Norėjo sutaupyti 1000 eurų
Šis atvejis nustatytas Pasvalio ir Kupiškio rajonuose.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt papasakojo, koks įtarimas krito ant įžuvinimo procese dalyvavusio aplinkos apsaugos pareigūno.
„Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) inspektoriai darė patikrinimus, kaip vyksta įžuvinimo darbai ir spalio 13 dieną tikrino įžuvinimą Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonuose. Buvo nustatyta, kad įžuvinime dalyvavęs Utenos RAAD pareigūnas galimai viršijo savo įgaliojimus ir pasirašė ant įžuvinimo akto anksčiau negu įžuvinimo faktas buvo įvykdytas“, - teigė L. Jonauskas.
Anot viceministro, aplinkosaugininkas turi kontroliuoti žuvies pakrovimą ir vėliau žiūrėti, ar visa žuvis yra įleidžiama į vandens telkinį: „Šiuo atveju žuvis dar nebuvo įleista į vandens telkinį, o jis jau buvo pasirašęs aktus, kad žuvis suleista. Pasirodė, kad faktinis kiekis, kurį norėjo suleisti įžuvinimo įmonė, neatitiko nustatytojo. Į vandens telkinius norėta įleisti 101 lynu mažiau, 35 baltaisiais amūrais mažiau, 54 šamais mažiau, 1337 vienetais mažiau lydekų nei buvo deklaruota iš anksto užpildytuose žuvų įveisimo aktuose.“
Pasak pašnekovo, netikėto patikrinimo metu surinkta medžiaga perduota Aplinkos ministerijos kontrolės skyriui.
Be to, jis pridėjo manantis, kad aplinkosaugininkui turėtų būti skirta griežčiausia nuobauda: „Siūloma Utenos RAAD direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą tam pareigūnui, kuris dalyvavo įžuvinime. Numatyta pagal įstatymą atsakomybė pareigūnui – nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Aš jokiu būdu nenoriu daryti spaudimo, bet žinau, kokią nuobaudą pasirinkčiau, jeigu aš ją skirčiau. Nuostoliai šiuo atveju galėjo būti apie 1000 eurų.“
Politiko nuomone, dabar svarbu sustiprinti kontrolę ir padaryti taip, kad visi įžuvinimai nebūtų popieriniai.
„Įžuvinimui pinigus skiriame iš žvejų mėgėjų surinktų pinigų, labai svarbu, kad jie būtų ekfektyviai panaudoti. Žmonės turi tikėti, kad jeigu moka už leidimą pinigėlius, jie yra tikslingai panaudoti ir kad įžuvinimai yra tikri, nepopieriniai, o svarbiausia, kad įžuvinimo faktas matytųsi vandens telkiniuose“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Piktybinės veiklos nemato
Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba GRYNAS.lt teigė, kad piktybinės veiklos aplinkosaugininko darbe neįžiūri.
„Šnekame apie Zarasų agentūros inspektorius. Jie atliko viską sąžiningai, patikrino įžuvinimo medžiagą taip, kaip reikalaujama. Kai įmonė užaugina įžuvinimo medžiagą, kviečia inspektorių ją patikrinti ir ji buvo tvarkingai įvertinta. Tačiau nesusipratimas įvyko tada, kai išleidžiant žuvis iš įmonės inspektorius nuolaidžiavo. Buvo reikalavimas, kad turime dalyvauti ir įžuvinimo medžiagos pakrovime. Jis padarė tris kontrolinius svėrimus ir pasirašė ant akto, kuris išleidžia iš įmonės žuvis įžuvinimui. Inspektorius privalo dalyvauti ir įžuvinimo metu ir pagrindinė klaida, nežinau, kas jam šovė į galvą, kad inspektorius pasirašė ne tik ant išleidžiamos medžiagos, bet ir ant įžuvinimo akto, kuris vyko kito departamento teritorijoje“, - aiškino P. Kudaba.
Anot pašnekovo, aplinkosaugininkas paaiškinime parašė manęs, jog išankstinis pasirašymas jokios žalos nepadarys: „Manau, kad tai paprasčiausiai neapdairumas, gal šiek tiek ir neatsakingumas. Įžuvinimai vyksta jau eilę metų ir tokių incidentų dar nebuvo. Čia tikrai neįžiūriu piktybiškos veiklos ar korupcijos.“
Kalbėti nepanoro
Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojo nurodytas Zarasų rajono agentūros inspektorius, kuris dalyvavo įžuvinime, Danielius Čeikauskas situacijos GRYNAS.lt portalui komentuoti nepanoro.
„Ten yra labai daug neteisingos informacijos, ten pusę prirašyta niekų. Ir ten daug kas neatitinka tikrovės ir daugiau nekomentuosime“, - tepasakė D. Čeikauskas.
GRYNAS.lt primena, kad lėšų vidaus vandens telkinių įžuvinimui Aplinkos ministerija skiria jau trejus metus iš eilės. 2012 m. tam skirta 1,15 mln. Lt (apie 333 tūkst. eurų), 2014 m. – 2,5 mln. Lt (apie 724 tūkst. eurų), šiemet – 580 tūkst. eurų. Žuvys į vandens telkinius įveisiamos remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
