Prakalbo apie draudimus: kur sieks uždrausti rūkyti

55 pakeliai su puse – toks kiekis cigarečių per metus tenka vienam Lietuvos gyventojui, kuris yra vyresnis nei 15 metų. Ir tai tik legalių pardavimų duomenys, paliekantys mįslėje, kiek cigarečių į mūsų šalį atkeliauja kontrabandos keliu. Cigarečių problema neramina ir aplinkos sergėtojus, nes yra paskaičiuota, kad kasmet nuo šio kiekio cigarečių susidaro per 1500 tonų nuorūkų atliekų. Didelė dalis jų patenka į kanalizacijas, o vėliau ir į vandens telkinius. Kaip spręsti šią problemą aptarta antradienį Aplinkos ministerijos suorganizuotuose spaudos pusryčiuose.

Mini eksperimentas: kaip nuorūka paveikė vandenį

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas prisipažino pats rūkęs, tačiau jau 15 metų, kaip to nebedaro, todėl į šią problemą gali žvelgti tiek iš rūkančiųjų pusės, tiek iš tų, kurie ragina šio žalingo įpročio atsisakyti arba bent jau palikti švarią aplinką po savęs.

„Nesusimąstome, atrodo cigaretė toks nedidelis daiktelis, smulkmena ir tik prie barų, klubų, kai daug jaunimo susirenka, pamatome tų nuorūkų daugybę, bet vėl ateina kažkas ir surenka jas.
Manome, kad laikas rimtai apie tai pagalvoti. Stiklinė, kurioje pragulėjo nuorūka savaitę, nusidažė gelsva spalva, tai rodo, kad yra didelė problema, kuri užmiršta. Visi matome, tarkime, padangas, kurios vizualiai teršia aplinką, bet tiek nenuodija jos, tiesiog gulėdamos kažkur pakelėje, kaip tai daro cigaretės nuorūkos“, - spaudos pusryčiuose kalbėjo ministras. Jis žurnalistams pademonstravo stiklinę vandens, į kurią savaitei buvo įmesta cigaretės nuorūka. Vanduo per tą laiką nusidažė gelsva spalva.

Yra paskaičiuota, kad viena tokia nuorūka, išmesta į vandens telkinį, gali užnuodyti vieną kubą vandens tiek, kad jis būtų nebetinkamas gyvybei. Lietuvoje kasmet yra parduodama 3000 tonų cigarečių iš jų susidario 1500 tonų nuorūkų.

Siūlo drausti rūkyti balkonuose

Ministras rūkalių klausimu buvo griežtas – jis teigė manantis, kad laikas vėl sugrįžti prie diskusijų, kad rūkymas būtų uždraustas gyvenamųjų namų balkonuose.

„,Manau, kad reikia grįžti prie tos kalbos, kuri jau buvo, dėl uždraudimo rūkyti balkonuose. Visi sutiko, kad tai būtų teisinga, tačiau nesant galimybės kontroliuoti, tos minties atsisakyta. Manau, kad vis tiek siūlysime prie to sugrįžti, juk yra daug būdų, kaip galima kontroliuoti, daug galimybių, kaip šiais laikais galima fiksuoti. Bent jau įspėti. Nemanau, kad žmonės yra tokie užsispyrę nusidėjėliai, kad būtinai darytų priešingai“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Jis teigė suprantantis ir rūkorių skundus, kad dažnai nėra, kur tų cigarečių nuorūkų išmesti. Taigi būtina sudaryti galimybes atsirasti daugiau šiukšliadėžių reikiamose vietose.

„Esu buvęs rūkorius, tuoj bus jau penkiolika metų, kai neberūkau, puikiai atsimenu, kad kitąkart jauti nepatogumą, kur išmesti – juk atgal į pakelį nedėsi, į kišenę nekiši. Jeigu nėra kur padėti, nėra peleninės ar šiukšliadėžės – būna problema“, - sutiko ministras.

K. Trečiokas sutiko ir kad turėtų būti daugiau viešų vietų, kur būtų draudžiama rūkyti – ypač ten, kur daug vaikų, jaunimo, praeivių ir pan.

„Turėtume būti mažiau pakantūs teršėjams, nes rūkorius yra potencialus teršėjas“, - sakė ministras.

Reikia rūkymo vietų ir prie mokyklų

Vis dėlto vien draudimais – nieko nepasieksi, todėl ministras akcentavo ir švietėjiškos veiklos svarbą.

„Populiaru kalbėti, kad reikia gaudyti ir bausti, bet pirmiausiai turėtume informuoti žmones. Tai ne visai yra kova su vėjo malūnais, rūkančiųjų yra daug, bet problemos sprendimas sudėtingas dalykas. Vėliau nuorūkos patenka į kanalizacijas, valymo įrenginiai stipriai apvalo, bet visiškai neišvalo, vis tiek dalis patenka į vandens, upes, ežerus, jūrą. Jeigu to nematome akivaizdžiai, bet tabakas turi slaptą veikimo principą, iš karto nepasimato, - sakė K. Trečiokas.

Spaudos pusryčiuose pusiau juokais, pusiau rimtai svarstyta, kad galbūt rūkorius reikėtų ir papildomai apmokestinti. Tarkime, perkant pakelį cigarečių taikyti vieno euro cento mokestį už cigaretę, vėliau šie pinigai būtų skirti papildomų šiukšliadėžių įrengimui, nuorūkų atliekų tvarkymui ir pan.

„Mūsų tikslas nėra sustabdyti šios (rūkalų – red. past.) industrijos. Ko gero, finansų ministras supyktų, jei visi nustotų rūkyti, nes atsivertų „skylė“ biudžete, nors iš tikrųjų nežinia, kiek už tai sveikatai išleidžiama, tai dar kiti dalykai. Sunku būtų pinigais įvertinti ir kokią žalą aplinkai padarome, galbūt būtų galima padaryti tam tikras prielaidas ir parodyti“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Dar daugiau, ministras teigė manantis, kad rūkymo vietų reikėtų ir prie mokyklų: „Rūkymo vietų reikia ir prie mokyklų. Gyventojai, kurie yra arti mokyklų, skundžiasi, kad vaikai bėga į laiptines parūkyti. Aišku būtų gerai, kad vaikai, jaunimas apskritai nerūkytų, bet ta problema yra, ir reikia ją spręsti“, - sakė K. Trečiokas.

Jis teigė pritariantis ir idėjai, kad miškuose, kur yra daug kalnapušių, pavyzdžiui, Kuršių nerijos teritorijoje, turėtų būti draudžima rūkyti. Tačiau tai jau turi spręsti pačios savivaldybės.

Savo ruožtu aplinkos viceministras Linas Jonauskas pabrėžė matantis tris didžiausias rūkančių žmonių grupes – rūkytojus balkonuose, miegamuosiuose rajonuose, kur labai trūksta šiukšliadėžių, taip pat nuorūkas mėto vairuotojai, tiesiog pro automobilių langus. Didelę rūkančių žmonių grupę sudaro poilsiaujantys prie ežerų žvejai, kurie mėto nuorūkas net į vandenį.