aA
Penktadienį, spalio 25 dieną, Kaune vyko 7 -asis urbanistinis forumas, kurio pagrindinė tema – miestas ir vanduo. Kraštovaizdžio architektai ir urbanistai iš Lietuvos ir užsienio aptarė miestų ir vandens telkinių ryšį bei dalinosi gerąja patirtimi, kaip vandens telkinius „pakinkyti“ žmonių labui.
Kaunas
Kaunas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Žmonės išvyksta, ar yra prasminga puoselėti miestus?

Pirmąjį pranešimą apie Lietuvos planavimo sistemos įtaką investicijoms forume skaitė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. 

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis priminė, jog nuo 2008 m. pasaulyje daugiau žmonių gyvena miestuose nei kaimuose, Lietuva – ne išimtis. Nors didžioji dalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra sukuriama miestuose, dėl mūsų ilgos kaimo istorijos, miesto genetinio kodo trūksta.

„Mes nenorime kaimynų net ir mieste, tebesame vienkiemio gyventojai, toks kodavimas apsprendžia ir mūsų miestų kūrimą,“ – sakė R. Dargis

Kaune parduodama vos 12-14 butų per mėnesį, žmonės kraustosi iš miesto, apleidžia infrastruktūrą. Ir pati Lietuva išsivaikšto, kokia prasmė kurti miestus, jeigu nebebus žmonių.
R. Dargis

Jis atkreipė dėmesį į miestus kamuojančią išsivaikščiojimo problemą: „Kaune parduodama vos 12-14 butų per mėnesį, žmonės kraustosi iš miesto, apleidžia infrastruktūrą. Ir pati Lietuva išsivaikšto, kokia prasmė kurti miestus, jeigu nebebus žmonių?, – retoriškai klausė verslininkas. - Visame regione tas pats, Latvijoje, Lenkijoje, miestai išsivaikšto. Dėl emigracijos per metus prarandame tiek gyventojų kiek gyvena viename lietuviško masto mieste – apie 25 tūkst.“ 

Pasak jo, nėra aišku kas šiuo metu yra miesto kūrėjai ir kas tuo turėtų užsiimti – ar politikai, architektai ar universitetai. „Šiandien trūksta miestų lyderių, kurie įkvėptų bendruomenę kurti savo miestą. Trūkta bendrystės, susitarimo, kaip mums visiems kartu gyventi,“ – teigė R. Dargis

LNTPA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į neefektyviai investuojamus Europos Sąjungos fondų pinigus. R. Dargio teigimu, niekas nežino, ar gausime pinigų po 2020 m., o iki tol turėtume juos panaudoti taip, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, šis taptų patogesnis.

„Ar tikrai geriausiai šiuos pinigus investuojame? Turime ateityje iš tų pinigų gauti pelną, jau dabar reikia pritraukti investicijas,“ – teigė jis.

Užsienietį suklaidintų miestų planai

KTU docento Gintaro Balčyčio pranešimas „Miesto centras ir upės: architektūriniai iššūkiai ir galimybės“ pirmasis palietė miestų ir upių klausimą. Pasak jo, užsienietis pažvelgęs į Lietuvos didžiųjų miestų - Kauno ir Vilniaus – žemėlapius ir pamatęs miestų centrus kertančias upes, pagalvotų, jog šios atlieka ypač reikšmingą vaidmenį šių miestų gyvenime. 

„Tačiau žinome, jog realybė yra visai kitokia. Atvykėlį ji ne tiek šokiruotų, kiek nuliūdintų...Miestai visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, kūrėsi prie vandens, nes buvo patogu keliauti. Dabar mūsų miestai yra atsitraukę nuo vandens,“ – sakė G. Balčytis

Pasak architekto, lietuviai yra kaimo žmonės ir gyvenimą mieste suvokia per tą pačią prizme kaip ir gyvenimą kaime. Kaip pavyzdį jis pateikė Neries krantines Kaune – šlaitai apžėlę, apaugę medžiais.

Upių krantinės, jei ne sulaukėję, tai įbetonuotos. „Daug dalykų paveldėjome iš sovietmečio. Jiems pakeisti reikia laiko ir noro. Upių krantinės – gelžbetoniniuose gniaužtuose, upės pavirto kanalais. Upės lyg ir bėga per miestus, bet nėra naudojamos. Nors pradedame kurti ir įgyvendinti įdomius projektus šalia upių (pavyzdžiui, Žalgirio Arena Kaune), bet į krantines vis dar investuojame mažai,“ – sakė architektas.

Teigiamų pavyzdžių yra, bet darbo dar reikia įdėti daug

Pastangų atgaivinti krantines būta. Daugiausiai tai maži projektai: restoranas „Medūza“ Kaune, „Fluxus“ paviljonas Vilniuje. Didesnis objektas atgręžtas į upę – Daugirdo amfiteatras Kaune. Tačiau, pasak G. Balčyčio, nors šis ir suteikia daug džiaugsmo lankytojams, vietos gyventojai nuolat skundžiasi triukšmu.

Vilniaus kultūrinis objektas - vamzdis Neries krantinėje
Vilniaus kultūrinis objektas - vamzdis Neries krantinėje
© A.Didžgalvio nuotr.

Architektas dar paminėjo vamzdžio skulptūrą Vilniuje, kuri sukėlė įvairių diskusijų, taip pat aptarė upių vaidmenį mieste. Nepamiršti buvo ir dideli kol kas tik planuojami projektai, kurie turėtų prisidėti atgręžiant miestus į upes - Gugenheimo centras Vilniuje ir kongresų centras Kaune.

Viena iš G. Balčyčio magistrančių atliko tyrimą, kurio metu klausė gyventojų, kiek svarbios yra krantinės kauniečių ir miesto svečių gyvenime. Dauguma miestiečių krantinėse lankosi retai, vos porą kartų per metus. Tačiau paklausus, ar krantinės galėtų tapti Kauno simboliu, absoliuti dauguma atsakė taip.

Daugirdo amfitetras nuo Nemuno
Daugirdo amfitetras nuo Nemuno
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Problemų yra, bet jos suteikia ir galimybes... Reikia keisti įstatymus ir politikų iniciatyvos. Upės gali suteikti galimybes žmonėms gyventi geriau, tačiau tam reikia sukurti sistemą ir kryptingai dirbti artinant upes prie miesto,“ – savo pristatymą optimistiškai užbaigė architektas. 

Svarbu ne tik vanduo, bet visos viešosios erdvės

Sigitas Čereškevičius
Sigitas Čereškevičius
© GRYNAS

Prof. dr. Sigitas Čereškevičius iš Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTTU) apžvelgė vandens ir juo besiremiančių ekologinių technologijų reikšmę formuojant urbanizuotą aplinką. 

Pasak jo, dabar ypač dažnai nagrinėjama tvarių miestų vystymosi samprata, susiduriame su daug terminų – ekologiškas miestas, tvarus miestas, miestas be CO2. Profesorius įvardino tvaraus miesto požymius: kompaktiškumas, funkcinis ir socialinis integralumas, miesto centro gyvybingumas, viešųjų erdvių ir želdynų sistemos kokybiškumas, viešojo transporto efektyvumas, gamtos išteklių naudojimas ir kiti.

Upės gali suteikti galimybes žmonėms gyventi geriau, tačiau tam reikia sukurti sistemą ir kryptingai dirbti artinant upes prie miesto.
G. Balčytis

„Vanduo, kaip vienas reikšmingiausių urbanistinių elementų, Lietuvos miestuose neįvertintas, bet jo reikšmė svarbi ir daugialypė – tiek ekologinė, tiek socialinė ir ekonominė. Palei upes gali formuotis viešosios erdvės. Kanalai, nors ir dirbtiniai telkiniai, taip pat gali atlikti nemažai funkcijų: susisiekimo, drėkinimo, estetinę.“

Pasak jo, šių metų forumo tema per siaura. Geriau būtų nagrinėti visų viešųjų erdvių svarbą ir reikšmę, ne tik krantinių. „Yra svarbu atgaivinti miestus, juos kompaktiškai plėtoti, teikti prioritetą miestų erdvių sistemos kūrimui (vanduo, želdiniai, rekreacija),“ -teigė prof. dr. Sigitas Čereškevičius.

Ekologiškų technologijų pagrindas - vanduo

Profesorius taip pat apžvelgė įvairias miestuose pritaikomas ekologiškas technologijas, kurias vienija vanduo. Šios technologijos skirtos pagerinti miesto mikroklimatą, estetiką. Vanduo taip pat yra atsinaujinančios energijos šaltinis. 

Stogų apželdinimas ir tvenkinių ant stogų įrengimas, sienų apželdinimas – visa tai ne tik pagražina miesto aplinką, bet ir pagerina mikroklimatą.

„Žaliųjų teritorijų, „kvėpuojančių“ plotų kūrimas leidžia ilgiau ant paviršiaus išlaikyti lietaus vandenį ir jį naudingai panaudoti, o augalai mažina vandens ir oro užterštumą,“ – pasakojo architektūros profesorius.

„Panaudojant lietaus vandenį galima sutaupyti apie 50 proc. vandens suvartojamo namų ūkiuose. Šis vanduo gali būti skirtas laistymui ir kitoms reikmės. Danijoje yra pavyzdžių, kur kiemuose įrengtos natūralios vandens valymo sistemos (vandens telkiniai su augalais, – GRYNAS)“, - sako S. Čereškevičius. Nors papildomo valymo reikia, tačiau, kaip pastebi profesorius, didžiausią valymo darbą atlieka šios mini-ekosistemos, o praėjęs visą procesą vanduo yra saugus gerti. 

7-ąjį urbanistinį forumą organizavo Aplinkos ministerija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Tai buvo baigiamasis Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013” renginys.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (168)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (7)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (62)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Testas: ar pavyks atsakyti į 10 šią vasarą išpopuliarėjusio žaidimo klausimų (6)

Gyventojai visoje Lietuvoje įsitraukė į „Nacionalines Eko lenktynes“ – virtualų žaidimą,...

Lietuvoje atsidarė visoje Europoje žinoma gamykla: tik pažiūrėkite, kuo pavirsta į taromatus sukišti jūsų buteliai (64)

Stebint sėkmingus užstato sistemoje surenkamų vienkartinių gėrimų pakuočių rezultatus,...

Top naujienos

Meteorologinė vasara Lietuvoje baigėsi gerokai vėliau: po šilto rugsėjo laukia ir neįprastas spalis (7)

Kai kurie vasaros mėnesiai, pastebi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), Lietuvoje buvo labai...

Slengiuose žuvusios keturiolikmečio gedinti bendruomenė neslepia pykčio: vaiką pražudė valdininkų abejingumas (220)

Vos už kelių kilometrų nuo Klaipėdos esanti Slengių gyvenvietė ir jos apylinkės itin mėgiama...

Prienų restorano savininkai – apie klestintį verslą ir iššūkius: karantino sąlygomis gyvename jau 10 metų (56)

Prieniškių Dovilės ir Jauniaus Mališauskų miestelio centre įkurtas restoranas „Tango...

Lietuviškoji Permės ekipa dramatiškai patiesė CSKA

Kazys Maksvytis triumfuoja – jo treniruojama Permės „Parma“ (1-0) komanda Vieningosios lygos...

NVSC: užsikrėtusiųjų skaičiai kelia nerimą, bet situacija kontroliuojama (68)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) specialistė Austina Vžesniauskaitė sako, kad...

26 žmones pražudžiusios lėktuvo „An-26“ avarijos versijos – gedimai ir žmogiškasis veiksnys (106)

Tyrėjai svarsto keturias Ukrainos oro pajėgų karinio lėktuvo „An-26“ avarijos Charkivo...

Lipkevičius įvertino pasikeitusį „Žalgirį“: prie Šaro gynyboje atrodė daug solidžiau (2)

„Betsafe- LKL “ čempionatas vis sparčiau įgauna pagreitį – savaitgalį bus sužaistas jau...

Vaizdo įraše iš Meghan Markle ir Harry namų įžvelgė įdomias, porą charakterizuojančias, detales

Trečiadienį „America‘s Got Talent“ finale buvo netikėtai galima išvysti Meghan Markle - ji...

Lietuvoje patvirtinta 111 koronaviruso infekcijos atvejų per parą (303)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Signatarė Valionytė: per 30 metų kažkas pas mus yra nutikę negerai (499)

Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarė, Nepriklausomybės Akto signatarų klubo...

|Maža didelių žinių kaina