aA
Penktadienį, spalio 25 dieną, Kaune vyko 7 -asis urbanistinis forumas, kurio pagrindinė tema – miestas ir vanduo. Kraštovaizdžio architektai ir urbanistai iš Lietuvos ir užsienio aptarė miestų ir vandens telkinių ryšį bei dalinosi gerąja patirtimi, kaip vandens telkinius „pakinkyti“ žmonių labui.
Kaunas
Kaunas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Žmonės išvyksta, ar yra prasminga puoselėti miestus?

Pirmąjį pranešimą apie Lietuvos planavimo sistemos įtaką investicijoms forume skaitė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. 

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis priminė, jog nuo 2008 m. pasaulyje daugiau žmonių gyvena miestuose nei kaimuose, Lietuva – ne išimtis. Nors didžioji dalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra sukuriama miestuose, dėl mūsų ilgos kaimo istorijos, miesto genetinio kodo trūksta.

„Mes nenorime kaimynų net ir mieste, tebesame vienkiemio gyventojai, toks kodavimas apsprendžia ir mūsų miestų kūrimą,“ – sakė R. Dargis

Kaune parduodama vos 12-14 butų per mėnesį, žmonės kraustosi iš miesto, apleidžia infrastruktūrą. Ir pati Lietuva išsivaikšto, kokia prasmė kurti miestus, jeigu nebebus žmonių.
R. Dargis

Jis atkreipė dėmesį į miestus kamuojančią išsivaikščiojimo problemą: „Kaune parduodama vos 12-14 butų per mėnesį, žmonės kraustosi iš miesto, apleidžia infrastruktūrą. Ir pati Lietuva išsivaikšto, kokia prasmė kurti miestus, jeigu nebebus žmonių?, – retoriškai klausė verslininkas. - Visame regione tas pats, Latvijoje, Lenkijoje, miestai išsivaikšto. Dėl emigracijos per metus prarandame tiek gyventojų kiek gyvena viename lietuviško masto mieste – apie 25 tūkst.“ 

Pasak jo, nėra aišku kas šiuo metu yra miesto kūrėjai ir kas tuo turėtų užsiimti – ar politikai, architektai ar universitetai. „Šiandien trūksta miestų lyderių, kurie įkvėptų bendruomenę kurti savo miestą. Trūkta bendrystės, susitarimo, kaip mums visiems kartu gyventi,“ – teigė R. Dargis

LNTPA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į neefektyviai investuojamus Europos Sąjungos fondų pinigus. R. Dargio teigimu, niekas nežino, ar gausime pinigų po 2020 m., o iki tol turėtume juos panaudoti taip, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, šis taptų patogesnis.

„Ar tikrai geriausiai šiuos pinigus investuojame? Turime ateityje iš tų pinigų gauti pelną, jau dabar reikia pritraukti investicijas,“ – teigė jis.

Užsienietį suklaidintų miestų planai

KTU docento Gintaro Balčyčio pranešimas „Miesto centras ir upės: architektūriniai iššūkiai ir galimybės“ pirmasis palietė miestų ir upių klausimą. Pasak jo, užsienietis pažvelgęs į Lietuvos didžiųjų miestų - Kauno ir Vilniaus – žemėlapius ir pamatęs miestų centrus kertančias upes, pagalvotų, jog šios atlieka ypač reikšmingą vaidmenį šių miestų gyvenime. 

„Tačiau žinome, jog realybė yra visai kitokia. Atvykėlį ji ne tiek šokiruotų, kiek nuliūdintų...Miestai visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, kūrėsi prie vandens, nes buvo patogu keliauti. Dabar mūsų miestai yra atsitraukę nuo vandens,“ – sakė G. Balčytis

Pasak architekto, lietuviai yra kaimo žmonės ir gyvenimą mieste suvokia per tą pačią prizme kaip ir gyvenimą kaime. Kaip pavyzdį jis pateikė Neries krantines Kaune – šlaitai apžėlę, apaugę medžiais.

Upių krantinės, jei ne sulaukėję, tai įbetonuotos. „Daug dalykų paveldėjome iš sovietmečio. Jiems pakeisti reikia laiko ir noro. Upių krantinės – gelžbetoniniuose gniaužtuose, upės pavirto kanalais. Upės lyg ir bėga per miestus, bet nėra naudojamos. Nors pradedame kurti ir įgyvendinti įdomius projektus šalia upių (pavyzdžiui, Žalgirio Arena Kaune), bet į krantines vis dar investuojame mažai,“ – sakė architektas.

Teigiamų pavyzdžių yra, bet darbo dar reikia įdėti daug

Pastangų atgaivinti krantines būta. Daugiausiai tai maži projektai: restoranas „Medūza“ Kaune, „Fluxus“ paviljonas Vilniuje. Didesnis objektas atgręžtas į upę – Daugirdo amfiteatras Kaune. Tačiau, pasak G. Balčyčio, nors šis ir suteikia daug džiaugsmo lankytojams, vietos gyventojai nuolat skundžiasi triukšmu.

Vilniaus kultūrinis objektas - vamzdis Neries krantinėje
Vilniaus kultūrinis objektas - vamzdis Neries krantinėje
© A.Didžgalvio nuotr.

Architektas dar paminėjo vamzdžio skulptūrą Vilniuje, kuri sukėlė įvairių diskusijų, taip pat aptarė upių vaidmenį mieste. Nepamiršti buvo ir dideli kol kas tik planuojami projektai, kurie turėtų prisidėti atgręžiant miestus į upes - Gugenheimo centras Vilniuje ir kongresų centras Kaune.

Viena iš G. Balčyčio magistrančių atliko tyrimą, kurio metu klausė gyventojų, kiek svarbios yra krantinės kauniečių ir miesto svečių gyvenime. Dauguma miestiečių krantinėse lankosi retai, vos porą kartų per metus. Tačiau paklausus, ar krantinės galėtų tapti Kauno simboliu, absoliuti dauguma atsakė taip.

Daugirdo amfitetras nuo Nemuno
Daugirdo amfitetras nuo Nemuno
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

„Problemų yra, bet jos suteikia ir galimybes... Reikia keisti įstatymus ir politikų iniciatyvos. Upės gali suteikti galimybes žmonėms gyventi geriau, tačiau tam reikia sukurti sistemą ir kryptingai dirbti artinant upes prie miesto,“ – savo pristatymą optimistiškai užbaigė architektas. 

Svarbu ne tik vanduo, bet visos viešosios erdvės

Sigitas Čereškevičius
Sigitas Čereškevičius
© GRYNAS

Prof. dr. Sigitas Čereškevičius iš Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTTU) apžvelgė vandens ir juo besiremiančių ekologinių technologijų reikšmę formuojant urbanizuotą aplinką. 

Pasak jo, dabar ypač dažnai nagrinėjama tvarių miestų vystymosi samprata, susiduriame su daug terminų – ekologiškas miestas, tvarus miestas, miestas be CO2. Profesorius įvardino tvaraus miesto požymius: kompaktiškumas, funkcinis ir socialinis integralumas, miesto centro gyvybingumas, viešųjų erdvių ir želdynų sistemos kokybiškumas, viešojo transporto efektyvumas, gamtos išteklių naudojimas ir kiti.

Upės gali suteikti galimybes žmonėms gyventi geriau, tačiau tam reikia sukurti sistemą ir kryptingai dirbti artinant upes prie miesto.
G. Balčytis

„Vanduo, kaip vienas reikšmingiausių urbanistinių elementų, Lietuvos miestuose neįvertintas, bet jo reikšmė svarbi ir daugialypė – tiek ekologinė, tiek socialinė ir ekonominė. Palei upes gali formuotis viešosios erdvės. Kanalai, nors ir dirbtiniai telkiniai, taip pat gali atlikti nemažai funkcijų: susisiekimo, drėkinimo, estetinę.“

Pasak jo, šių metų forumo tema per siaura. Geriau būtų nagrinėti visų viešųjų erdvių svarbą ir reikšmę, ne tik krantinių. „Yra svarbu atgaivinti miestus, juos kompaktiškai plėtoti, teikti prioritetą miestų erdvių sistemos kūrimui (vanduo, želdiniai, rekreacija),“ -teigė prof. dr. Sigitas Čereškevičius.

Ekologiškų technologijų pagrindas - vanduo

Profesorius taip pat apžvelgė įvairias miestuose pritaikomas ekologiškas technologijas, kurias vienija vanduo. Šios technologijos skirtos pagerinti miesto mikroklimatą, estetiką. Vanduo taip pat yra atsinaujinančios energijos šaltinis. 

Stogų apželdinimas ir tvenkinių ant stogų įrengimas, sienų apželdinimas – visa tai ne tik pagražina miesto aplinką, bet ir pagerina mikroklimatą.

„Žaliųjų teritorijų, „kvėpuojančių“ plotų kūrimas leidžia ilgiau ant paviršiaus išlaikyti lietaus vandenį ir jį naudingai panaudoti, o augalai mažina vandens ir oro užterštumą,“ – pasakojo architektūros profesorius.

„Panaudojant lietaus vandenį galima sutaupyti apie 50 proc. vandens suvartojamo namų ūkiuose. Šis vanduo gali būti skirtas laistymui ir kitoms reikmės. Danijoje yra pavyzdžių, kur kiemuose įrengtos natūralios vandens valymo sistemos (vandens telkiniai su augalais, – GRYNAS)“, - sako S. Čereškevičius. Nors papildomo valymo reikia, tačiau, kaip pastebi profesorius, didžiausią valymo darbą atlieka šios mini-ekosistemos, o praėjęs visą procesą vanduo yra saugus gerti. 

7-ąjį urbanistinį forumą organizavo Aplinkos ministerija kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Tai buvo baigiamasis Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013” renginys.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvis sukūrė tokį stalo žaidimą, apie kurį sužinojo visa Europa: užkabina net ir nemėgstančius žaisti (7)

„Duonos ir žaidimų!“ – gerai žinomas romėnų šūkis, kuris tiktų ir kiekvienam...

Didžiosiose šalies upėse situacija kritinė, Lietuva – ant hidrologinės sausros slenksčio (37)

Šią savaitę Lietuvos hidrometeorologinės stotys fiksuoja labai žemą, net kritinį vandens lygį...

Aplinkosaugininkas: stoviu, žiūriu į mešką ir žinau, kad pabėgti nespėsiu (10)

Už 50 m išvydęs gyvūną pagalvojau – šernas, bet kai atsistojo ant dviejų kojų, supratau, kad...

Brakonierius rekordininkas aplinkosaugininkams įkliuvo 11 kartą

Rugpjūčio 7-osios vakarą Klaipėdos rajone, vienoje sodų bendrijoje, policijos pareigūnai...

Kuršių mariose siūloma uždrausti verslinę žvejybą žuvų migracijos ir neršto laikotarpiais (23)

Aplinkos ministerija parengė Verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą,...

Top naujienos

Naujas Cichanouskajos vaizdo įrašas: baltarusiai pasirinko sako, kad situacija kritinė (308)

Kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują vaizdo...

Avulis apie besiskolinančią Lietuvą: skolų grąžinti nereikės, todėl atsisakyti pinigų būtų kvaila (16)

Nors Lietuvos ekonomika dėl koronoviruso nukentėjo palyginti nedaug, nereikėtų atsisakyti...

Įsisiūbuojant streikams – žinia iš Lukašenkos: aš kol kas gyvas įspėjo, kad streikai turės neigiamų padarinių (104)

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įspėjo, kad streikai turės neigiamų...

Statybose – rimti nerimo signalai: pildosi prognozuotas scenarijus (16)

Statistikos departamentui paskelbus, kad per metus atliktų statybos darbų sumažėjo 7,3 proc.,...

Po Vakarų spaudimo prabilo Baltarusijos ministras: norime kalbėtis papildyta (78)

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus paskelbė, kad Minskas yra pasiruošęs...

Lietuvoje – 22 nauji koronaviruso atvejai daugėja atvejų, susijusių su židiniu Kauno senamiestyje (135)

Penktadienį skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Skelbiama apie 22 naujus atvejus.

Transliacija / Garsiai! Kodėl Alekna ir Otreya – neišskiriamas duetas?

Kartu jie – sėkmingas tandemas, in ir jang (Yin-Yang), kaip Selas ir Eleonora jų taikos laikais,...

Leyen ragina paskelbti sankcijų Baltarusijai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą...

Viename moderniausių muziejų lankytojai praranda laiko nuovoką: tokio reginio Lietuvoje dar nebuvo (1)

Atvykus į Tauragės miesto centrą, sunku nepastebėti ištaigingą pilį primenančio pastato....

Pavojaus signalai dėl sausakimšų paplūdimių savaitgalį: kaukės turėtų būti privalomos (268)

Po praėjusio itin saulėto ir karšto savaitgalio, epidemiologai pradeda skambinti pavojaus varpais...

|Maža didelių žinių kaina