Gelbėtojai tris valandas drėkino kašalotą naudodamiesi gaisrų gesinimo įranga, tačiau gyvūnas antradienį nugaišo Redcaro paplūdimyje.
Ant kranto įstrigusį banginį pirmiausia pastebėjo vietos gyventojas, kuris pranešė policijai, o ši susisiekė su ugniagesiais.
Teritorija aplink kašalotą buvo užtverta, kad jo nebaugintų šimtai susirinkusių smalsuolių, kurie norėjo pasinaudoti „viena galimybe per gyvenimą pamatyti tokį banginį“.
„Gelbėtojams atvykus, banginis tebebuvo gyvas ir iš dalies paniręs į vandenį“, - teigė policijos pareigūnų atstovė spaudai.
Tačiau ugniagesiams nepavyko išlaikyti kašaloto gyvo iki potvynio, kuris, tikėtasi, būtų padėjęs gyvūnui grįžti į jūrą. Tačiau, banginių specialistų teigimu, net ir kašaloto grąžinimas į Šiaurės jūrą būtų buvęs „žiaurus elgesys“.
„Nors šioje jūroje turime banginių, ji nėra tinkama aplinka kašalotui, o dar tokio dydžio, nes nėra maisto. Kai jis neėda, nusilpsta, tampa kamuojamas troškulio - banginiai negeria, skysčius jie irgi gauna iš maisto“, - sakė Richardas Ildertonas iš Britų jūrų gyvūnų gelbėjimo organizacijos.
Kaip bus susitvarkyta su gyvūno gaišena, kol kas neaišku. Taip pat nežinoma, kodėl kašalotas, kuris maitinasi daugiausia galvakojais, medūzomis, iš vandens pasuko į krantą. Manoma, kad jį sutrikdė laivų sukeltas triukšmas.
Kašalotas - didžiausias pasaulyje plėšrusis žinduolis, kuris pasiekia iki 11-20 metrų ilgį ir iki 20-57 tonų svorį. Galva labai didelė, buka, beveik kvadratinė, priekinė dalis pilna skystų riebalų – spermaceto. Šie riebalai padeda išlaikyti plūdrumą ir gali funkcionuoti kaip garsų lęšis. Apatinis žandikaulis, lyginant su kaukolės dydžiu, labai mažas.
Ieškodamas maisto paneria labai giliai. Po vandeniu gali išbūti beveik 2 valandas. Yra netiesioginių įrodymų, kad paneria į didesnį kaip 3 tūkst. metrų gylį, kur daugiausiai gaudo galvakojus moliuskus.
Vasarą kašalotai, kurie sutinkami ir, pavyzdžiui, Viduržiemio jūroje, plaukia į Arkties vandenyną ir prie Antarktidos krantų, nes ten daugiau maisto.
