aA
Nuotekų dumblo karjeras
Nuotekų dumblo karjeras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Nuosavų namų gyventojams dažnai tenka sukti galvas, kokią buitinių nuotekų sistemą įsirengti. Visgi aplinkai draugiški būdai Lietuvoje kelią skinasi sunkiai. Apie pusė milijono gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 procento turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Keli būdai

Individualaus namo arba jų kvartalo statytojas turi spręsti, kur nuvesti iš statomo gyvenamojo būsto buitines nuotekas. Paprasčiausia statytojams, besikuriantiems šalia jau įrengtų miesto ar gyvenvietės kanalizacijos tinklų, kai nuotekos nuvedamos į miesto kanalizacijos tinklus. Tačiau tokią galimybę turi tik nedaugelis statytojų, nes priemiesčių ar gyvenviečių kanalizacijos sistemos yra nepakankamai išvystytos.

Viskas priklauso nuo to, kur bus išleidžiamos buitinės nuotekos. Kai šalia yra ežeras, upelis, melioracijos griovys ar status šlaitas - geriausia rinktis vietinius biologinio valymo įrenginius, kurie išvalo buitines nuotekas.

Kai atviro telkinio šalia statomo namo nėra, tenka rinktis vieną iš dviejų išeičių - po valymo įrenginių nuotekas nuleisti į gruntą arba įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą.

Ar šalia namo esantis gruntas tinka nuotekoms sugerti, gali nustatyti tik geologai.

Jeigu šalia namo nėra vandens telkinio, gruntas taip pat netinkamas filtravimui, reikia rinktis rezervuarą. Jis gali būti iš surenkamo gelžbetonio elementų arba plastikiniai. Šie, anot specialistų, visada geriau, nes yra hermetiški, nereikalinga hidroizoliacija, greitesnis ir pigesnis montavimas, platesnis pasirinkimas.

Buitinių nuotekų filtravimo įrenginiai - tai bene pigiausias būdas eksploatavimo požiūriu ir visada racionalus, kai nėra vandens telkinio, bet gruntas palankus išvalytų nuotekų filtravimui.

Labai ekologiškas sprendimas galėtų būti ir mišri kanalizavimo sistema, kai labai užterštos nuotekos iš tualeto nuvedamos į nuotekų kaupimo rezervuarą, o sąlyginai švarios nuotekos iš dušo, vonios ar pirties patenka į trikamerinį septiką ir infiltruojamos į gruntą. Tiesa, tai ne pats pigiausias variantas.

Biologiniai - draugiški

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie biologinio nuotekų valymo įrenginius.

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas, GRYNAS.lt pasakojo, kad biologinis nuotekų valymas – bene labiausiai paplitęs buitinių ir komunalinių, o kartais ir gamybinių, nuotekų valymo būdas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje ir pasaulyje.

„Tinkamai suprojektuotų tokių miestų nuotekų valymo įrenginių efektyvumas išvalant ištirpusias organines medžiagas siekia 95 procentus ir daugiau. Kai kuriais atvejais biologinio proceso modifikacijos (nuotekų srautų reguliavimas, deguonies prisotinimas ir kt.) leidžia be jokių cheminių reagentų iš komunalinių nuotekų pašalinti azoto ir fosforo – pagrindinių eutrofikaciją sukeliančių medžiagų – junginius“, - pastebi specialistas.

Pusė milijono išsemia

Bet kokia realiai vykdoma ūkinė veikla ir net eilinė gyventojų buitis turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį aplinkai, kurio išvengti neuždraudžiant ar neribojant konkrečių veiklų, matyt, neįmanoma.

Kontroliuoti individualų nuotekų tvarkymą yra pavesta Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.

„Kadangi objektų yra labai daug, visų nuotekų tvarkymo įrenginių kontrolė yra sunkiai įgyvendinama, todėl ji atliekama pasirinktinai. Šioje srityje pastaruoju metu prisideda ir kai kurios savivaldybės“, - pasakoja I. Valūnas.

Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė, siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko taip, kaip nustato teisės aktai.

Pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

„Tačiau tikslios statistikos, kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos tarša nuotekomis“, - siūlo specialistas.

Baudos – iki 10 tūkst. litų

Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja I. Valūnas.

Terminas:

Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvoje pasikeitė medžioklės taisyklės (45)

Ketvirtadienį įsigaliojo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai,...

STT tyrimas apnuogino aplinkosaugininkų ydas: medžiotojus tikrina būrelių nariams pavaldūs pareigūnai (25)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė plataus masto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos...

Stumbrės istorijos pabaiga: įtakingas brakonierius baudžiamosios atsakomybės išvengė, o aplinkosaugininko likimas kol kas neaiškus (123)

Stumbrę nušovęs ir daugiau nei 36 tūkst. eurų už gamtai padarytą žalą turintis sumokėti...

Skirgailė Žalimienė – apie bylas, kuriose ginama teisė į saugią ir švarią aplinką (3)

2020-ieji – tai iššūkių metai ne tik sveikatos apsaugos, bet ir aplinkosaugos srityje. Bereikia...

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (9)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Top naujienos

Naujos sudėties Seimas – kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus naujokai skaičiuojami dešimtimis (157)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties naująjį Seimą turės Lietuva. Rinkimus...

Naujas rekordas – 766 nauji koronaviruso atvejai: iš jų neištirti net 468 atvejai, mirusieji – jaunesnės amžiaus grupės masiniai protrūkiai gydymo įstaigose (382)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) spalio 26 d. 12 val. duomenimis, per vakar dieną...

Pirmoji laimėjusių konservatorių žinia: koronaviruso pandemijos valdymas bus keičiamas (590)

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę....

Andriulis: nesileisiu toliau žeminamas Gabrieliaus giminaičių (307)

Gabrieliaus Landsbergio svainis Liudvikas Andriulis savo socialinio tinklo paskyroje pasveikino...

Įtampa auga: po Erdogano komentarų Prancūzija atšaukia ambasadorių (21)

Prancūzija atšaukia savo ambasadorių Turkijoje, po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas...

Grybauskaitė: „valstiečius“ sutraiškė antroji koronaviruso banga iš Nausėdos nepagrįstų norų nesitiki (278)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus...

Su šiais politikais teks atsisveikinti – kam Seimo durys užsiveria (472)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties parlamentas dirbs artimiausius ketverius metus. Ne...

Liudas Dapkus. Astravas, Paksas ir kiti Kremliaus projektai (24)

Rytas vaistinėje. Dirba tik viena kasa, bet eilutė juda sparčiai, nes daugeliui reikia vos vienos...

Nacionalinis streikas Baltarusijoje: prasidėjo sulaikymai (48)

Baltarusijoje pirmadienį, po opozicijos paskelbto „liaudies ultimatumo“, jau sulaikyta apie 100...

Parduotos keturios „Maxima LT“ dukterinės saugos įmonės

„ Maxima LT“ trims bendrovėms pardavė keturias dukterines saugos įmones. Tikimasi, kad šis...

|Maža didelių žinių kaina