio veiklos audito ataskaita, miškų urėdijų įsigyta medienos ruošos technika išnaudojama nepakankamai efektyviai. Maždaug trečdalis medienos ištraukimo mechanizmų neįvykdo nustatytų minimalių metinių išdirbio normų, o kai kuriose urėdijose medienos ruošos mechanizmais atliekamų darbų kaina yra didesnė, nei rangovų vykdomų analogiškų darbų vidutinė kaina. Todėl akivaizdu, jog dar yra potencialo didinti miškininkystės veiklos efektyvumą Lietuvoje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Išsamus atliekų tvarkymo gidas: kad daugiau nebekiltų klausimas, ką daryti?

Lietuviai rūšiuoja vis daugiau, tačiau ne geriau – sako statistika. Iš tiesų buityje susidaro...

Lietuvos ežerų ir upių būklę parodo vandens tyrimai: štai, ką vertina mokslininkai

Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių – apie 3 tūkstančius didesnių ežerų ir apie 30...

Kapines Vilniuje prižiūrės nauja įmonė: skatins aktyviau rūšiuoti čia susidarančias atliekas (2)

Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ perima visų Vilniaus kapinių administravimo ir...

Sodo atliekų degintojai sulaukia kaimynų pykčio: ugniagesius kviečia nuolat (5)

Atėjus rudeniui tiek aplinkosaugininkai, tiek ugniagesiai gauna vis daugiau sodininkų ar kaimų...

Atnaujintas regioninis planas Baltijos jūrai gelbėti: sieks grąžinti prarastą bioįvairovę (1)

Atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą patvirtino visos devynios aplinkui Baltiją esančios...

Top naujienos

Vokietiją per Lenkiją jau pasiekė 5,7 tūkst. migrantų: pagrindinis dėmesys nukrypęs visai ne į juos (153)

Neteisėtos migracijos, su kuria iš Baltarusijos pusės susiduria Lietuva, Lenkija ir Latvija,...

Lietuvoje šia lėtine kvėpavimo liga serga apie 50 tūkstančių: gydytoja nurodė didžiausią pacientų klaidą (1)

Liga, kuri kankina daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų – astma. Gydytoja pulmonologė...

Ilgalaikių bedarbių skaičius verčia tvertis už galvos: bedarbis – lyg nauja profesija (403)

Užimtumo tarnyba stveriasi už galvos: per metus ilgalaikių bedarbių tiek Lietuvoje, tiek...

Giedrius Drukteinis | D+

Garsiausias pasaulyje radijas, kurį Šaltojo karo metais Maskva persigandusi ėmė slopinti: informavo tai, ko sovietiniai žmonės neturėjo žinoti (2)

„Seva Seva Novgordcev, gorod London, By-By-Sy!“ – šis rusiškų bobučių balsais įrašytas...

Vykstantiems į Angliją – pokyčiai dėl COVID-19 testų

Į Angliją atvykstantiems visiškai pasiskiepijusiems asmenims nelieka dar vienos kliūties.

Išmanūs namai – ne tik turtuoliams: štai, kokių išmanių prietaisų galite įsigyti iki 100 eurų

Nuo „ Wi-Fi “ ryšiu valdomų šaldytuvų iki televizorių – lengva išleisti didelius pinigus...

Laida „Iš esmės“, Aurimas Perednis; Agnė Vasiliauskaitė | D+

Šioje šalyje COVID-19 priemonės kone griežčiausios pasaulyje: Lietuvos ambasadorius pakliuvo į neeilinę situaciją (3)

Pasauliui skirtingai sekasi kovoti su koronavirusu, todėl šalys naudoja skirtingas priemones. Kol...

Žemę pasiekė galinga radiosignalų banga: paslaptinga sprogimų serija iš kosmoso gelmių tęsėsi 47 paras (33)

Tarptautinė tyrėjų komanda, kuriai vadovavo prof. Li Di ir dr. Wangas Pei, dirbantys Kinijos...

Dėl sveikatos problemų stipriai pakoreguotas Elžbietos II darbo kalendorius: siekiama sumažinti krūvį (7)

Nors britų karalienei Elžbietai II jau 95 metai, jos darbotvarkė labai įtempta. Praėjusiomis...

Laivas iš pradžių pametė 40 konteinerių, po to užsiliepsnojo (44)

Kanados ir JAV pakrančių apsauga su nerimu stebi gaisrą konteineriniame laive Ramiojo vandenyno...