aA
Ar žinojote, kad 10 rūšių vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių sudaro maždaug pusę visų į jūrą patenkančių šiukšlių vienetų, randamų Europos paplūdimiuose? Visa tai, kas, rodos, sukurta mūsų gyvenimo patogumui, pramogai ar net įvaizdžiui pagerinti – maisto pakuotės su dangteliais ar be jų, gėrimų indeliai, stalo indai (įskaitant lėkštes, įrankius ir šiaudelius), balionai ir balionų lazdelės, maišeliai ir pakavimo priemonės, buteliai, nuorūkos, ausų krapštukai ir kiti higienos gaminiai – neretai patenka į gamtą, teršdami ją, neigiamai veikdami ekosistemas, biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą.
Ar turime pasirinkimą – taip. Tik veikti reikia nedelsiant.
© DELFI / Karolina Pansevič

Europa ruošiasi karui su plastiku

Europos Komisija šių metų gegužės pabaigoje pateikė direktyvos pasiūlymą, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai, ypač vandens ekosistemoms, ir žmonių sveikatai. Komisijos pateiktas direktyvos pasiūlymas yra tam tikra prasme paskelbtas „karas“ vienkartiniams plastikiniams gaminiams.

Tiesa, kaip pažymi Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė, tai – kol kas pirmas žingsnis, nes direktyvos pasiūlymas dar tik pradėtas svarstyti Aplinkos tarybos darbo grupėse. Direktyvos pasiūlymas pristatytas Europos Sąjungos valstybėms narėms ir pastraipsniui svarstomas, konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Išklausoma jų nuomonė ir, atsižvelgiant į išsakytus argumentus, direktyvos pasiūlymas dar bus tikslinamas.

„Europos Sąjungos valstybės teigiamai vertina Komisijos pateiktą direktyvos pasiūlymą, tačiau pripažįsta, kad jis dar turi būti tikslinamas, nes visų valstybių situacija skiriasi ir numatomi pakeitimai gali turėti įtakos valstybių ekonominės situacijos pasikeitimui“, – sako J. Gaižiūnienė.

Direktyvos pasiūlymas apima 10 dažniausiai randamų vienkartinių plastiko gaminių, kurie sudaro 86 proc. visų vienkartinių plastikinių gaminių (arba 43 proc. visų į jūrą patenkančių šiukšlių, randamų Europos paplūdimiuose). Taip pat į pasiūlymą įtraukti žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko ir kurie sudaro apie 27 proc. Europos paplūdimiuose randamų į jūrą patenkančių šiukšlių.

Ruošiasi karui su plastiku: kas laukia vienkartinių pakuočių?
© Shutterstock

Sprendimai: nuo draudimo iki specialus ženklinimo

Direktyvos pasiūlyme vienkartiniai plastikiniai gaminiai suskirstyti į keturias grupes, kurioms numatoma taikyti skirtingus reikalavimus:

Pirmąją grupę sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kurių pakeitimui dar nėra tinkamų tvaresnių pakaitalų (pavyzdžiui, maisto tara, skirta supakuoti vietoje ir išsinešti, gėrimų indeliai ir kt). Per 6 metus nuo direktyvos įsigaliojimo valstybės narės turės reikšmingai sumažinti šių gaminių vartojimą. Beje, priemones vartojimo sumažinimui valstybės narės gali pasirinkti pačios.

Į antrąją grupę patenka vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikomi apribojimai dėl pateikimo rinkai (pavyzdžiui, ausų krapštukai (išskyrus medicininius poreikius), stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, oro balionų lazdelės ir kt.). Tokius plastikinius gaminius lengva pakeisti tinkamesnėmis, tvaresnėmis ir įperkamomis alternatyvomis. Šios kategorijos gaminius po dviejų metų nuo direktyvos įsigaliojimo bus draudžiama pateikti rinkai.

Trečiosios grupės vienkartiniams plastikiniams gaminiams taikomi specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, gėrimų tara, t. y. talpyklos, naudojamos skysčiams laikyti, kaip antai gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius). Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, turintys dangtelius, kurių didelę dalį sudaro plastikas, gali būti pateikti rinkai, tik jeigu jų kamšteliai ir dangteliai lieka pritvirtinti prie butelio per visą numatytą jo naudojimo trukmę. Europos Komisija prašo Europos standartizacijos organizacijų parengti suderintus standartus, kuriuos turės atitikti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, esantys šioje kategorijoje.

Į paskutinę ketvirtąją grupę priskirti vienkartiniai gaminiai, kuriems taikomi ženklinimo reikalavimai (pavyzdžiui, drėgnos servetėlės, oro balionėliai, higieniniai įklotai ir kt.). Ant šios grupės vienkartinių plastikinių gaminių vartotojams turi būti pateikiamas aiškus, įskaitomas ir nenuvalomas ženklas, kuriuo informuojama apie tinkamą šalinimą ir/ar neigiamą poveikį netinkamai pašalinus ir/ar informuojama, kad šio gaminio sudėtyje yra plastiko.

Plastikas iš vandenyno
Plastikas iš vandenyno
© Bendrovės archyvas

Bus taikoma didesnė gamintojų atsakomybė

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės J. Gaižiūnienės, direktyvos pasiūlyme yra numatyta ir prievolė valstybėms užtikrinti, kad būtų taikoma didesnė gamintojų atsakomybė, kuri reiškia, kad vienkartinių plastikinių gaminių gamintojai turėtų padengti atliekų, sudarytų iš tų vienkartinių plastikinių produktų, surinkimo ir jų tolesnio transportavimo bei tvarkymo išlaidas, įskaitant šiukšlių surinkimo išlaidas, taip pat informuotumo didinimo priemonių, susijusių su tais gaminiais, išlaidas. Išplėstinę gamintojų atsakomybę numatoma taikyti tokiems gaminiams kaip maisto tara, pakeliai ir pakuotės, pagaminti iš lanksčios medžiagos ir kuriuose tiekiamas maistas, kurio nebereikia paruošti, skirto nedelsiant suvartoti iš pakelio ar pakuotės, taip pat gėrimų tarai, gėrimų indeliams, tabako gaminiams su filtrais ir filtrams, parduodamiems naudoti kartu su tabako gaminiais, drėgnoms servetėlėms, oro balionėliams ir lengviesiems plastikiniams pirkinių maišeliams. Taip pat valstybės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta didesnė gamintojo atsakomybė Sąjungos rinkai pateiktiems žvejybos įrankiams, kurių sudėtyje yra plastiko.

Be šių reikalavimų, valstybės turėtų plėtoti užstato grąžinimo sistemas, siekdamos surinkti 90 proc. vienkartinių plastikinių butelių iki 2025 metų, šviesti ir informuoti visuomenę apie vienkartinio plastiko gaminių pakartotinį naudojimą ir tinkamiausius atliekų tvarkymo pobūdį, taršos šiukšlėmis poveikį aplinkai.

„Galime pasidžiaugti, kad trečius metus Lietuvoje veikianti užstato sistema pasiekė aukštus surinkimo rodiklius – 2017 m. duomenimis, surinkta virš 90 proc. plastikinių vienkartinių gėrimų pakuočių,“ – sako J. Gaižiūnienė.

Mokėsime už lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius

Kaip informavo Aplinkos ministerijos atstovė, be pavyzdingai veikiančios užstato sistemos, Aplinkos ministerija parengė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą. Juo numatomi skirtingi mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms.

Dar viena laukianti naujovė – nuo 2018 m. gruodžio 31 d. prekybos vietose bus draudžiama nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelių storis nuo 15 iki 50 mikronų. Išimtis bus taikoma tik ypač lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams.

„Prie vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo ir tuo pačiu poveikio aplinkai mažinimo aktyviai gali prisidėti kiekvienas gyventojas, kas dieną rinkdamasis daugkartinio naudojimo gaminius, vengdamas naudoti plastikines lėkštes ir stalo įrankius, ypa
vasaros metu, kuomet dažnai mėgstama laiką leisti lauke ir naudoti vienkartinius gaminius. Verslas prie vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo gali prisidėti rinkai tiekdamas naujoviškus gaminius, t. y. gaminius, skirtus ilgesniam naudojimui ir pakeičiančius vienkartinius, pasiūlydamas įvairias akcijas, skatinančias nenaudoti vienkartinių gaminių ir kt.“, – teigia J. Gaižiūnienė.

Ruošiasi karui su plastiku: kas laukia vienkartinių pakuočių?
© Shutterstock nuotr.

Keičiasi verslo požiūris – keičiasi pirkėjo įpročiai

Neseniai vienas iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, prekiaujantis maisto ir buities prekėmis, taip pat drabužiais bei avalyne, paskelbė apie siekį iki 2025 metų sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį 20 proc. Kaip skelbiama tinklo pranešime, jų asortimente iki 2019 metų pabaigos visiškai nebeliks vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip gėrimų šiaudeliai, puodeliai, taurės, lėkštės, įrankiai bei vatos pagaliukai su plastikiniu koteliu. Vietoje jų bus pasiūlyta gaminių iš alternatyvių bei perdirbamų medžiagų.

Liepos mėnesį Delfi.lt apklausė dar 3 kitus didžiuosius Lietuvos rinkoje veikiančius prekybos tinklus, siūlančius platų maisto, buities ir aprangos prekių asortimentą. Jų atstovai irgi sutartinai tvirtino, siekiantys pasiūlyti pirkėjams daugiau tvarių galimybių ir skatinantys vartotoją rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus.

Daugiausia „žalių“ sprendimų, keičiant pirkėjų įpročius, susiję su pakuotėmis: nuo plastikinio maišelio branginimo iki kitų alternatyvų pasiūlymo. Vienur pirkėjai skatinami įsigyti pilnai perdirbamus prekių maišelius, kurie pagaminti iš atsinaujinančios medžiagos – cukranendrių pluošto. Kitur plastikiniai maišeliai iš perdirbto plastiko parduodami tik paprašius pirkėjams. Pastaruoju metu vis didesnio pirkėjų dėmesio susilaukia daugumoje prekybos vietų siūlomi perdirbami popieriniai arba daugkartinio naudojimo medžiaginiai maišeliai.

Viename iš prekybos tinklų prie kasų klientai taip pat gali įsigyti patvarių sulankstomų kartotinių dėžių, į kurias patogu sukrauti perkamas daržoves bei vaisius. Kitame – šviežia mėsa ir žuvis pakuojama į specialų rudą popierių, taip pat svarstoma galimybė leisti savo pirkėjams įsigyti sveriamus maisto produktus iš už prekystalio naudojantis savo pačių atsinešta tara.

Prekybos vietose vis dažniau šalia vienkartinių plastikinių indų siūlomi vienkartiniai popieriniai arba mediniai įrankiai. Šių pokyčių svarbą atskleidžia kad ir tokia vieno iš prekybos tinklų minėtosios apklausos metu pateikta statistika: per metus šio tinklo valdomose parduotuvėse visoje Lietuvoje nuperkama per 2 mln. vienetų vienkartinių plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Per mėnesį šis kiekis vidutiniškai siekia nuo 160 iki 250 tūkstančių, priklausomai nuo sezono. Turint galvoje, kad tai tik vieno prekybos tinklo skaičiai, verta susimąstyti.

Vienas iš prekybos tinklų skatina ir savo tiekėjus mažinti plastiko naudojimą, kuriant gaminių pakuotes, gaminti jas iš perdirbamų medžiagų, o kurdami savo vardo produktų linijos pakuočių dizainą, siekia sumažinti vartojamo plastiko kiekį ar pakeisti jį perdirbamu.

Švietėjiškos iniciatyvos – dar vienas toliaregiškas prekybos tinklų žingsnis, pavyzdžiui, apie vienkartinių plastikinių maišelių žalą aplinkai viename iš prekybos tinklų pirkėjams primena informaciniai lipdukai, priklijuoti prie šių maišelių talpinimo stendų.

Beje, visų kalbintų prekybos tinklų atstovai tvirtina, kad reikšmingus pokyčius lemia ir pačių vartotojų besikeičiantis požiūris į aplinkosaugos klausimus.

Pasaulio patirtis: nuo draudimų iki alternatyvų

Europos Sąjungos valstybės taip pat taiko įvairias priemones, siekdamos sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, t. y. plastikiniai maišeliai, kur įmanoma, keičiami daugkartinio naudojimo maišeliais, vietoje plonų plastikinių maišelių produktai pakuojami į popierių, įvestas mokestis už lengvuosius plastikinius maišelius parduotuvėse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai parduotuvėse yra apmokestinti, išskyrus kai kurias išimtis, pavyzdžiui, parduotuvės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų. Tačiau Didžiosios Britanijos vyriausybė nori, kad išimtys būtų panaikintos ir mokestis būtų taikomas ne tik didžiosiose parduotuvėse, bet ir beveik visose mažmeninėse parduotuvėse (informacijos šaltinis: https://www.bbc.co.uk/news/uk-42630898).

Taip pat Didžiosios Britanijos vyriausybė yra paskelbusi apie ketinimą iki 2025 metų uždrausti vienkartinius plastikinius šiaudelius, ausų krapštukus (informacijos šaltinis:

https://www.independent.co.uk/environment/uk-plastic-ban-single-use-straws-cotton-buds-stirrers-greenpeace-wwf-a8312686.html).

Viena iš valstybių, kurios itin aktyviai ėmėsi mažinti vienkartinių plastikinių gaminių suvartojimą, yra Prancūzija. Čia gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad iki 2020 metų visi vienkartiniai indai būtų gaminami iš biologiškai skaidžių medžiagų ir gali būti kompostuojami. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2018 m. sausio 16 d. paskelbė ataskaitą dėl aerobiškai skaidaus plastiko, kurioje įvardijamas mokslinių įrodymų trūkumas dėl biologiškai skaidaus plastiko visiško suirimo aplinkoje, t. y. biologiškai skaidus plastikas gali suirti į mikroplastikus ir likti aplinkoje.

Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad didele dalimi kiekviena valstybė formuoja savo aplinkos apsaugos politiką vienkartinių plastikinių gaminių klausimu.

Ar esi #Pasirengęskeistis?

Be abejo, visada reikia atminti, kad visi valdžios, gamintojų ir prekybininkų „keliai“ veda į vartotoją. Todėl geriausi rezultatai gali būti pasiekiami visiems darniai veikiant išvien. Siekdama informuoti visuomenę apie tvarias vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių alternatyvas ir skatindama žmonių sąmoningumą, 2018 m. birželio 5 d. Europos Komisija paskelbė viešą komunikacijos kampaniją. Tokiam svarbiam pareiškimui simboliškai buvo pasirinkta Pasaulinė aplinkos diena, kurios tema šiemet „Beat Plastic Pollution“ („Įveik plastiko taršą“). Kampanijoje daugiausia dėmesio skiriama įvairių tipų vienkartinio plastiko poveikiui, pabrėžiant tvarias, prieinamas ir įperkamas alternatyvas, kurios yra pagrindinis šios problemos sprendimo būdas.

Kampanija skirta jauniems, veržliems ir aktyviems suaugusiesiems. Kaip rodo keletas ataskaitų, tyrimų ir nuomonių apklausų, įskaitant „Eurobarometro“ tyrimą, didžioji tikslinės grupės dalis gerai žino ir susirūpinusi dėl vienkartinio plastiko poveikio aplinkai ir su sveikata susijusia rizika, kurią sukelia plastikinės atliekos ir jūros tarša. Tačiau, nepaisant informuotumo, tai ne visada atsispindi kasdieniuose pasirinkimuose: pavyzdžiui, jie toliau mėgaujasi kava išsinešimui vienkartiniuose puodeliuose su plastiko dangteliu ir naudoja šiaudelius, mėgaudamiesi gėrimais.

Patrauklias komunikacijos formas pasitelkusios kampanijos iniciatyvas lydi šūkis „Ar esi #pasirengęskeistis?“.

Daugiau informacijos apie šią ES kampaniją rasite https://www.bereadytochange.eu/en/.

Sąmoningumas ateina, galvojant apie vaikus

Vis dėlto, visus didžiuosius pokyčius kiekvienas gali pradėti nuo savęs.

Pirmagimio su vyru besilaukianti dizainerė Kristina Petroševičienė apie galimybę sąmoningai atsisakyti plastiko pradėjo svarstyti dar prieš metus, kuomet dar abu gyveno Škotijoje. Pastarieji Naujieji metai buvo atskaitos taškas, kai apsisprendimą ėmė lydėti konkretūs veiksmai.

„Pirmasis gaminys, kurio atsisakėme, – plastikiniai pirkinių maišeliai. Šiuo metu pati siuvu daugkartinio naudojimo maišelius maisto produktams. Tada siuvau tik sau, bet dabar jau prisiuvu ir šeimai, ir draugams. Iš pradžių vyras gana keistai žiūrėjo, kad eidama į parduotuve su savimi imdavau medžiaginį krepšį su medžiaginiais maišeliais produktams. Bet kai vienąkart apsipirkinėjant jis pastebėjo, kad vežimėlyje nėra nė vieno plastikinio maišelio, labai nudžiugo“, – prisimena Kristina.

Jauna šeima teigia, kad dabar sąmoningai nebeperka plastikinėse pakuotėse esančių produktų, nors apgailestauja retkarčiais neturinti pasirinkimo, nes tam tikrų produktų kitokioje pakuotėje tiesiog nėra. Vis dėlto, pora tiki, kad viskas keičiasi ir vis daugiau gamybos bei prekybos kompanijų atsisakys plastiko.

„Manau, kad tikrasis sąmoningumas ateina, kai mastai apie vaikų ateitį. Kadangi laukiame šeimos pagausėjimo, jau dabar ruošiamės auginti vaikelį be plastiko. Pavyzdžiui, apsisprendėme naudoti daugkartines sauskelnes. Kai pradedi daugiau domėtis, kiek ilgai plastikas išlieka žemėje ir kokią žalą daro gamtai, savaime nebenori jo naudoti. Svarbu rūpintis ne tik savo, bet ir savo vaikų, ir net anūkų ateitimi“, – įsitikinusi Kristina.

Belieka įvertinti, kiek kiekvienas iš mūsų yra pasirengęs keistis. Jau dabar.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Navickas pristatė planus dėl miškų kirtimo: pokyčiai palies ir privačius miškininkus (56)

Šių metų spalio 3 dieną aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudarytai darbo grupei...

Po šalnų grybavimo sezonas nesibaigia: kokių grybų dar yra miškuose (54)

Nors naktimis jau spaudžia šaltukas, tikrieji grybavimo entuziastai vis dar traukia į miškus...

Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyksta miško tvarkymo darbai (48)

Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys...

Kas gresia, jei savo kieme užkursite rudeninį laužą? (185)

Vyresnė karta dar puikiai pamena aitrų, akis ir gerklę graužiantį „generalinės tvarkos“...

Lietuviai atranda naują pramogą: kai kurie iš to dar ir užsidirba (15)

Viešint kitose šalyse, dažnai tenka užsieniečiams apibūdinti Lietuvą. Vieni sako, kad čia...

Top naujienos

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (86)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

Eilėje prie naujų sporto regalijų tyli juristė lenkia triukšmingus politikos vijurkus (3)

Gali būti, jog nuo ateinančio sausio šalies sporto ūkį tvarkys išimtinai moteriškos rankos....

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (108)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Šiame sąraše nenorėtų atsidurti joks politikas: po užgriuvusių skandalų – dramatiškas reitingų krytis reitingų lentelė (1)

Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį didžiausių palankaus visuomenės vertinimo...

Baterijų ateitis: trys būdai, kaip jas patobulinti

Vykstant konkurencijai dėl naujausios kartos baterijų, ličio jonų technologijos pastaraisiais...

Ko galima pasimokyti iš islandų: sugalvojo būdą, kaip sudominti vaikus skaityti (1)

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš...

Kaip tinkamai išskalbti pūkinę striukę, kad ji tarnautų dar porą sezonų

Norint, kad pūkinė striukė tarnautų ne vieną sezoną ir neprarastų prekinės išvaizdos,...

3 galvosūkiai, kuriuos „Apple“ anksčiau naudodavo pokalbiuose dėl darbo: į kelis iš jų atsakysite?

Anksčiau technologijų įmonės pokalbiuose dėl darbo pasitelkdavo įvairius galvosūkius. Dabar ši...

Mokslininkai išaiškino: kiek miegoję žmonės demonstruoja geriausius gebėjimus (1)

Lig šiol plačiausio masto miego poveikio tyrimo išvadose nurodoma, kad per mažai arba per daug...

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (555)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...