aA
Daugeliui girdėtas, tačiau lietuviams mažai pažįstamas reiškinys – rūgštieji lietūs. Visi apie jį yra skaitę gamtos mokslo vadovėliuose, moksliniuose straipsniuose, tačiau, ar yra tikimybė, kad rūgštūs lietūs iškris Lietuvoje, ir koks gali būti jų poveikis gamtai bei žmogui?
Miręs miškas Vokietijoje. Rūgštaus lietaus pasekmė
© Shutterstock

Kas yra rūgštieji lietūs?

Reiškinys rūgštieji lietūs viešojoje erdvėje nėra labai plačiai aptariamas. Tačiau yra žinoma apie jo egzistavimą ir susidarymo aplinkybes, poveikį gamtai ir žmogui.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. Dainius Paliulis rūgštų lietų apibrėžia kaip lietų, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis.

„Paprastai rūgščiu laikomas lietus, kurio pH mažesnis už 5“, – priduria mokslininkas.

Šis reiškinys pirmą kartą buvo pastebėtas XIX amžiaus viduryje britų mokslininko Roberto Anguso Smito. Žinant apie aplinkos taršą, rūgštaus lietaus susidarymą ir grėsmę, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje 34 pasaulio valstybės pasirašė Tolimųjų atmosferos teršalų pernašų konvenciją, kuria buvo siekiama žmones ir aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Nepaisant to, pasaulyje rūgštusis lietus išlieka aktuali tema.

Kaip susidaro rūgštieji lietūs?

Rūgštusis lietus susidaro ir dėl žmogaus veiklos, ir dėl natūralių procesų. Pirma, rūgštieji lietūs gali susidaryti, kai jėgainės ir transporto priemonės į orą išskiria sieros ir azoto oksidus, reaguojančius su ore esančia drėgme.

Rūgštūs lietūs tapo Europos prakeiksmu: ar nenutiks taip, kad į Lietuvą griš prieš 40 metų viską naikinusi jėga
© DELFI / Kiril Čachovskij

VGTU Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. D. Paliulis aiškina, kad kai ore esantys vandens garai reaguoja su sieros dioksidu ir azoto oksidais, susidaro rūgštys, kurios iškrinta į žemę su krituliais (rūgštusis lietus arba sniegas).

Rūgštus lietus gali susidaryti ne tik dėl ore esančių azoto ir sieros oksidų, tačiau ir dėl kitų rūgštinės prigimties cheminių junginių – druskos rūgšties, acto rūgšties, fosforo rūgšties ir kitų buvimo ore. Prie rūgštaus lietaus susidarymo gali prisidėti ir anglies dioksidas, kuris su vandeniu reaguoja sudarydamas silpną rūgštį“, – akcentuoja mokslininkas.

Žmogaus veikla, pasak pašnekovo, dažniausia rūgštaus lietaus susidarymo priežastis.

„Jis susidaro dėl žmogaus veiklos, kai deginamas sieros ir azoto turintis kuras – orimulsija, benzinas, dyzelinas, žibalas, mazutas, skalūnų alyva ir kt. Azoto ir sieros oksidai išsiskiria į aplinką ir deginant medieną. Svarbu paminėti tai, kad sieros dioksidas susidaro tik tada, jeigu deginame kure yra sieros, o azoto oksidai gali susidaryti ir deginant kurą, kuriame nėra azoto, pvz. gamtines dujas, nes aukštoje temperatūroje kuro degimo metu ore esantis azotas jungiasi su deguonimi ir taip susidaro azoto oksidai. Pagrindiniai azoto ir sieros oksidų emisijos šaltiniai į aplinką – autotransportas, energetikos objektai, pramonė bei žemės ūkis“, – pabrėžia mokslininkas.

Taip pat, kaip jau buvo minėta, rūgštieji lietūs gali susiformuoti ir dėl natūralių gamtos procesų. Pavyzdžiui, kaip aiškina doc. dr. D. Paliulis, organinių medžiagų puvimo procesai ir ugnikalnių išsiveržimai gali suformuoti natūralius tokio tipo kritulius.

Rūgštus lietus
Rūgštus lietus
© Shutterstock

Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet rūgštūs krituliai iškrenta net ir ten, kur nėra jokios pramoninės veiklos. Tolimesniuose kraštuose išskiriami sieros dioksidai gali išsilaikyti apie keturias paras. Per tą laiką nešami vėjo jie gali nukeliauti tūkstančius kilometrų ir užteršti pramonės nepaliestus gamtos kampelius. Rūgščiojo lietaus tikimybė ypač padidėja vasaros metu. Į aplinką patekęs sieros dioksidas virsta rūgštimi iki penkių kartų greičiau nei žiemą, nes reakciją paspartina saulės spinduliai, taip pat atmosferoje šiuo metu laiku daugiau vandens molekulių ir vandenilio jonų.

Lietuvoje rūgštaus lietaus būta

Kalbėdamas apie rūgštų lietų mokslininkas pabrėžia, kad klimato kaita šiam reiškiniui tiesioginės įtakos neturi. Labiausiai nuo rūgštaus lietaus, pasak doc. dr. D. Paliulio, kenčia Skandinavijos, Centrinės Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. Lietuvoje rūgštaus lietaus taip pat būta. Šiais laikais jis gali būti atnešamas iš kitų valstybių, o prieš 30-40 metų, kai šalyje buvo intensyvesnė pramonė, rūgštaus lietaus reiškinys susidarydavo ir virš Lietuvos.

„Lietuvą, kurioje vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, pasiekia rūgštūs lietūs, susidarę virš Centrinės Europos. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH siekia apie 5,6. Lietuvoje prieš daug metų, kai pramonė dirbo intensyviai, yra buvę, kai lietaus pH kartais siekdavo mažiau negu 4,0, tačiau tai pasitaikydavo labai retai, o dabar praktiškai tokių atvejų nepasitaiko“, – paaiškina mokslininkas.

Daromas poveikis gamtai

Rūgštieji lietūs veikia gamtą. Kaip pasakoja doc. dr. D. Paliulis, jie naikina ekosistemas. Jie gali sukelti daug neigiamų aplinkai efektų, tačiau didžiausia žala padaroma, kai šie krituliai iškrinta ežerų zonose arba drėgnuose žemės plotuose.

„Daugeliui vandens organizmų parūgštėjimas yra pragaištingas. Labiau prie tokių sąlygų prisitaikę gyventi gyvūnai taip pat dažniausiai nelieka nepaliesti. Išnykus žuvims, dėl maisto stygiaus išnyksta ir jomis mintantys paukščiai – nors jiems rūgštus ežero vanduo tiesiogiai nekenkia. Rūgštimi užterštas vanduo paprastai būna skaidresnis, nes žūsta fitoplanktonas“, – tikina mokslininkas, pridurdamas, kad norint sumažinti atvirų vandenų telkinių rūgštingumą, galima juos pakalkinti.

Medžiai patys atsakingi už rugščius lietus?
Medžiai patys atsakingi už rugščius lietus?
© Shutterstock nuotr.

Pašnekovas tęsia, kad yra žinoma atvejų, kai iškritę itin rūgštūs lietūs sunaikino ištisus miškų plotus: „Labiau rūgščiam lietui jautrūs spygliuočių miškai. Pažeisti jų spygliai pagelsta ir nukrenta. Eglėms ypač pavojingas rūgštus lietus, nes eglės spyglius keičia tik kas 2-3 m“.

Mokslininkas priduria, kas rūgštusis lietus negali tiesiogiai pakenkti žmogaus sveikatai, nors kai kurie mokslininkai tikina, kad toks lietus gali pažeisti plaučius ir kvėpavimo sistemą, tačiau konkrečiais tyrimais žala nėra įrodyta.

Tiesa, pasaulis įvairiais būdais stengiasi sumažinti sieros dioksido, anglies dioksido koncentracijas atmosferoje, taikydamas ribojimus dyzeliniu kuru varomoms transporto priemonėms, kietąjį kurą keisdamas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
4.6897

Po ilgo tyrimo pareigūnams pavyko pričiupti pažeidėją: medžiotojas naudojo nelegalius įrankius (16)

Šeštadienį Kauno rajone Dievogalos kaime po kelias savaites trukusio tyrimo Aplinkos apsaugos...

Baltarusiai atsakė dėl Neries vandens lygio kėlimo: galimybių nėra (83)

Baltarusija negalės padėti Lietuvai atstatyti kritiškai nusekusios Neries vandens lygio, teigiama...

Šiaurės Kanadoje užfiksuotas neįtikėtinas karščio rekordas (4)

Šiauriausiai esančioje Žemės gyvenvietėje užfiksuotas temperatūros rekordas. Šiaurės Kanadoje...

Feisbuke plinta zoologijos sodo gyvūnų nuotraukos: lankytojai sako, kad situacija baisesnė nei cirke (96)

Reaguodamas į socialiniame tinkle „Facebook“ plintantį vaizdo įrašą, kad Klaipėdos...

Aplinkos ministras: baltarusiai atsakymą dėl vandens lygio Neryje pateiks per dvi dienas (15)

Dėl kritiškai nukritusio vandens lygio Neryje oficialaus atsakymo iš Baltarusijos Lietuva...

Top naujienos

Paslaptys, gaubiančios Evos Peron mirtį: slapta lobotomijos operacija ir keletui metų dingę palaikai (2)

Apie žavingą ir prieštaringai vertinamą buvusią pirmąją Argentinos ponią Evą Peron (su meile...

Profesionalaus požemių valdovo iškilimas: už ką „Google“ geekai kloja po 500 dolerių per vakarą (2)

Žiniukų (angl. geeks) kultūra, „Keisti dalykai“ („Stranger Things“) ir trumpų projektų...

Dzūkijos TOP 10 lankytinų objektų: naujų vietų suras net ir visko matę (16)

Dzūkus nuo seno miškas rengė ir maitino, ne veltui yra posakis „jei ne grybai ir ne uogos,...

Mokslininkus suglumino paslaptingas statinys Rusijoje: turi daugiau klausimų nei atsakymų (21)

Po Derbente, Rusijoje, stovinčia Naryn-Kala tvirtove yra paslaptinga požeminė patalpa, užkastas...

Į Palangą plūstant žmonėms – pareigūnų perspėjimas: šįkart būkite ypač budrūs (45)

Atrodo, kad artimiausiomis dienomis oras Palangoje turėtų būti labai geras. Žmonės skuba...

Kaip išleistuvių šventei puošėsi prestižinės gimnazijos dvyliktokai (118)

Penktadienio popietę prestižinės Vilniaus Žvėryno gimnazijos abiturientai oficialiai...

NHL žvaigždė iš Rusijos nuožmiai sukritikavo Putiną ir paragino jį „kabinti pačiūžas“ (5)

Vladimiras Putinas žinomas kaip ledo ritulio gerbėjas, ir Rusijos rinktinės žaidėjai dažnai...

Aiškėja daugiau kraupios avarijos detalių Kėdainių r.: BMW, įtariama, skriejo milžinišku greičiu (63)

Šeštadienį netoli Kalnaberžės įvyko kraupi avarija , pirminiais duomenimis, milžinišku...

Nuo avarijos per plauką: šioje Vilniaus vietoje klysta visi vairuotojai, kurie žiūri į kelio ženklus (63)

Eismas turėtų vykti taip, kad vairuotojams nereikėtų spręsti galvosūkiu – taip sako ne vienas...

Žmogaus elgesys prie stalo išduos viską: atkreipę į tai dėmesį – perprasite iš karto (6)

Per pirmą pasimatymą visi stipriai jaudinamės. Kiekvienas nori pasirodyti iš kuo geriausios...