Žlugdo Mariupolio viltis

Prasidėjus karui 400 tūkst. gyventojų turinčio miesto griuvėsiuose buvo palaidota ir viltis sukurti žalesnį miestą. Rusijos pajėgoms apgulus Mariupolį, palydovinės nuotraukos rodo visiškai nuniokotą miestą.

Maksimas Borodinas didžiąją praėjusio dešimtmečio dalį praleido kovodamas už geresnę gyvenimo kokybę Ukrainos Mariupolio mieste. Šiandien jo miestas kovoja dėl išlikimo.

Tarptautinio pasmerkimo Rusija sulaukė po to, kai per oro smūgį buvo smogta miesto gimdymo namams ir, kaip pranešama, žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką. Mieste įstrigę gyventojai sakė, kad jiems pritrūko vandens ir degalų.

Mariupolio palydovinės nuotr. prieš ir po invazijos

Prieš Rusijos invaziją M. Borodinas – aktyvistas, tapęs politiku – buvo vienas iš tų, kurie manė, kad, nors ir lėtai, Ukrainoje daroma pažanga aplinkosaugos ir klimato klausimais.

Tačiau karui tęsiantis jau trečią savaitę, kovos palieka vis didesnius aplinkos niokojimo pėdsakus, o daugelio aplinkosaugininkų darbai iš esmės sustoję, nes jie stengiasi apsaugoti savo šeimas ir apginti savo šalį.

„Dabar labai sunku net galvoti apie taršą, nes visi esame susikoncentravę į tai, kaip išlaikyti savo šalies vientisumą. Tai prioritetų klausimas“, – „The Independent“ sakė 43 metų M. Borodinas telefonu iš vakarų Ukrainos, su šeima pabėgęs iš miesto.

M. Borodinas buvo vienas iš aplinkosaugininkų judėjimo Mariupolyje lyderių.

Prieš tapdamas miesto tarybos nariu 2015 m., jis daug metų vykdė kampaniją prieš oro taršą, o vėliau laimėjo nacionalinės televizijos transliuotą konkursą ir finansavimą už oro kokybės stebėsenos projektą mieste.

Mariupolis

Vadovaujant merui Vadimui Boičenko, miestas įsipareigojo skirti milijonus eurų investicijoms į naują viešojo transporto ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą, įsteigė Žaliąją tarybą, kurioje gyventojai sprendžia aplinkosaugos klausimus, ir pertvarkė aikštę į „žaliąjį sodą“, kuriame auga dešimtys rūšių augalų.

„Mariupolis žengia tvarios žaliosios plėtros keliu. Mes kuriame naują ekologinę aplinką“, – 2019 m. Londone vykusioje konferencijoje sakė V. Boičenko.

Praėjusiais metais Mariupolis, dalyvaudamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) Žaliųjų miestų programoje, parengė Žaliojo miesto veiksmų planą, kuriuo siekė spręsti klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas savo infrastruktūroje.

Pasak vieno iš programos vadovų Nigelo Jolandso, gyventojams nerimą kėlė ne tik oro, bet ir vandens kokybė, dirvožemio užterštumas ir žaliųjų erdvių trūkumas mieste.

Mariupolis

„Tai buvo vienas iš labiausiai įsitraukusių miestų“, – sakė jis.

Per susitikimus su miesto pareigūnais ir gyventojais N. Jolandsas sakė, kad buvo jaučiama viltis, jog situacija keičiasi, taip pat buvo jaučiama atsakomybė ir įgalinimas kurti planą.

„Jų vizija – nuolatinė ekonominė plėtra, kuri vyktų kartu su nuolatiniu aplinkos kokybės ir gyvenimo kokybės gerinimu“, – pridūrė jis.

Rūpintasi visoje šalyje

Panašių aplinkosaugos pažangos istorijų galima rasti visoje Ukrainoje. Praėjusiais metais šalis patvirtino ambicingą nacionaliniu lygmeniu nustatytą įnašą, kuriuo įsipareigojo sumažinti išmetamų teršalų kiekį 65 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.

Švaraus oro aktyvistai labai tikėjosi, kad šiemet šalies parlamentas, Aukščiausioji Rada, priims įstatymą dėl kovos su pramonine oro tarša pagal Europos direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų.

Sprogimai Dnipre

„Pastaraisiais metais Ukraina pasiekė didžiulę sėkmę, – sakė Ukrainos hidrometeorologijos instituto Kijeve tyrėjas Mychailas Savenecas, vardydamas ilgą klimato ir aplinkosaugos iniciatyvų sąrašą. –Tačiau tada Rusija įsiveržė į šalį ir dauguma projektų buvo sustabdyti.“

Daro žalą ekosistemoms ir žmonėms

Praėjus kelioms valandoms po Rusijos invazijos, Konfliktų ir aplinkos stebėjimo centras pranešė, kad užfiksavo taršos atvejų, dėl kurių žmonėms ir ekosistemoms gresia ūmi ir ilgalaikė žala.

Naujausioje kovo 5 d. ataskaitoje teigiama, kad „didėja susirūpinimas“ dėl grėsmių aplinkai, kurias kelia itin destruktyvus karas smarkiai industrializuotoje šalyje.

„Karas kenkia ekosistemoms. Karas yra didelis oro, dirvožemio ir vandens taršos šaltinis“, – sakė M. Savenetsas.

Jis pridūrė, kad šios problemos jau sustabdė pažangą aplinkosaugos srityje ir jas reikia išspręsti, kad Ukraina galėtų vėl įgyvendinti savo aplinkosaugos politiką. Tačiau, sakė jis, vis dar puoselėja viltį, kad karui pasibaigus ukrainiečiai atsigaus.

Maxar Technologies nuotr,

Nuogąstavimus dėl didėjančių griuvėsių išsakė ir aplinkos apsaugos šalininkė, Kijevo aplinkos apsaugos grupės klimato skyriaus vadovė Jevgenija Zas, neseniai palikusi rytinį Charkovo miestą, kuriame taip pat vyko intensyvūs mūšiai.

„Jie naikina ne tik žmones ir infrastruktūrą, bet ir gamtą“, – sakė ji apie Rusijos pajėgas.

„Kalbant apie ukrainiečius, jie susitelkę į išgyvenimą. Aplinka šiandien [nėra] dėmesio centre“, – sakė ji.

29 metų J. Zasas sako, kad net jei karas rytoj liautųsi, aplinkosauga, prisitaikymas prie klimato kaitos ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas būtų ne prioritetas darbotvarkėje.

Tačiau pašnekovė ir kiti aktyvistai daro, ką gali. Jie ragina likusį pasaulį uždrausti Rusijos iškastinio kuro importą ir atsisakyti interesų Rusijos iškastinio kuro bendrovėse, taip pat stebi karo sukeltą aplinkos niokojimą. J. Zas sako, kad ji taip pat tikisi, jog pasibaigus kovoms Ukraina galės tvariai ir efektyviai atsikurti.

Dar vienas aplinkosaugininkas, darantis, ką gali, kad padėtų Ukrainai kare, yra Oleksijus Anguretsas, vienas iš Dniepro aplinkos stebėjimo centro centrinėje Ukrainoje įkūrėjų.

Centras buvo įkurtas taršos lygiui stebėti, tačiau nuo praėjusio mėnesio, kai prasidėjo Rusijos invazija, O. Anguretsas sakė, kad daugiausia dėmesio skiria branduolinei radiacijai.

Jis sako, kad kol kas lygis yra normalus, tačiau nerimauja, kad, Rusijai kontroliuojant didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę ir Černobylio atominę elektrinę, padėtis gali pasikeisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės