aA
Lietuviai išties neabejingi aplinkosaugai: aktyvus jų įsitraukimas į vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą padeda surinkti daugiau nei 90 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių. Net ir būdama jauniausia Europoje, Lietuvos užstato sistema įvardijama kaip viena efektyviausių. Jos kūrėjai prižada, kad artimiausiais metais galima tikėtis pokyčių: svarstomos galimybės modernizuoti taromatus bei esamą sistemą papildyti daugiau pakuočių.
Taromatas
© USAD archyvas

2019 metų Europos Komisijos parengtoje Aplinkos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje peržiūros suvestinėje pabrėžiama, kad vienkartinių plastikinių ir stiklinių butelių bei metalinių skardinių užstato grąžinimo sistema yra svarbus sausosios perdirbamosios dalies perdirbimą paskatinęs veiksnys.

Dar visai neseniai vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą aplinkos ministras Kęstutis Mažeika akcentavo kaip Lietuvos sėkmės istoriją, vertinamą Europos Sąjungoje ir už jos ribų kaip sektiną gerąją praktiką ir vieną efektyviausių sistemų. Sistemos sėkmę įrodo faktas, kad surinkimo tikslas, kurį reikėjo pasiekti iki 2020 m., pasiektas dar 2017 m. Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema padeda surinkti virš 90 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių.

Šįkart domimės, kaip keičiasi šalies gyventojų įsitraukimas į užstato sistemą ir kokių su ja susijusių pokyčių galime tikėtis ateityje.

Užstato sistemą įdiegusiose šalyse surenkama daugiau pakuočių

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas pastebi, kad šalyse, turinčiose vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemas, surenkama žymiai daugiau pakuočių nei tose, kurios neturi. Sistemą įvedusiose šalyse surenkama 90 proc. ir daugiau gėrimų pakuočių, kol alternatyvias rūšiavimo sistemas turinčiose šalyse nesurenkama nė 80 proc. Jis įsitikinęs, kad tokius rodiklius lemia tai, kad užstato sistema žmones įpareigoja grąžinti pakuotes.

Taromatas
Taromatas
© DELFI / Domantas Pipas


„Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, nes užstato sistema joje įdiegta vėliausiai. Kitos šalys ją įsidiegė seniai – daugiau kaip prieš 10 metų, o Skandinavijos šalyse netgi prieš maždaug 20 metų. Šalims, kurios dar neturi užstato sistemos, įdomu su mumis bendrauti, nes mūsų patirtis labai jauna. Kitos šalys galbūt net neatsimena, su kokiais iššūkiais susidūrė tuo metu, o iššūkiai šiais laikais visai kitokie, nei prieš 10–20 metų“, – teigia G. Varnas.

USAD vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmais sistemos veikimo metais Lietuvoje surinkti 74 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Palyginimui, kitose šalyse pirmaisiais sistemos veikimo metais būdavo surenkama 50–60 proc. pakuočių. Anot G. Varno, tokius rezultatus lėmė kelios esminės priežastys.

„Šiais laikais žmonių aplinkosauginis sąmoningumas yra žymiai aukštesnis nei buvo prieš 10–20 metų ir reikia mažesnio postūmio, kad žmonės rūšiuotų. Labai svarbus veiksnys yra tinkamas pasiruošimas – sistema Lietuvoje startavo 2016 m. vasario mėnesį, o tuo metu ji jau buvo parengta visu 100 proc. – parduotuvėse jau buvo įrengtos surinkimo vietos, taromatai, skaičiavimo centras, visos IT sistemos buvo įdiegtos prieš startą. Galima palyginti situaciją su estais: prieš 10 metų, kai jie startavo, nebuvo nė vieno taromato. Startuodami Lietuvoje, turėjome žymiai daugiau galimybių įsivertinti kitų šalių sistemų diegimo patirtis“, – aiškina G. Varnas.

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas
© USAD archyvo nuotr.


Taip pat užstato sistemos atsiradimui Lietuvoje reikšmingos įtakos turėjo aktyvi komunikacija bei pačių gamintojų ir pardavėjų požiūris į šalyje diegiamą naujovę.

„Visi suprantame, kad vartotojas yra be galo svarbus tiek gamintojui, tiek pardavėjui. Jie įdėjo visas pastangas ir skyrė lėšų tam, kad sistema būtų pasiruošusi. Svarbu ir tai, kad užstato sistema įsteigta gamintojus, importuotojus ir pardavėjus vienijančių asociacijų, kurie tiesiogiai ją valdo ir priima sprendimus dėl sistemos veikimo, kokybės, kaštų. Svarbu užtikrinti, kad sistema būtų kuo efektyvesnė, pigesnė ir kuo labiau prieinama vartotojui, nes jei ji nebus prieinama ir patogi, tai tiesiog gali lemti vartotojų apsisprendimą pirkti gėrimus“, – sako G. Varnas.

Svarsto galimybes į sistemą įtraukti kitas pakuotes ir modernizuoti taromatus

G. Varnas įsitikinęs, kad ateityje užstato sistemoje gali įvykti svarbių pokyčių. Pastaruoju metu dažniausiai aptariamas pokytis – galimybė užstato sistemą taikyti plačiau ir įtraukti į ją kitas gėrimų pakuotes.

„Populiariausia diskusija pastaraisiais metais vyksta dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių įtraukimo į užstato sistemą. Esame gamintojų ir importuotojų įrankis užstato sistemos pareigai vykdyti, todėl patys neinicijuojame kažkokios plėtros, nes manome, kad tai turi spręsti politikai, pasitarę su verslu, verta ar neverta plėstis į kitas gėrimų kategorijas. Savo ruožtu mes tik galime pasakyti, įmanoma tai ar neįmanoma ir kiek tai galėtų kainuoti. Galiu pasakyti, kad didžiąją dalį alkoholinių gėrimų pakuočių tikrai būtų galima įtraukti į sistemą“, – aiškina jis.

Taromato išduotas kvitas
Taromato išduotas kvitas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


Dar viena sistemos tobulinimo kryptis, kurią mato G. Varnas, – tai modernesni taromatų funkcionalumo pokyčiai.

„Artimiausiais metais galvosime apie papildomą taromatų funkcionalumą ir įvairesnes atsiskaitymo priemones. Šiuo metu taromatas išduoda kvitą, o vartotojas su tuo kvitu eina į parduotuvę atsiimti grynųjų pinigų. Šiais laikais galime pagalvoti apie modernesnius sprendimus, kaip pinigų pervedimą tiesiai į vartotojo sąskaitą, lojalumo korteles. Kol kas jokių terminų tam nėra – planuojame pradėti diskusiją su taromatų gamintojais, kokios yra galimybės galvoti apie papildomus funkcionalumus. Vis dėlto, Lietuva – labai maža rinka taromatų gamintojams. Turime tik apie 1000 taromatų, kol Vokietijoje jų yra apie 80 tūkst. Negalime tikėtis, kad gamintojai puls kurti Lietuvai modernias technologijas, bet šioje srityje norime inovatyvių pokyčių“, – teigia G. Varnas.

Taromatas
Taromatas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis


Baimintasi, kad kilę nepatogumai sumažins gyventojų entuziazmą

Reaguodamas į neseniai nuskambėjusį aplinkos ministro įvertinimą, USAD valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas teigia, kad Lietuvos užstato sistema tikrai šiuo metu laikoma efektyviausiai veikiančia visame pasaulyje.

„Pagrindinė tokios sėkmės priežastis yra ta, kad Lietuvoje ji buvo įdiegta ne politine valia, kuri paprastai suponuoja tam tikrą prievartą, bet pačių gamintojų, importuotojų ir prekybininkų iniciatyva. Žinoma, reikėjo ir politinės valios, nes to neįmanoma įgyvendinti be nacionalinių įstatymų ir tam tikro valstybės reguliavimo“, – teigia jis.

S. Galadauskas aiškina, kad gamintojai, matydami, kad įgyvendinti „Gamintojų atsakomybės“ principą tuo metu buvusioje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje darosi vis sunkiau, nusprendė prisiimti pilną atsakomybę, o tuo pačiu ir kontrolę į savo rankas. Seimui priėmus atitinkamus įstatymus, gamintojai kartu su prekybininkais įsteigė USAD.

Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas
© DELFI / Tomas Vinickas


„Aludariai, būdami didžiausiais pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį sistemos dalyviais, finansavo USAD, suteikdami milijonines banko garantijas. Tad sistema yra valdoma ir finansuojama jos dalyvių ir ji valstybei nekainuoja nei vieno euro cento.

Sistemos sėkmę lemia ir tai, kad USAD valdoma labai profesionaliai. Dauguma USAD valdybos narių yra didelių tarptautinių įmonių generaliniai vadovai. Pagrindinis valdybos uždavinys, kad sistema būtų patogi ir priimtina vartotojams, tačiau ne mažiau svarbus uždavinys yra efektyvinti sistemą, mažinant kaštus, o tai reiškia – atpiginti produktus vartotojams, ar bent nebūti kainų augimo priežastimi“, – teigia S. Galadauskas.

Anot jo, ne visi gamintojai taip entuziastingai rėmė užstato sistemos idėją prieš penkis metus. Tuo metu apklausos rodė, kad užstato sistemai pritartų apie 70 procentų Lietuvos gyventojų.

„Nuoširdžiai bijojome, kad, paleidus sistemą ir vartotojams patyrus visus su tuo susijusius nepatogumus – kaupti pakuotes dažnai gana ankštuose butuose, jas nešti priduoti – gyventojų entuziazmas sumažės. Dabar lieka tik apgailestauti, kad taip smarkiai neįvertinome lietuvių aplinkosauginio sąmoningumo – praėjus beveik trims metams nuo sistemos paleidimo, net 98 proc. mano, kad ji reikalinga. Dar svarbiau yra tai, kad net 88 proc. vartotojų pripažino, kad pakuočių užstato sistema paskatino dar atsakingiau rūšiuoti visas atliekas. Lietuvos sėkmė paskatino Latvijos aludarius aktyviai siekti tokios pačios pakuočių užstato sistemos ir savo šalyje“, – pastebi S. Galadauskas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.2222

Neišnaudota galimybė: po mūsų kojomis slypi tikri turtai, apie kuriuos ne visi yra girdėję (58)

Lietuvoje yra bent 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Tačiau tik 9 iš jų yra eksploatuojamos....

Rūgštūs lietūs tapo Europos prakeiksmu: ar nenutiks taip, kad į Lietuvą griš prieš 40 metų viską naikinusi jėga (44)

Daugeliui girdėtas, tačiau lietuviams mažai pažįstamas reiškinys – rūgštieji lietūs. Visi...

Aplinkosaugininkai įspėja nepamiršti stovyklavimo taisyklių: dalins baudas (15)

Prasidėjus atostogų sezonui ir artėjant ilgajam savaitgaliui Aplinkos apsaugos departamentas prie...

Nauji vėjai tarp brakonierų: atsitiktinių mažėja, o likę ypač įžūlūs ir griebiasi visai kitos taktikos (15)

Nors visuomenės įsitraukimas į aplinkosaugą auga, aplinkos apsaugos pareigūnai žvejybos ir...

Rokiškio rajone peri Lietuvoje labai reta paukščių rūšis (14)

Juodųjų gulbių šeimyna vėl pagausėjo. Išperėti net penki gulbiukai. Lizde dar likę du...

Top naujienos

Sukrečianti šeimos drama: tėvų geriausias draugas pagrobė ir ilgus metus tvirkino jų dukrą

Jan Broberg košmaras prasidėjo, kai ji atsibudo gulinti lovoje su pririštomis kojomis ir rankomis,...

Būdama mokine neteko mamos, o po kelių metų išgirdo ir skaudžią diagnozę: gedėti nebuvo kada (9)

Jau dvylika metų cukriniu diabetu sergančiai Kotrynai Ignatavičienei gyvenimas negailėjo...

Ne močiučių Palanga: kokias madas ilgąjį savaitgalį demonstravo pajūrio poilsiautojai (170)

DELFI Stilius tęsia gatvės mados reportažus ir šįkart sostinę išmainė į pajūrį. Ilgąjį...

Ruoškitės dar vienai karščio bangai: temperatūra kils net iki +32 (9)

Šiandien Lietuvos orus lems virš Centrinės Baltijos įsitvirtinęs anticiklonas. Lietaus ir vėl...

Škotijoje, gatvėje, rastas nužudytas jaunas lietuvis

Penktadienio naktį Falkirko mieste Škotijoje buvo rastas jauno vyro kūnas. Kaip paaiškėjo, tai...

Talento išteklių skirtumai: kurios rinktinės turės daugiausiai NBA žaidėjų pasaulio krepšinio čempionate? (14)

Artėjantis Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje suburs didžiąją dalį ryškiausių šios...

Didelės gaudynės Vilniuje: įtariamąjį persekiojo daug patrulių, bėglys perplaukė Nerį, policininkas irgi (157)

Pirmadienio pavakarę Vilniuje didelės policijos pajėgos gaudė jauną vyrą, įtariamą smurtu...

Lietuvos kariuomenės analitikė apie Vanagaitę: ji melagė, nes ji ir dabar meluoja (530)

Ar sumažėjo Rusijos propagandos Lietuvoje? Tokį klausimą „Žinių radijo“ laidos „Greiti...

Pasiturinčių lietuvių vaikų atostogos: už specialias stovyklas negailima ir keturženklių sumų (97)

2-6 tūkst. Eur – tiek lietuviai yra linkę mokėti už Kembridžo, Oksfordo ar Kolorado...

Per plauką nuo avarijos po sprogusios padangos likęs vyras vietoje paguodos gavo nurodymą susimokėti (135)

Elektromobilį išsinuomojęs ir juo namo grįžti ketinęs vilnietis sėkmingai kelionės tikslo...