aA
Kompostuoti ar nekompostuoti – štai kur klausimas. Kompostavimas, gyvenantiems nuosavame name ir turintiems daržą, atrodo visiškai natūralus procesas. Maisto ir kitos bioskaidžios atliekos metamos į specialius konteinerius, ten jos pūva ir virsta puikia trąša dirvožemiui. Tačiau pirmą kartą susidūrusiems su kompostavimu, tai išties gali būti hamletiška dilema. O jeigu dar panūdote kompostuoti bute... Pasirodo, viskas įmanoma – tereikia šiek tiek žinių ir noro.
© Shutterstock

Patirtis: kompostavimas turint sodybą

Bute gyvenantis, bet nemažai laiko už miesto praleidžiantis vadybininkas Mykolas pasakoja, kad kompostavimą, kaip reiškinį pamena iš vaikystės, kai dar su tėvais tekdavo važinėti į kolektyvinį sodą prie Vilniaus.

„Sodo nebeliko, užtat dabar gyvenimas persikėlė į sodybą miške, kur turime susikūrę savo kompostavimo sistemą“, – sako Mykolas. „Tinkamą kompostavimui vietą radome ne iškart. Ji nuolat keisdavosi, bet jau kuris laikas nusistovėjo vietelė mūsų sklype, šalia miško, kuri gal nėra labai arti ir patogi, bet užtat nekrenta į akis“, - aiškina jis.

Vyras pasakoja, kad nuošalesnės vietos kompostavimui ieškojo ne dėl blogo kvapo, o labiau dėl vaizdo, nes kompostuoja be specialios kompostavimo dėžės. Anot jo, kvapo problemą galima išspręsti, laikantis tam tikros tvarkos ir specialistų patarimų. Taip pat esama kitų išbandytų gudrybių, pavyzdžiui, kvapas nyksta, kai kompostas apibarstomas graužikams skirtu kraiku.

„Specifinis kvapas yra visiškai natūralus dalykas, nes vyksta tam tikri biocheminiai procesai, ir tai yra visiškai normalu. Nupjauta žolė, ravėjos kvapo neskleidžia. Jeigu kvapas erzina, ką aš ir darau, šviežiai supiltą vietą apibarstau pelenais, žole ir kvapo nebebūna“, – patirtimi dalijasi Mykolas.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Shutterstock

Daugeliui kompostuojančiųjų kyla klausimas, ar galima kompostuoti maisto atliekas ne ekologiškų produktų, įsigytų prekybos centre, pavyzdžiui, bananų ar apelsinų žieves.

„Į kompostą dedu žolę, ravėjas, maisto atliekas. Viską, kas išvardinta, dedu į krūvą, nieko neišskiriu. Natūralus fermentacijos procesas viską perdirba. Kadangi veiksmas vyksta kaime, tai atliekos kaupiamos mažame kibirėlyje ir kartą per dieną išnešamos į kompostą, kuris yra puiki universali trąša daržui, sodui, pievai, vazonui, ar bet kam, kas tik auga“, – rezultatu džiaugiasi pašnekovas.

Mykolas taip pat pastebėjo, kad komposto krūva tampa puikia terpe ten veistis sliekams, žalčiams, kitiems smulkiems gyviams. „O jeigu jie ten veisiasi, reiškia, jiems ten gerai. Taip prisidedame prie bendros ekosistemos darnos. Be to, konteineriai yra kaimo vietovėse, jie ištuštinami labai retai. Galima tik įsivaizduoti, kas ten dėtųsi, jei būtų pilamos maisto atliekos“, – sako kompostuotojas.

Kompostavimas moderniai – naudingi augintiniai bute

Visuomenėje atsirandant vis daugiau progresyviai mąstančių žmonių, daugėja ir kompostuotojų butuose. Tiesa, iki šiol daugeliui maisto atliekų rinkimas bute asocijuojasi su blogu kvapu, vasaros metu įkyriomis muselėmis, netvarkos pojūčiu. Tačiau kompostavimo maišus kuriantys ir kompostavimo kultūrą bute aktyviai propaguojantys Aurelija Olendraitė ir Julius Lizūnas tikina – tik ne kompostuojant moderniai.

Specialūs kompostavimo maišai butuose leidžia kompostuoti švariai ir be kvapo. Tiesa, kad atliekos virstų kompostu, dar reikės ir Kalifornijos sliekų, gebančių perdirbti itin didelį kiekį atliekų. Tad tuo metu, kai buto šeimininkai ilsisi, maiše intensyviai vyks darbas.

Maisto atliekų perdirbimas neužtrunka ilgai: jei sąlygos sliekams tinkamos, vertinga žeme savo kambariniams augalams ar daržui sodyboje galima džiaugtis po 1–2 mėnesių. Trukmė labai priklauso nuo keleto sąlygų: svarbiausios iš jų – atliekų, kurios tenka sliekų perdirbimui kiekis, taip pat sliekų, kurie darbuojasi su tomis atliekomis, kiekis.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Fotolia nuotr.

Lietuviškų kompostavimo maišų kūrėjai įsitikinę, kad didžiausia motyvacija kompostuoti turėtų būti atsakomybė ir sąmoningumas: „Išnešdami organinės kilmės atliekas į bendrą konteinerį, ne tik prarandame naudingą resursą, kuris gali tapti naudinga trąša kitam augalui, bet padidiname atliekų kiekius išmetamus į aplinką. Be to, tų atliekų paimti turi atvažiuoti sunkusis transportas, o taip yra dar labiau teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis. Atliekos dažniausiai supakuojamos į plastikinius maišus, kurie keliauja į bendrąsias atliekas ir taip pat teršia aplinką“.

Taigi, šiandien kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos apsaugos, kompostuodamas tiek bute, tiek name, tiek sodyboje. Tendencijos rodo, kad šiandieniame pasaulyje kompostuotojų bendruomenė iš lėto, bet auga.

Skatina kompostuoti gyvenant ir bute, ir name

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Simona Kulikauskienė, teigia, kad kompostavimas yra aukštą prioritetą atliekų tvarkymo hierarchijoje turintis atliekų tvarkymo būdas.

„Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir jų kiekio bendrame komunalinių atliekų sraute mažinimas – viena iš ES teisės aktuose nustatytų užduočių. Kompostavimas leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, todėl bet kokia iniciatyva kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas yra sveikintina ir skatinama“, – teigia ministerijos atstovė.

Ką kompostuoti, o ko – ne

Vis dėlto, kompostavimui tinka toli gražu ne visos biologiškai skaidžios atliekos. Specialistai rekomenduoja kompostuoti vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną. Prieš kompostavimą šakas rekomenduojama sukapoti arba susmulkinti.

Kompostavimui netinka ir neturėtų būti dedama į kompostavimo dėžes: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai ir fekalijos. Kompostuojamose atliekose taip pat neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Shutterstock nuotr.

Kur kompostas turi būti panaudojamas?

Dažnam gali kilti klausimas, kur kompostas gali būti panaudojamas, jei žmogus šalia namo turi tik pievelę ir neužsiima daržininkyste? Kompostas, kaip vertingų maistinių medžiagų turinti trąša, padedanti pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikanti drėgmės lygį jame, gali būti panaudojamas labai įvairiai, ne tik daržininkystei. Kompostas – puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat gėlynams ar pakabinamiems vazonams lauke. Nesijotą kompostą galima panaudoti kaip mulčą aplink gėles gėlynuose ar aplink krūmus, taip užkertant kelią dirvos erozijai ir praturtinant žemę maistinėmis medžiagomis. Kompostas taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti.

Kompostavimo dėžės prie namų – būtinybė ar galimybė?

Kompostavimo dėžes prie namo turėti neprivaloma, tačiau ieškoma galimybių padėti gyventojams, norintiems užsiimti kompostavimu, jas įsigyti. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, įgyvendinant 2007–2013 m. ES finansuojamus projektus, Lietuvoje buvo įsigytos ir privačių namų savininkams išdalintos kompostavimo dėžės. Viso Lietuvoje buvo išdalinta 210 376 kompostavimo konteinerių.

Iniciatyvos tuo nesibaigė. Dar ir šiandien gyventojai gali kreiptis į regiono atliekų tvarkymo centrus (http://www.ratca.lt/) ir pasiteirauti, ar yra likusių kompostavimo dėžių. Be to, kai kurios savivaldybės / regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė naujas paraiškas ES finansavimui (2014–2020 metų finansavimo periodas) kompostavimo dėžėms gauti.

Taip pat gyventojai gali įsigyti arba pasigaminti kompostavimo dėžes patys. Informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasigaminti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti kai kurių regioninių atliekų tvarkymo centrų interneto tinklapiuose ar kituose specializuotuose interneto tinklapiuose. Individualaus kompostavimo rekomendacijos yra pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.

Bendras tikslas – jei įmanoma, išvengti atliekų

Rekomendacijų namudiniam kompostavimui Europos Sąjungos mastu nėra. Tačiau 2008 m. lapkričio 19 d. patvirtintoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl atliekų yra įtvirtinta atliekų hierarchija, kuria nustatomi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetai. Pagal atliekų hierarchiją pirmiausia turi būti vengiama atliekų, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti perdirbamos (pavyzdžiui, kompostuojamos, gaminamos biodujos) ar kitaip naudojamos (pavyzdžiui, energijai gauti), kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ar kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Atliekų tvarkymo hierarchija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Auksinis ruduo iškeliavo palikęs neišdildomus įspūdžius (7)

Nepaisant trumpų žvarbesnių laikotarpių, dar ilgai prisiminsime rugsėjo ir spalio šilumą –...

Nuo šiol lokius, lūšis ir vilkus skaičiuos patys gyventojai (105)

Aplinkos ministerija kviečia teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis, ruduosius lokius...

Šiuo metu prie šių gyvūnų geriau nesiartinti: susidūrimas gali būti pražūtingas (31)

Šikšnosparniai yra gyvūnai, apie kuriuose sukurta bene daugiausiai mitų ir siaubo pasakojimų....

Išėjo į mišką pasivaikščioti – pateko į patį medžioklės įkarštį (380)

Kol ruduo dar nerodo šalčio gniaužtų, gyventojai išnaudoja gražius savaitgalius ir keliauja į...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Ką darys dotacijos netekę Palucko socdemai ir manifestą prieš valdančiuosius skelbiantys liberalai (9)

Kas išgelbės Gintauto Palucko socialdemokratus, kuriems už rinkimų pažeidimus atimta pusės...

Kaune - painios bylos finalas: sprendžiama, ar iš darželio paimtą vaiką grąžinti motinai (93)

Raudondvario seniūnijoje (Kauno r.) sprendžiamas klausimas, ar grąžinti paimtą penkerių metų...

Paliko traktorių judriausioje Vilniaus gatvėje, bet policija paaiškino – viskas pagal taisykles (32)

Ne vienas vairuotojas, pirmadienio vakarą važiavęs Vilniaus Tūkstantmečio gatve, galėjo tik...

Registrų centre beveik kas penktas darbuotojas susijęs giminystės ryšiais (9)

Registrų centro atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas penktas įmonės darbuotojas (18 proc.),...

Kai kurių sričių darbuotojų Panevėžio regione trūksta kritiškai (3)

Panevėžio darbo rinkos mokymo centre, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva,...

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai? papildyta (293)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Toto Cutugno gyvenimas kaip filmas: žmoną mylėjo, bet gimė nesantuokinis vaikas, užklupo vėžys ir vos nežuvo aviakatastrofoje (4)

Liepą legendinis italas, padovanojęs pasauliui gausybę hitų, atšventė 75-ąjį gimtadienį....

Žinomos mamos apie vaikų skiepus: pasakė, kas padėjo apsispręsti papildytas vaikų profilaktinis skiepų kalendorius (14)

Skiepai vaikams šiandien vis dar aktuali tema. Paskleista baimė, kad neva skiepai sukelia autizmą...

Didingas paukštis, kurio neteksime: gaila, bet kažko imtis jau per vėlu (2)

Jau nuo neatmenamų laikų daugelyje tautų kilnusis erelis yra laikomas drąsos ir stiprybės...

Karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė: jei tausosi save – rezultato nebus (77)

„Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas....