Skaitytojas Eimutis Vaičius į redakciją kreipėsi su nuogąstavimu, kad Plungės parke vykdoma varninių paukščių medžioklė drumsčia ramybę ir kelia grėsmę gamtai. Jis teigia pats stebėjęs vieną iš tokių „šaudymų“. Savo ruožtu Šiaulių aplinkos apsaugos agentūros specialistai teigia, kad leidimas tokią medžioklę vykdyti skubiai atšauktas. Priežastis – sukilę vietos gyventojai.
Paukščiai susiruošė perėti, o jiems pradėtas karas
E. Vaičius laiške papasakojo, kad nuo balandžio 22 dienos dujine patranka periodiškai imitaciniais šūvių garsais Plungės parke yra gąsdinami paukščiai.
„Plaukiojo Babrungo upėje 3 dančiasnapių porelės - nebesimato. Kaip žadama, bus gąsdinama ir šaudoma iki gruodžio mėn. Paukščiai suka lizdus, ruošiasi perėti, jau kiti ir peri, o čia - nuolatinis karas“, - piktinosi E. Vaičius.
Leidimas kovus šaudyti, anot vyro, išdavė Šiaulių aplinkos apsaugos agentūros viršininkas. Tačiau kaip sako E. Vaičius jis domėjosi, ką skelbia įstatymai tuo klausimu ir rado informaciją, kad varninių paukščių negalima šaudyti bent nuo kovo iki liepos.
„Plungės valdininkams ir daliai miestiečių varna - ne paukštis, įrodyti, kad tai paukštis turėtų įtakingesnės instancijos, gal ir Lietuvos ornitologų draugija su Aplinkos ministerijos darbuotojais. Panaši velniava vyksta visoje Lietuvoje.. Neieškoma priežasčių, kodėl gyvuoja didoka kovų populiacija, tokiems dideliems paukščiams nemažai maisto reikia, vadinasi, jo yra, sulesa visas žmonių išėdas, gelbsti žmoniją nuo choleros ir maro. Jei miestai apsiteršę, tai ir paukščių bus. Bandymas likviduoti pasekmes nieko nepakeis arba turėsi išnaikinti gyvūnus kaip rūšį. Bjauriausia yra tai, kad gyvūnus esi priverstas saugoti nuo gamtos saugotojų“, - savo pamąstymus laiške išdėstė
skaitytojas.
Leidimas išduotas buvo, bet parke nebešaudoma
„Ten yra Dailės muziejus, parkas, restauruoti rūmai, o varnos ten daro savo darbą. Jie norėjo parką pasaugoti, pasaugoti medžius ir žmones nuo viso to reikalo. Jie kreipėsi, mes išdavėme išvadas, bet dabar tie dalykai nebevyksta, nes jiems nėra išduotas medžioklės lapas“, - situaciją komentavo R. Šiukšteris.
Kodėl varnų baidymas petardomis nebevykdomas specialistas paaiškino paprastai – sukilo visuomenė, apie tai pradėjo rašyti žalieji ir dėl to leidimas bus sustabdytas.
„Nesame konkrečiai priėmę sprendimo. Žmonės yra nepatenkinti, galbūt leidimą ir iš viso atšauksime“, - sakė R. Šiukšteris.
Ornitologas: nepavydžiu tiems, kurie baido kovus, tai – sunkus darbas
Ventės ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys GRYNAS.lt sakė, kad kovams patinka žmonių draugija ir aukšti medžiai, todėl jie dažnai ir apsigyvena miestų parkuose. Kovai gyvena kolonijomis, todėl viename medyje gali įsikurti kelios dešimtys šių paukščių atstovų.
„Žmonėms aišku nepatinka, kai jų būna miegamuosiuose rajonuose, kapinėse. Gal ir reikėtų juos pavaikyti. Nors šiaip palyginus, kiek kovų buvo prieš dvidešimt metų, jų dabar sumažėję 10 kartų“, - sakė ornitologas. Anot jo, ornitologai Šilutės rajone yra skaičiavę kovų kolonijas. Jei anksčiau tokių pastebėta 20, dabar belikusios gal tik kokios dvi.
„Manau, kad tai daugiau susiję su mityba. Kovas yra žemės ūkio paukštis, jis maitinasi laukuose, skrenda į dirbamas žemes ir minta grūdais. Žalos jie daug nedaro, tik kad teršia, labai daug triukšmauja“, - sakė V. Jusys.
Ornitologas perspėja, kad kovų naikinti nereikėtų, ypač tų, kurie gyvena atokiau gyvenamųjų teritorijų. Tačiau jeigu jau žmonės sugalvojo tai daryti, reikėtų baidyti ne atskirus paukščius, o ištisas jų kolonijas. Kitaip – naudos bus maža.
„Tokiu laiku kovus šaudyti Europos įstatymai draudžia, - skaitytojo E. Vaičiaus žodžius patvirtina V. Jusys. - Tiesiogiai naikinti jų negalima. O baidyti juos – labai sudėtingas ir varginantis darbas, nepavyzdžiu tiems, kas tuo užsiima. Kovai yra labai prieraišūs prie savo gimtųjų namų“.
