Vienas marių pakrantės ruožas šiomis dienomis atrodė šitaip:

Tokius vaizdus GRYNAS.lt atsiuntė po miškus prie Kauno marių keliavęs skaitytojas. Jis juos užfiksavo ekologinėje regioninio parko apsaugos zonoje.

Google Maps/ Šiukšlyno vieta pažymėta "B" kortele

„Mane šokiravo rastas „radinys“, kurio kitaip kaip vandalizmu nepavadinčiau [...] Nekyla abejonių, kad už jį atsakingi vietiniai žvejai, kadangi ten mėtosi balasto, tinklų, butelių - tiek plastmasinių, tiek stiklinių - likučiai, naudoti jų veikloje, bei jų konteineris, pastatytas ant miško paklotės“, - rašoma skaitytojo laiške.

Giedrius Vaivilavičius, Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis biologas, GRYNAS.lt nurodė, jog užšiukšlinta teritorija direkcijai žinoma - joje yra bendrovės „Kauno marių žuvys“ žuvų iškrovimo vieta.

„Kaip jie patys teigia, teritorija sezono pabaigoje buvo tvarkinga, o tai, kas yra dabar, - potvynio suneštos šiukšlės. Kadangi dabar ne žūklės sezonas, po žiemos žvejai ten dar nesilankė. Jie pažadėjo aplinką sutvarkyti“, - sakė G. Vaivilavičius.

Tą patį tvirtino ir patys įmonės atstovai. Anot jų, tinklus ir kitas šiukšles į krantą išstūmė siautę smarkūs vėjai, tačiau žvejai jas esą vis tiek surinks ir sutvarkys.

Anot G. Vaivilavičiaus, panašių šiukšlynų prie Kauno marių yra daugiau. „Šiukšlinimas yra didelė problema prie Kauno marių ir tokio pobūdžio šiukšlynai mums ne naujiena [...] Ypač tai būdinga pakrantėms šalia sodo bendrijų. Be to, vandenys šiukšlių kalnus gali prinešti ir iš kitų vietų“, - aiškino jis.

Pasak pašnekovo, direkcijos darbuotojai stengiasi kuo daugiau bendrauti su lankytojais ir „pateikti jiems kuo daugiau informacijos apie padorų elgesį gamtoje“, kiekvieną pirmadienį šiukšlės nurenkamos dviejose dažnai lankomuose teritorijos taškuose, taip pat organizuojamos talkos su mokyklomis ir bendruomenėmis.

„Jei teritorija vieša ir priklauso valstybei, [ją tvarkyti] turėtų kiekvienas sąmoningas pilietis. Dažniausiai nuolatines poilsio vietas įpareigotos sutvarkyti vietinės seniūnijos arba miškų valdytojai – urėdijos. Kadangi žvejai žvejoja ne oficialiose poilsiavietėse, dėl to šiukšlių sutvarkyti minėtos institucijos neturi lėšų. Mūsų manymu, žvejai turėtų patys ir susitvarkyti, nes jie daugiausiai laiko praleidžia šioje aplinkoje meškeriodami. Net iš atliekų turinio galima spręsti, kad čia daugiausiai pasidarbavo žvejai“, - sakė G. Vaivilavičius.