Pingvinai toleruoja žmonių kišimasį į jų natūralią aplinka, tačiau tai turi neigiamų pasekmių, rašo „Science News“. Portalas aprašo tyrimą atliktą Krozeto salyne, kuriame pingvinams su žmonėmis tenka taikytis jau penkiasdešimt metų.
Grupė mokslininkų iš Strasbūro ir Lozanos universitetų palygino 15 karališkųjų pingvinų veisimąsi turistų kasdien turistų lankomose vietose su 18 pingvinų elgsena visiškai netrukdomose vietose. Visi tyrimui parinkti pingvinai perėjo jauniklį iki vieno mėnesio amžiaus.
Širdies ritmo matavimai buvo pagrindinis streso lygio indikatorius. Mokslininkai palygino pingvinų iš skirtingų vietovių atsaką į tris trikdžius – artimą (iki dešimties metrų) žmogaus prisiartinimą, triukšmingų turistų, mokslininkų ir automobilių garsus ir gestus. Taip pat simuliuoti pingvinų pagrobimai.
Palyginus su netrukdomai gyvenančiais pingvinais, žmonių lankomi pingvinai buvo daug mažiau jautrus triukšmui ir žmonių prisiartinimui. Vis dėlto simuliuojant pagrobimą tarp žmonių gyvenančių pingvinų širdies ritmas pagreitėja 42%. Vis dėlto, jis greičiau atsistato į normalų ritmą nei su žmonėmis nesusiduriančių gentainių.
Mokslininkai teigia, kad jų tyrimas atskleidžia psichologinį pingvinų prisitaikymą prie žmonių buvimo ir pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į žmogaus buvimo faktorių bet kokiuose moksliniuose tyrimuose, kurių metų stengiamasi nepakenkti aplinkai.
Prie žmonių priprantantys pingvinai gali būtų naudingas reiškinys atliekant mokslinius tyrimus ir reguliuojant turistų srautus. Kita vertus, šis tyrimas kelią klausimą dėl žmogaus įtakos pingvinų natūraliai atrankai ir specifinio fenotipo (pingvinų, su tam tikrais požymiais ir reakcija į žmones) įsitvirtinimo populiacijoje. Pavyzdžiui, nuolat trikdomas vietas stresui jautresni individai palaipsniui palieka ir lieka tik stresą toleruojantys pingvinai. Mokslininkai, tiriantys gyvūnus jų natūralioje aplinkoje, siekia sužinoti daugiau apie jų fiziologiją, prieš įgyvendindami jų išsaugojimo priemones.
Didėjant Antarktidos, kaip turistinės vietos populiarumui, svarbu išmatuoti žmonių poveikį saugomoms laukinių gyvūnų rūšims. Viena jų – būtent karališkieji pingvinai. Mokslininkai taip pat teigia, kad žvelgiant iš laukinių gyvūnų perspektyvos, turizmas ir moksliniai tyrimai daro panašų poveikį. Mokslininkai laukinių gyvūnų elgsenai daro ne ką mažesnę žalą nei turistai, todėl šiandien tai viena didžiausių ekologų dilemų.
