aA
Kompostuoti ar nekompostuoti – štai kur klausimas. Kompostavimas, gyvenantiems nuosavame name ir turintiems daržą, atrodo visiškai natūralus procesas. Maisto ir kitos bioskaidžios atliekos metamos į specialius konteinerius, ten jos pūva ir virsta puikia trąša dirvožemiui. Tačiau pirmą kartą susidūrusiems su kompostavimu, tai išties gali būti hamletiška dilema. O jeigu dar panūdote kompostuoti bute... Pasirodo, viskas įmanoma – tereikia šiek tiek žinių ir noro.
© Shutterstock

Patirtis: kompostavimas turint sodybą

Bute gyvenantis, bet nemažai laiko už miesto praleidžiantis vadybininkas Mykolas pasakoja, kad kompostavimą, kaip reiškinį pamena iš vaikystės, kai dar su tėvais tekdavo važinėti į kolektyvinį sodą prie Vilniaus.

„Sodo nebeliko, užtat dabar gyvenimas persikėlė į sodybą miške, kur turime susikūrę savo kompostavimo sistemą“, – sako Mykolas. „Tinkamą kompostavimui vietą radome ne iškart. Ji nuolat keisdavosi, bet jau kuris laikas nusistovėjo vietelė mūsų sklype, šalia miško, kuri gal nėra labai arti ir patogi, bet užtat nekrenta į akis“, - aiškina jis.

Vyras pasakoja, kad nuošalesnės vietos kompostavimui ieškojo ne dėl blogo kvapo, o labiau dėl vaizdo, nes kompostuoja be specialios kompostavimo dėžės. Anot jo, kvapo problemą galima išspręsti, laikantis tam tikros tvarkos ir specialistų patarimų. Taip pat esama kitų išbandytų gudrybių, pavyzdžiui, kvapas nyksta, kai kompostas apibarstomas graužikams skirtu kraiku.

„Specifinis kvapas yra visiškai natūralus dalykas, nes vyksta tam tikri biocheminiai procesai, ir tai yra visiškai normalu. Nupjauta žolė, ravėjos kvapo neskleidžia. Jeigu kvapas erzina, ką aš ir darau, šviežiai supiltą vietą apibarstau pelenais, žole ir kvapo nebebūna“, – patirtimi dalijasi Mykolas.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Shutterstock

Daugeliui kompostuojančiųjų kyla klausimas, ar galima kompostuoti maisto atliekas ne ekologiškų produktų, įsigytų prekybos centre, pavyzdžiui, bananų ar apelsinų žieves.

„Į kompostą dedu žolę, ravėjas, maisto atliekas. Viską, kas išvardinta, dedu į krūvą, nieko neišskiriu. Natūralus fermentacijos procesas viską perdirba. Kadangi veiksmas vyksta kaime, tai atliekos kaupiamos mažame kibirėlyje ir kartą per dieną išnešamos į kompostą, kuris yra puiki universali trąša daržui, sodui, pievai, vazonui, ar bet kam, kas tik auga“, – rezultatu džiaugiasi pašnekovas.

Mykolas taip pat pastebėjo, kad komposto krūva tampa puikia terpe ten veistis sliekams, žalčiams, kitiems smulkiems gyviams. „O jeigu jie ten veisiasi, reiškia, jiems ten gerai. Taip prisidedame prie bendros ekosistemos darnos. Be to, konteineriai yra kaimo vietovėse, jie ištuštinami labai retai. Galima tik įsivaizduoti, kas ten dėtųsi, jei būtų pilamos maisto atliekos“, – sako kompostuotojas.

Kompostavimas moderniai – naudingi augintiniai bute

Visuomenėje atsirandant vis daugiau progresyviai mąstančių žmonių, daugėja ir kompostuotojų butuose. Tiesa, iki šiol daugeliui maisto atliekų rinkimas bute asocijuojasi su blogu kvapu, vasaros metu įkyriomis muselėmis, netvarkos pojūčiu. Tačiau kompostavimo maišus kuriantys ir kompostavimo kultūrą bute aktyviai propaguojantys Aurelija Olendraitė ir Julius Lizūnas tikina – tik ne kompostuojant moderniai.

Specialūs kompostavimo maišai butuose leidžia kompostuoti švariai ir be kvapo. Tiesa, kad atliekos virstų kompostu, dar reikės ir Kalifornijos sliekų, gebančių perdirbti itin didelį kiekį atliekų. Tad tuo metu, kai buto šeimininkai ilsisi, maiše intensyviai vyks darbas.

Maisto atliekų perdirbimas neužtrunka ilgai: jei sąlygos sliekams tinkamos, vertinga žeme savo kambariniams augalams ar daržui sodyboje galima džiaugtis po 1–2 mėnesių. Trukmė labai priklauso nuo keleto sąlygų: svarbiausios iš jų – atliekų, kurios tenka sliekų perdirbimui kiekis, taip pat sliekų, kurie darbuojasi su tomis atliekomis, kiekis.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Fotolia nuotr.

Lietuviškų kompostavimo maišų kūrėjai įsitikinę, kad didžiausia motyvacija kompostuoti turėtų būti atsakomybė ir sąmoningumas: „Išnešdami organinės kilmės atliekas į bendrą konteinerį, ne tik prarandame naudingą resursą, kuris gali tapti naudinga trąša kitam augalui, bet padidiname atliekų kiekius išmetamus į aplinką. Be to, tų atliekų paimti turi atvažiuoti sunkusis transportas, o taip yra dar labiau teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis. Atliekos dažniausiai supakuojamos į plastikinius maišus, kurie keliauja į bendrąsias atliekas ir taip pat teršia aplinką“.

Taigi, šiandien kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos apsaugos, kompostuodamas tiek bute, tiek name, tiek sodyboje. Tendencijos rodo, kad šiandieniame pasaulyje kompostuotojų bendruomenė iš lėto, bet auga.

Skatina kompostuoti gyvenant ir bute, ir name

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė Simona Kulikauskienė, teigia, kad kompostavimas yra aukštą prioritetą atliekų tvarkymo hierarchijoje turintis atliekų tvarkymo būdas.

„Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir jų kiekio bendrame komunalinių atliekų sraute mažinimas – viena iš ES teisės aktuose nustatytų užduočių. Kompostavimas leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, todėl bet kokia iniciatyva kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas yra sveikintina ir skatinama“, – teigia ministerijos atstovė.

Ką kompostuoti, o ko – ne

Vis dėlto, kompostavimui tinka toli gražu ne visos biologiškai skaidžios atliekos. Specialistai rekomenduoja kompostuoti vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną. Prieš kompostavimą šakas rekomenduojama sukapoti arba susmulkinti.

Kompostavimui netinka ir neturėtų būti dedama į kompostavimo dėžes: mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai ir fekalijos. Kompostuojamose atliekose taip pat neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų.

Puikių trąšų galima pasigaminti ir savo namuose: išbandę dalijasi patirtimi
© Shutterstock nuotr.

Kur kompostas turi būti panaudojamas?

Dažnam gali kilti klausimas, kur kompostas gali būti panaudojamas, jei žmogus šalia namo turi tik pievelę ir neužsiima daržininkyste? Kompostas, kaip vertingų maistinių medžiagų turinti trąša, padedanti pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikanti drėgmės lygį jame, gali būti panaudojamas labai įvairiai, ne tik daržininkystei. Kompostas – puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat gėlynams ar pakabinamiems vazonams lauke. Nesijotą kompostą galima panaudoti kaip mulčą aplink gėles gėlynuose ar aplink krūmus, taip užkertant kelią dirvos erozijai ir praturtinant žemę maistinėmis medžiagomis. Kompostas taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti.

Kompostavimo dėžės prie namų – būtinybė ar galimybė?

Kompostavimo dėžes prie namo turėti neprivaloma, tačiau ieškoma galimybių padėti gyventojams, norintiems užsiimti kompostavimu, jas įsigyti. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, įgyvendinant 2007–2013 m. ES finansuojamus projektus, Lietuvoje buvo įsigytos ir privačių namų savininkams išdalintos kompostavimo dėžės. Viso Lietuvoje buvo išdalinta 210 376 kompostavimo konteinerių.

Iniciatyvos tuo nesibaigė. Dar ir šiandien gyventojai gali kreiptis į regiono atliekų tvarkymo centrus (http://www.ratca.lt/) ir pasiteirauti, ar yra likusių kompostavimo dėžių. Be to, kai kurios savivaldybės / regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė naujas paraiškas ES finansavimui (2014–2020 metų finansavimo periodas) kompostavimo dėžėms gauti.

Taip pat gyventojai gali įsigyti arba pasigaminti kompostavimo dėžes patys. Informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasigaminti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti kai kurių regioninių atliekų tvarkymo centrų interneto tinklapiuose ar kituose specializuotuose interneto tinklapiuose. Individualaus kompostavimo rekomendacijos yra pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.

Bendras tikslas – jei įmanoma, išvengti atliekų

Rekomendacijų namudiniam kompostavimui Europos Sąjungos mastu nėra. Tačiau 2008 m. lapkričio 19 d. patvirtintoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl atliekų yra įtvirtinta atliekų hierarchija, kuria nustatomi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetai. Pagal atliekų hierarchiją pirmiausia turi būti vengiama atliekų, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti perdirbamos (pavyzdžiui, kompostuojamos, gaminamos biodujos) ar kitaip naudojamos (pavyzdžiui, energijai gauti), kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ar kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Atliekų tvarkymo hierarchija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuomonė. Girininkas: miško kirtimai miško augintojų akimis (22)

Neseniai, š. m. rugsėjo mėn. 1 d. „Šiaulių Naujienose“ buvo paskelbtas straipsnis „Kodėl...

Neišnaudoti Lietuvos turtai slypi po mūsų kojomis: kiek jų turime? (62)

Vaikščiodami retai susimąstome, kokie turtai gali slypėti po mūsų kojomis. O juk Lietuvoje...

VMU vadovas: reakciją į miškų kirtimą gali lemti ir nesupratimas (36)

Viešas pasipiktinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų gali būti paaiškinamas ir...

Labanoro girioje stabdomi miško kirtimai (425)

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje...

Lietuvos miškuose miškavežių spūstys (790)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Top naujienos

Venclova: kalbos, kad popiežių pasitiko per tamsios veido spalvos mergaitė, – pražūtingos Lietuvai (116)

Kalbos apie tai, kad popiežių pasitikusi mergaitė buvo per tamsios veido spalvos – pražūtinga...

Paksas nesiliauja: savo siūlymais gąsdina ekspertus (233)

Neseniai sumanymą organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo deklaravęs europarlamentaras...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (180)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Šaltinis: Rusija ruošia grėsmingus povandeninius laivus (67)

Rusijos povandeninis laivynas, aprūpintas tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis su...

Dėl antstolių veiklos skaidrinimo žengtas dar vienas žingsnis, Seimas neįprastai vieningas atnaujinta 16.05 (21)

Antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa...

Gražulis grįžta į Seimo Audito komitetą

Žmogaus teisių komitete dirbęs Seimo narys Petras Gražulis jau turi kitą komitetą. Seimo...

Akmuo į popiežiaus Mišių organizatorių darbą: tai smulkmena, bet labai svarbi (88)

„Labai trūko viešųjų tualetų“, – teigė „Žinių radijo“ klausytojas, ryto laidoje...

Mados ekspertas Aleksandras Vasiljevas įvardijo didžiausią Lietuvos moterų klaidą (3)

Vietoj to, kad džiaugtųsi gyvenimu, lietuviai kapstosi neegzistuojančiose problemose ir nepasitiki...

Nuo sausio 1 dienos pas šeimos gydytoją – per 7 dienas, specialistą – per 30 (134)

Nuo sausio 1 d. gydymo įstaigos bus kviečiamos jungtis prie išankstinės pacientų registracijos...

Netrukus įsigalios dar griežtesni statybos reikalavimai: ką tai reiškia pirkėjams? (12)

Išsirinkti naują būstą – atsakingas bei sudėtingas uždavinys, iš naujakurių pareikalaujantis...