Veikia klimato kaita
Šiuo metu karščio bangos kamuoja ne tik Graikiją, bet ir didelę dalį Pietų Europos, Šiaurės Afrikos, Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) pietvakarius, Kiniją.
Naujoje „World Weather Attribution“ (WWA) ataskaitoje rašoma, kad 2023 m. liepos mėn. keliose Šiaurės pusrutulio dalyse, įskaitant JAV pietvakarius ir Meksiką, Pietų Europą ir Kiniją, buvo užfiksuoti itin dideli karščiai. Liepos 16 d. Mirties slėnyje JAV ir šiaurės vakarų Kinijoje temperatūra viršijo 50 laipsnių Celsijaus. Rekordai buvo pasiekti ir daugelyje kitų Kinijos meteorologijos stočių.
Europoje karščiausia visų laikų diena užfiksuota Katalonijoje, o kitose Ispanijos dalyse sumušti aukščiausi visų laikų minimalios paros temperatūros rekordai. JAV Nevados, Kolorado ir Naujosios Meksikos dalys pagerino visų laikų karščio rekordus, Arizonos dalys, Kaimanų salos, aukščiausia kada nors buvusi nakties temperatūra užfiksuota Finikse Arizonoje, kur taip pat buvo pasiektas ilgiausio laiko, kai temperatūra nenukrito žemiau 32,2 laipsnių Celsijaus, rekordas.
WWA instituto mokslininkai padarė išvadą, kad karščio bangos šiandien nebėra retos ir jas lemia klimato kaita. Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Kinijoje pastaraisiais metais dėl žmogaus veiklos sukelto klimato šiltėjimo karščio bangos kilo vis dažniau: JAV ir Meksikos regione jos tikėtinos maždaug kartą per 15 metų, Pietų Europoje – kartą per 10 metų, o Kinijoje – kartą per 5 metus.
Tačiau be žmogaus sukeltos klimato kaitos tokie karščiai būtų buvę itin reti, teigia mokslininkai. Kinijoje tai būtų buvęs maždaug 1 atvejis per 250 metų, o didžiausi karščiai, tokie kaip 2023 m. liepą, būtų praktiškai neįmanomi JAV ir Meksikos regione bei Pietų Europoje
Kokia situacija Lietuvoje
VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė sako, kad pastarosiomis dienomis aptarinėjama situacija Graikijos salose, kai vos per vieną dieną tenka gesinti keliasdešimt gaisrų, yra nepavydėtina, bet Lietuvoje viskas nėra taip dramatiška ir galbūt net nepalyginama.
„Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, gaisrų turime tris kartus daugiau: šiais metais užregistruota 140 miško gaisrų, o 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 49 miško gaisrai. Tačiau pasiekimu laikome tai, kad pernai vidutinis išdegusio miško plotas buvo 1 ha, o šiais metais 0,4 ha. Tai reiškia, kad šiemet miško gaisrus surasti ir užgesinti pavyksta operatyviau“, – teigė jis.
Anot jo, liepos antroje pusėje, ypač vidurio, šiaurės Lietuvoje, vyravo pirmos ir antros klasės gaisringumas, pietų Lietuvoje – trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Liepos pabaigai, prognozuojama, vyraus pirmos ir antros, vietomis išsilaikys trečios ir ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Birželį buvome pasiekę ir penktąją (aukščiausiąją) miškų gaisringumo klasę.
Pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai šiais metais buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 300 kartų.
Pažeidžiamiausia – Kuršių nerija
Daugelis turbūt dar pamena 2006 ir 2014 metų pavasarius, kai Kuršių nerijos miškus apėmė kelias dienas trukę gaisrai, pridarę rimtos žalos pajūrio ruože.
Grynas.lt anksčiau kalbintas VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad Kuršių nerija iš tiesų yra labai nedėkingoje vietoje, o gaisrus ten gesinti – ypač sunku.
„Pirmiausia, tai yra pusiasalis, kurį pasiekti galima tik keltu. Beveik visa Kuršių nerija yra iš smėlio, kuris yra labai birus. Rimtai technikai privažiuoti sudėtinga. Gesinant gaisrus iš specialių plokščių statomas dirbtinis kelio paviršius. Tai atima laiko.
Būtent Kuršių nerijoje auga nemaži plotai kalninės pušies, kuri nuo paprastų pušų skiriasi tuo, kad jos šakos auga nuo pat žemės, todėl net paklotės gaisras gali pasiekti tas šakas ir ugnis pakils per visą medelio aukštį, nuo jo užsidega kitas medis, kitas ir t.t.
Kalninė pušis yra gerokai smalingesnė už paprastąją pušį, dega aukštesnėje temperatūroje ir daug lengviau užsidega. Ją gerokai sunkiau užgesinti. Be viso to, kalniniai pušynai yra labai tankiai sužėlę, lįsti gesinti į jų vidų neįmanoma“, – pasakoja jis.
M. Ivanauskas teigia, kad Kuršių nerijoje vietomis pušynai yra prakirsti taip sudarant barjerą, kuris neleistų plisti ugniai. Ten taip pat įrengti privažiavimo keliai. Vis dėlto vienintelis realus būdas užgesinti ten kylantį gaisrą yra statyti priešgaisrinius automobilius toje pusėje, į kurią juda gaisras.
Anot jo, jūros vandeniu tokie gaisrai negesinami, nes jis gadina priešgaisrinę techniką. Jį tenka semti iš artimiausio vandens šaltinio – Kuršių marių – iš vežtis į gaisro vietą. Tiesa, kilus itin dideliam gaisrui, kai pasitelkiami sraigtasparniai, jie gali gabenti ir vandenį iš jūros.
Kaip esame pasiruošę
Miškų gaisrams gesinti VMU turi 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui.
Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Nuolat atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, pasakoja V. Kaubrė.
„Miškų apsaugos srityje VMU diegiame naujausias technologijas, leidžiančias greitai fiksuoti gaisro vietą ir reaguoti: šiuo metu gaisrų aptikimui gaisringiausiuose šalies miškuose naudojama antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri ateityje turėtų būti modernizuota ir apimti visus šalies miškus, gaisrų žvalgymui naudojami dronai.
Priklausomai nuo gaisringumo klasės, parengtyje komandos budi skirtingu budėjimo režimu. Esant penktai miškų gaisringumo klasei, savivaldybių sprendimu gali būti uždraudžiamas arba apribojamas žmonių lankymasis miškuose“, – sako jis.
Gesindami gaisrus VMU bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu ir savivaldybėmis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu, mokslo įstaigomis.
Prisideda žmonių elgesys
V. Kaubrė sako, kad VMU pasakoja gyventojams, kaip tinkamai elgtis miškuose, prevenciškai daro reidus, drausmina pažeidėjus, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų kai gaisro išvengti nepavyksta. Jo teigimu, didžioji dalis jų kyla būtent dėl žmogaus veiklos ir tik 10 proc. dėl gamtos reiškinių, tokių kaip žaibas ar karštis.
VMU specialistai primena, kad už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą gaunamas įspėjimas arba 30–50 eurų bauda. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą – 560–1,2 tūkst. eurų bauda. Dar papildomai teks padengti aplinkai padarytą žalą.
Pamatę ugnį gyventojai patys gali neleisti jai išplisti į didesnius plotus. Tai galima padaryti paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba VMU miškininkams.