aA
Artėjant Kalėdoms žmonės jau pradeda dairytis eglučių. Vieni ketina pirkti dirbtines, kiti apsiribos eglės šakomis, tačiau, tikėtina, atsiras ir tokių, kurie sutemus su kirviu rankomis išsiruoš į artimiausią mišką žaliaskarę nusikirsti nelegaliai. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokia žala miškui padaroma nelegaliai kertant eglutes.
Miškininkų reidas
Miškininkų reidas
© DELFI (T.Janonio nuotr.)

Puošia tiek dirbtines, tiek gyvas eglutes

Pirmiausia, GRYNAS.lt žurnalistai nusprendė paklausti vilniečių, kokias jie šiemet planuoja puošti eglutes. Apklaustų gyventojų norai smarkiai neišsiskyrė: norinčių gyvos eglės buvo tiek pat, kiek ir dirbtinės. Tie, kurie renkasi dirbtinę eglutę, džiaugiasi, kad nereikia valyti krentančių spyglių, sukti galvos, kur ir kada eglę išvežti pasibaigus šventėms. Kelių vilniečių teigimu, dirbtinis medelis jiems netgi gražesnis, turi tankesnes šakas nei eglė iš miško.

„Mūsų šeima kiekvienais metais puošia dirbtinę eglę. Turime aukštą, gražią, ji atrodo tankesnė už gyvas egles. Be to, nereikia sukti galvos, iš kur tą eglę nusipirkti, valyti spyglių, po to dar galvoti, kur ją išvežti. Kita vertus, tai yra ekologiška – nereikia be reikalo kirsti medelių“, – nuomone dalijasi vilnietė.

Taip pat gatvėje sutikome ir didelių gyvų eglučių šalininkų. Jie tvirtino, jog per Kalėdas svarbiausia miško kvapas ir tikra, iš miško atvežta eglutė esą sukuria kur kas stebuklingesnę, jaukesnę šventinę nuotaiką. Daugelis vilniečių sakė, kad gyvas žaliaskares perka prieš pat šventes, kai jos pradedamos pardavinėti šalia prekybos centrų ar turgavietėse.

Tačiau keli vyresnio amžiaus apklaustieji GRYNAS.lt žurnalistams prisipažino, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais eis į mišką ir eglutes kirs savavališkai. Šie žmonės sakė, kad nuo tokio elgesio juos sustabdytų tik baudos.

„Aš jums taip pasakysiu: anksčiau visada namie turėdavome gyvą eglę. Nuvažiuoji į mišką, nusikerti, kokią nori, ir parsiveži. O dabar tai draudimai visokie, negalima kirsti... Seniau visi kirto ir miškų dar daugiau Lietuvoj buvo. Ar aš nukirsiu, ar tas, kuris po to po 20 eurų pardavinėja, nematau jokio skirtumo. Čia tik prekybininkams gerą daro. Nu aišku, jei gaučiau baudą, tai kitais metais jau nekirsčiau“, – pasakoja gatvėje kalbintas senolis.

Ne savo miške kirsti eglutes griežtai draudžiama

Tiesa, apklaustasis, gyvenantis Nemenčinėje, tvirtino, jog jau kelis metus iš eilės naktį važiuoja į šalia esantį mišką ir nusikerta sau eglutę, tačiau vis dar nebuvo pričiuptas miškininkų. Tai jis ketina daryti ir šiemet. Paklaustas, ar žino, kokia bauda taikoma už šį nusižengimą, gyventojas sako nesidomėjęs, bet bijantis, kad jį gali pričiupti.

Nukirsta eglė
Nukirsta eglė
© A.Stackevič nuotr.

Be abejo, žmonių, kurie neteisėtai nusikerta eglę, yra ir daugiau. Tačiau ne visada tyčia. Yra ir tokių, kurie nežino, kad to daryti negalima.

Todėl primename, kad laukinės augalijos išteklių naudojimas yra reglamentuojamas teisės aktų. Eglučių, kadagių ir kitų medelių bei krūmų kirtimo vietas ir skaičių nustato miškų valdytojai ar savininkai.

Eglutes leidžiama kirsti tik gavus žemės, miško savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą. O šakeles leidžiama pjauti taip pat tik gavus savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą, nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti.

Savavališkai svetimame miške kirsti eglutes ar šakas draudžiama. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę teisės aktų reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka: jiems taikoma piniginė bauda nuo 57 iki 115 eurų. Taip pat gali būti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės bei pats medelis.

Tiesa, jei gyventojas turi savo mišką, nusikirsti eglutę jam leidimų nereikia, tik būtina turėti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Neteisėtai kertamų eglučių mažėja

Baudos už nelegalų eglučių kirtimą tikrai nėra mažos, todėl, anot Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Dariaus Stonio, ir pažeidėjų, iš miško neteisėtai gabenančių eglutes, mažėja.

Kertamų medžių ar pjaunamų šakų atvejų mažėja ir dėl miškininkų budrumo. Kaip pasakoja D. Stonis, prieššventiniu laikotarpiu urėdijos dar labiau stiprina miškų priežiūrą bei organizuoja miškų priežiūros akciją „Miškas“. Jos metu miškininkai daro reidus į miškus ir stebi, ar juose nėra leidimų neturinčių eglučių kirtėjų.

„Tokių nelegalaus eglutės kirtimo atvejų per paskutinius porą metų nelabai buvo ir nustatyta. Didžiausia žala padaroma tuomet, kai eglučių kirtėjai įlenda į eglučių jaunuolynus, išsirenka, kur eglutės gražiausios jauname miške. Bet tokių atvejų mažėja, nes miškininkai, kaip miško pareigūnai, daugiau atkreipia dėmesį šventiniu laikotarpiu, intensyvina apsaugą, vykdo reidus ir tikrai sunku nenubaustam nusikirsti eglutę“, – pasakoja specialistas.

Miškininkai
Miškininkai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Eglė - miško ekosistemos dalis

Yra skeptikų, manančių, jog vienos ar kelių eglių nukirtimas didelės žalos aplinkai nepadarys. Tačiau specialistai primena, kad eglės yra svarbi miško ir jo ekosistemos dalis. Jei visi masiškai pradėtų kirsti egles, miškai ištuštėtų, vadinasi, jie nebeatliktų gamtai ir žmonėms svarbių funkcijų.

Pirmiausia, miškų gausumas tam tikroje teritorijoje formuoja mikro ir makroklimatines sąlygas, reguliuoja vandens režimą, gerina dirvos struktūrą, sugeria kenksmingas medžiagas. Jie gamtoje atlieka pusiausvyros, stabilumo ir atsparumo žalingiems veiksniams palaikymo funkcijas.

Specialistai sako, kad miškai atlieka ir apsauginę funkciją. Miško želdiniai apsaugo žemės ūkio naudmenų plotus, šlaitus, smėlynus nuo vėjo ir vandens erozijos, sulėtina paviršinio nuotėkio srautus, geriau paskirsto sniegą, sumažina dirvos įšalą, oro, dirvos bei vandens užterštumą cheminėmis medžiagomis, švelnina ir gerina mikroklimatines sąlygas. Be to, formuojantis miškui, jame susidaro savita aplinka, kurioje randa prieglobstį tik miškui būdinga gyvūnija. Todėl miškai yra tam tikrų gyvūnų rūšių mitybos bazė ir prieglobstis.

Kertamos jaunos eglės

Kaip teigia Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas D. Stonis, daugiausiai gyventojai kerta jaunas egles. Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorė dr. Gerda Šilingienė pasakoja, kad jaunos eglutės auga vadinamame pomiškyje. Tai yra medyne po medžių lajomis augantys perspektyvūs medeliai (eglės, pušies, uosio, beržo ir kt.), iš kurių gali susiformuoti naujas medynas. Jei pomiškis gausus, vadinasi, medyno augimo sąlygos yra normalios. Jis paprastai būna sėklinės kilmės. Pagrindinių rūšių pomiškis labai vertinamas. Kertant brandų mišką, jis saugomas. Esant pakankamam pagrindinių rūšių medelių skaičiui pomiškyje, iškirstas medynas gali būti paliekamas žėlimui.
Mokslininkė taip pat akcentuoja, jog žmonės, kirsdami jaunas egles, daro didelę įtaką visam miško atsinaujimui.

„Beatodairiškai prieš šventes kertamos eglutės sumažina savaiminio miško atsikūrimo galimybes. Taip pat, faktas, dažniausiai pasirenkamos gražiausios, t.y. perspektyviausios eglutės. Dėl to nukenčia ekosistema, eliminuojant medelius turinčius geriausiais genetines savybes. Tačiau dažniausiai eglutės yra vagiamos-kertamos iš taip vadinamų „kultūrų“, plotų kuriuose miškas po kirtimų yra atkurtas sodinant sodmenis. Šiuose želdiniuose dėl dar neprasidėjusios medžių konkurencijos formuojasi šventėms „tinkamo“ aukščio ir formų eglutės, todėl dažniausiai vagys ir įsisuka į jaunuolynus“, – aiškina specialistė.

Urėdijos dalija eglių šakas

Švenčių be miško kvapo ir gyvos eglės neįsivaizduojantiems dr. G. Šilingienė primena apie miškininkų prieš šventes nemokamai dalinamas eglučių šakas akcijos „Parsinešk Kalėdas į namus“ metu. Apie šią akciją primena ir Generalinės miškų urėdijos Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Potapovienė. Ji informuoja, jog šiemet eglių šakos, kaip ir kasmet, bus dalijamos miestų ir miestelių aikštėse, gruodžio 20 dieną nuo 13 valandos. Urėdijos dalija senų eglių arba tų, kurias ruošiamasi iškirsti dėl miško valymo, šakas.

„Kai kurios urėdijos žada šakas dalinti ir ne vieną dieną. Su vietos valdžia urėdijų suderintas šakų dalijimo vietas surasite tinklapyje gmu.lt. Kiek laiko urėdijos šakas dalija, nėra reglamentuota – tai priklauso ir nuo vietovės, ir nuo kitų veiksnių, bet miškininkų paruoštų šakų dar niekad nepritrūko“, – tvirtina pašnekovė.

Eglės šakų dalijimas
Eglės šakų dalijimas
© DELFI / Tomas Vinickas

Kalėdos be eglutės neįsivaizduojamos, tačiau prieš kertant eglę ar pjaunant šaką gyventojai raginami prisiminti eglių svarbą miško ekosistemoje. Nelegalus eglučių kirtimas daro didžiulę žalą aplinkai. Todėl specialistai ragina pagalvoti apie kitas alternatyvas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Karantinas pakoregavo rūšiavimo įpročius: priduodama mažiau elektronikos atliekų (6)

Dėl karantino apribojimų buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos surinkimas ir...

Vandalų nusiaubtas žaliasis kupolas Vilniuje vėl atstatytas (1)

Vasario pradžioje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo įrengti žalieji kupolai, siekiant lankytojams...

Tokio ledonešio pamario gyventojai jau seniai nematė: socialiniuose tinkluose plinta įspūdingi kadrai (23)

Sekmadienį prasidėjęs ledonešis gyventojus džiugina jau kelias dienas iš eilės ir baigtis...

Didžiosios Britanijos startuolis kuria naują atsinaujinančios energijos kaupimo metodą: kaip tam pasitarnaus vietinės kalvos? (Video)

Didžiojoje Britanijoje įsikūręs startuolis „RheEnergise“ kuria naują atsinaujinančios...

Ekologinis kriminalas Salantuose: kas į vandenį leidžia kurą vis dar neaišku, tačiau jau rastas neteisėtas vamzdis (49)

Pasitelktos gausesnės aplinkosaugininkų pajėgos Salantų miestelyje (Kretingos r.) šiandien tęsia...

Top naujienos

Užkalnis: atsiprašykit manęs visi (402)

Sveiki, mano vardas Andrius Užkalnis , ir aš esu įsižeidęs visas iki kaulų smegenų ir net pats...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Krabų gaudytojų gyvenimas iš arti: pusmetį praleisti ledinėje ir tamsioje jūroje ryžtasi dėl solidžios algos

Norvegijos laivyne dirbantis Renatas Besolovas jau keletą metų pusmečiui išvyksta į Barenco...

Vilnietis – apie bandymą Antakalnio poliklinikoje paskiepyti senelius: iššūkiai pylėsi vienas po kito (374)

Vilnietis Tomas neseniai padėjo savo seneliams nuvykti iki Antakalnio poliklinikos , kur nuo...

„Žalgirio“ trenerių štabe – teigiamas COVID-19 atvejis (24)

Kauno „Žalgirio“ komandoje užfiksuotas COVID-19 ligos atvejis. Blogai pasijutusiam vienam...

Pavasario pradžią sujauks vėjas ir sniegas: krituliai apims visą Lietuvą

Ketvirtadienio rytą Lietuvą pasieks mažai aktyvus šaltasis atmosferos frontas, kuris gana...

STT sulaikė Šeškinės poliklinikos, Vilniaus klinikinės ligoninės, „Limetos“ vadovus atnaujinta 21.16 (530)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus...

Agnė Keizikienė | D+

Daugelis neištikimybę pateisina „poligamine prigimtimi“: profesorius iš JAV paaiškino, ar iš tiesų monogaminiai santykiai mums tik primesti (3)

Daugelis, kas bent kartą buvo pasukęs „į kairę“, dažnai pasiteisina, kad „tokia žmogaus...

Pau Gasolis atvyko į Barseloną – su Šaro treniruojama komanda žada pakovoti dėl dviejų titulų (16)

Ispanijos krepšinio legenda ir dukart NBA čempionas 40 metų Pau Gasolis trečiadienį atvyko į...

„Flagmanų žudikais“ pagarsėjusio gamintojo telefono apžvalga: kritikai neturės prie ko prikibti (59)

Kompanija „OnePlus“ yra tituluojama flagmanų žudike. Būtent su tokiu šūkiu į rinką...

Lietuvių vedama „Baskonia“ demonstruoja raumenis – sutriuškino „Olympiakos“ (2)

Eurolygoje penktą pergalę iš eilės iškovojo Vitorijos „Baskonia“ (14-13) su dviem lietuviais....