Ruošiamos permainos statybų srityje: ko laukti?

 (114)
Lietuvoje statybų ir leidimų joms išdavimo procesas yra sudėtingas. Tai pripažįsta ir verslininkai, ir projektuotojai, ir atsakingos institucijos. Todėl Aplinkos ministerija planuoja permainas, kurios turėtų atskirti kiekvieno statybų leidimo išdavimo proceso dalyvio pareigas ir funkcijas. Be to, žadama daugiau viešumo. Kokie konkretūs pakeitimai planuojami ir kaip į tai reaguoja statybų sektoriaus dalyviai?
© DELFI / Karolina Pansevič

Besikuriančioje Lietuvoje vis dar dygsta nauji, vienas už kitą įdomesni, pastatai. Visuomenė jais grožisi arba skundžiasi, tačiau retas kuris žino, kaip vyko pastato projekto derinimas. Pirmiausia statytojas savo viziją apie planuojamą pastatą perteikia projektuotojui, o pastarasis užduotį, parengtą pagal užsakovo reikalavimus, turi įvykdyti, tačiau taip pat privalo laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų bei normų reikalavimų.

Būtina išskirti funkcijas

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė sako, kad ilgas statybų projekto kelias iki realizacijos nesuformuoja dalyvių funkcijų ir mažina atsakomybės naštą dėl projekto. Maža to, daugiausiai atsakomybės, kuri turėtų priklausyti projektuotojui, perduodama savivaldai, kuri neturi nei resursų, nei pakankamai kompetencijos patikrinti kai kuriuos reikalavimus statybų projektams.

„Savivaldybės, kurios išduoda statybos leidimus <...>, tai padaro gavusios didelį dokumentų paketą iš projektuotojo, statytojo ir tame dokumentų pakete yra daug daugiau informacijos nei savivaldai iš principo turėtų rūpėti. Bet kai ji išduoda leidimą pagal tą didelį dokumentų paketą informacijos, ji tarsi prisiima atsakomybę dėl viso turinio <...>, nors nei resursai leidžia tai padaryti, nei iš principo savivaldybei turėtų rūpėti kai kurie dalykai“, – aiškina R. Brandišauskienė.

Rėda Brandišauskienė
Rėda Brandišauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

Viceministrė įsitikinusi, kad daugelis dalykų projektuose, kuriuos dabar turi peržiūrėti savivaldybės darbuotojai, yra projektuotojo arba nepriklausomų ekspertų kompetencija. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas antrina, kad savivaldai turėtų rūpėti keturi klausimai: statinio architektūra, sklypo sutvarkymas, prisijungimas prie infrastruktūros, pastato funkcija.

„Dabar mes turime daug problemų su pastato funkcija, kai pastatomas vienos paskirties pastatas, o naudojamas visai kitiems tikslams, pavyzdžiui, pastato administracinis, o naudojamas gyvenimui. <...> Funkcijos užtikrinimas yra savivaldybės pareiga ir pagal teisės aktus“, – pabrėžia M. Narmontas.

Viceministrė R. Brandišauskienė teigia, kad pastato konstrukcijų, priešgaisrinės saugos, statinių deklaracijų ir kitus klausimus palikus spręsti projektuotojams, šie rimčiau vertintų savo darbą, o statytojai vengtų neteisėtų nurodymų projektuotojams. Kaip laikomasi jiems patikėtų funkcijų, tikrintų ir dabar esantys projektų ir statinių vertinimo ekspertai: „Daugelis tų dalykų yra projektuotojo atsakomybė (pavyzdžiui, konstrukcijų patvarumas). Taip pat yra ekspertų atsakomybė. Bet, kai pateikiama savivaldybei ir išduoda savivaldybė leidimą, tai išeina tarsi savivaldybė prisiima dėl visko atsakomybę ir jei paaiškėja, kad kažkas negerai (projektuotojas vis dėlto pateikęs netinkamai parengtą projektą) ir savivaldybė to nepastebėjo, naikinamas statybos leidimas, tai visi atsakomybės reikalauja iš savivaldybės. Savivaldybė neturėtų prisiimti tokios atsakomybės, ji turėtų likti ir projektuotojams bei ekspertams. Tai jau taptų ir statytojo, ir projektuotojo, ir eksperto reikalas.“

M. Narmontas priduria, kad planuojama atsisakyti ir popierinių statinio užbaigimo deklaracijų: šią procedūrą bus galima atlikti informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Aplinkos ministerija mano, kad pakeitimai turėtų palengvinti savivaldybių darbą ir suteikti galimybę jų darbuotojams, dirbantiems su statybų projektais, kokybiškiau dirbti savo darbą, nebelikus perteklinių funkcijų. Statytojai galėtų greičiau suderinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes dažniausiai dėl didelio darbuotojų darbo krūvio projektas savivaldybėse tikrinamas maksimaliais terminais.

Marius Narmontas
Marius Narmontas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Daugiau darbo privačiam verslui

Sprendžiant statybų proceso dalyvių atsakomybių klausimus, R. Brandišauskienė pažymi, kad kuo daugiau funkcijų norima perduoti privačiam verslui. Nuo 2017 m. įsigaliojusios LR Statybos įstatymo pataisos numato galimybę statant tam tikros paskirties statinius jų statytojams pasirinkti alternatyvius statybos užbaigimo procedūrų atlikimo būdus. Pagal įstatymo nuostatas statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą tam tikrais atvejais turi būti pateikta tvirtinti statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui, tačiau vietoj šios procedūros statytojas gali pasirinkti ir kitą alternatyvą – t. y. kreiptis į privataus sektoriaus atstovą, atestuotą ekspertą, ir atlikti pastatyto statinio ekspertizę.

Statybos užbaigimo procedūros – subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą.

Anot R. Brandišauskienės, dabar planuojama, kad projekto ir statinio ekspertizėmis užsiims tik privačios, atestuotos įmonės.

„Buvo sudaryta galimybė rinktis viešąjį arba privatų sektorių, kurį kontroliuoja viešasis. <...> Privačiam sektoriui tai daryti sekasi ir nuspręsta, kad inspekcijai reikėtų visai pasitraukti <...> ir palikti privačiam sektoriui atlikti pastatyto pastato patikrinimą, ar jis atitinka projektą ir įforminti statybos užbaigimą, o inspekcija tada kontroliuotų tiesiog bendrą tvarką, ar tai padaryta tinkamai, o ne pati dalyvautų tame užbaigime“, – aiškina viceministrė.

Tiesa, vienos pastatų rūšies statybos užbaigimo tikrinimas lieka VTPSI kompetencija – ypatingųjų statinių.

„Pas mus Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris rūšis: ypatingi statiniai, neypatingi ir nesudėtingi. Tai ypatingiems statiniams greičiausiai išliks komisijos vertinimas. Kaip ir iki šiol: jokių alternatyvų tam nebuvo. Visus kitus bus galima priduoti deklaracijomis, gavus ekspertizės išvadą. Tai reiškia, kad mes Lietuvoje turime apie 80 įmonių, kurios tokia veikla užsiima. Ir jie yra testuojami ir kita veikla užsiimti jie negali“, – patikslina Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas.

Bus privaloma viešinti projektą

Dar viena naujiena, kurią yra paruošusi Aplinkos ministerija, – informacinės sistemos „Infostatyba“ atnaujinimas. Anot R. Brandišauskienės, ketinama informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis atverti visuomenei ir pateikti daugiau duomenų, susijusių su statybų procesais. Projektų viešinimas bus privalomas visiems (išskyrus nesudėtingų statinių).

„Kitas instrumentas, kurį mes numatome ir jis jau nuo Naujų metų pradžios bus, tai pareiga pateikti viešai dokumentus, pagal kuriuos yra statoma. Tai „Infostatyboje“, kuria dabar naudojasi visos savivaldybės, išduodamos leidimus. „Infostatybos“ turinys, didžiąja dalimi, bus atviri duomenys.
Yra galimybės praktiškai visus duomenis atverti, išskyrus fizinių asmenų asmens kodus, o gal net tik palikti jų inicialus, bet didžiąją dalį duomenų galima atverti. Numatoma, kad duomenys turėtų būti vieši jau išankstinėse derinimo stadijose. Kad jau tada būtų tas atvirumas ir skaidrumas. Nes šiai dienai situacija yra tokia, kad statybos leidime yra labai minimaliai informacijos. Ir, matydamas statybos leidimą, tu negali matyti, kas tiksliai yra leidžiama statyti“, – pasakoja viceministrė.

Ruošiamos permainos statybų srityje: ko laukti?
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji tęsia, kad šiuo metu sužinoti, kas yra planuojama dar prieš statiniui iškylant, yra labai sunku ir užima daug laiko, nes visi duomenys yra nevieši. Duomenis viešinant informacinėje sistemoje „Infostatyba“, visuomenė iškart matytų, kokį pastatą statytojas deklaravo statyti ir koks iš tiesų jis statomas, todėl sumažėtų nepagrįstų skundų skaičius. Be to, būtų matomos ir bendros tendencijos, kurios savivaldybės ir dėl kokių priežasčių išduoda daugiausiai neteisėtų statybos leidimų.

„Be to „Infostatyboje“ matysis ir bendros tendencijos: tam tikras tarnautojas nuolat suderina tokius kreivokus projektus, matysis tokia sisteminė informacija toms pačios savivaldybėms. Taip pat bus geras grįžtamumas iš miestų ir miestelių bendruomenių, matysis, kokias pastabas teikė tarnautojai, kai sakė, kad reikia dar patvarkyti projektą. Apsauga projektuotojams, nes tarnautojai, norėdami atmesti, būna, kad parašo bet kokią, nekokybišką pastabą ir viską reikia pradėti iš naujo. Tos pastabos, kurios matysis viešai, matysis, ar jos kokybiškos, ar ne. Ir pats tarnautojas, atlikdamas tą veiksmą, galvos ir žinos, kad tai matoma viešai ir galima kritikuoti. Tai kokybės užtikrinimo papildomas instrumentas“, – pasakoja viceministrė R. Brandišauskienė.

Savivalda pokyčius palaiko

GRYNAS.lt jau rašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pritaria planuojamam įstatymo projektui ir pokyčiams. Teigiamai Aplinkos ministerijos iniciatyvą vertina ir Kauno miesto savivaldybė. Jos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vadovas Nerijus Valatkevičius sako, kad permainos pažadins projektuotojų atsakomybę.

„<...> Daugiau (atsakomybės – red.) bus projekto vadovams, projektuotojams problemų, nes planuojamais pakeitimais daugiau atsakomybės perkeliama jiems, kaip ir turėtų būti. Nes dabar tai lyg mes esame darželio auklėtojai <...> ir turime prižiūrėti tuos vaikus. Bet mes neturime to daryti, projekto vadovas yra projekto vadovas, jis už viską atsako ir gauna už tai pinigus, turi visus atestatus, o dabar jo atsakomybė yra sumenkinama“, – pabrėžia N. Valatkevičius.

Paklaustas, ar savivaldai užtenka Aplinkos ministerijos priskiriamų atsakomybių (pastato architektūra, sklypo sutvarkymas, prisijungimas prie infrastruktūros, statinio funkcija), pašnekovas tęsia, kad kol kas sunku prognozuoti permainų rezultatus: „Laikas parodys. <...> Jeigu dar reiks, bus galima kažką pridėti. Dabar tiksliai pasakyti (ar užtenka savivaldai priskirtų atsakomybių – red.) yra sunku. Bet atsakomybės sustiprinimas projektuotojams ir projektų vadovams, manau, tikrai gerai. Mūsų atsakomybė tam tikrais konkrečiais klausimais irgi labai gerai. Kai yra konkretumas, nėra galimybės stumdytis.“

VTPSI sutinka kai kurių funkcijų atsisakyti

Planuojamos permainos palies ne tik statytojus, projektuotojus, savivaldą, bet ir nepriklausomus ekspertus bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Tai, kad projekto ir statinio ekspertizės darbus norima palikti privačioms įmonėms, Lietuvos projektų ir statinių ekspertų asociacijos valdybos narys Vytautas Papinigis vertina teigiamai, tačiau mano, kad didelės įtakos ekspertizes atliekančioms įmonėms tai neturės, tačiau gali teigiamai veikti statinių kokybę.

„Didelės įtakos ekspertizių rinkai tai neturės, nes atestuotų įmonių yra daug. Statinių kokybė nuo to tik gerės, nes atsiranda papildoma patikra prieš naudojimą“, – komentuoja V. Papinigis.

Ruošiamos permainos statybų srityje: ko laukti?
© DELFI / Karolina Pansevič

Laikinoji VTPSI viršininkė Eglė Kuklierienė Aplinkos ministerijos planus taip pat vertina teigiamai ir aiškina, kad perteklinių funkcijų atsisakymas padidintų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros efektyvumą ir sudarytų galimybę nukreipti ribotus įstaigos resursus į aplinkai ir visuomenei didžiausią riziką turinčių statinių statybos darbų priežiūrą ir stiprinti pažeidimų prevenciją, šviečiamąją ir konsultacinę veiklą.

„2016 metais buvo patvirtinta 10 157 vnt. deklaracijų apie statybos užbaigimą. Taip pat buvo išnagrinėta 4936 vnt. prašymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. <...> Pažymų išdavimo ir deklaracijų tvirtinimo funkcijų vykdymas minimaliai prisideda prie VTPSI teisės aktų normomis priskirtų ginti vertybių (tokių kaip statinių saugumas, darni aplinka, visuomenės saugumas, žmogaus gyvybė, žmogaus sveikata, nuosavybė, gamtos ištekliai) apsaugos“, – sako E. Kuklierienė.

Ji priduria, kad privataus sektoriaus tiekėjai šias paslaugas suteiktų žymiai operatyviau dėl konkurencijos tarp paslaugas teikiančių subjektų. Be to, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo valstybinių funkcijų atsisakymo ekonominė nauda valstybei per metus siektų ne mažiau kaip 1 mln. Eur (tikėtina, kad ši suma būtų dar didesnė, nes analizės metu neįvertinta įplaukų į valstybės biudžetą dalis iš ekspertizės įmonių sumokėtino pelno mokesčio).

„Įgyvendinus pakeitimus būtų eliminuotas 325 tūkst. Eur nuostolis ir papildomai į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio pavidalu būtų surinkta ne mažiau kaip 712 tūkst. Eur“, – skaičiuoja VTPSI vadovė.

Perdavus projektų ir statinių ekspertizių darbus privačiam sektoriui, anot E. Kuklierienės, būtų sukurtos naujos darbo vietos, nes išaugtų ekspertizės įmonių darbo apimtys. Tačiau VTPSI galimi darbuotojų atleidimai: „Inspekcija galėtų atsisakyti 15 etatų. Inspekcija ilguoju laikotarpiu siekia tapti maža ir mobilia įstaiga, teikiančia profesionalias konsultacijas ir metodinę pagalbą bei atliekančia tik rizikingiausių statinių priežiūrą, taigi funkcijų atsisakymas prisidėtų prie šio tikslo siekimo.“

Aplinkos ministerija planuoja, kad įstatymo pakeitimą Seimui perduos dar šiemet, tačiau didelė tikimybė, kad jo svarstymas bus pavasario sesijoje. Anot ministerijos atstovų, jei pakeitimai bus priimti, tikimasi daugiau skaidrumo, viešumo ir tikslumo sprendžiant statybų klausimus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)