Pesticidų poveikis aplinkai: ką turime žinoti

 (22)
Lietuvoje žemdirbyste užsiima nemaža dalis gyventojų: vieni yra smulkūs ūkininkai, kurie užaugintą derlių kaupia sau ir savo šeimai, kiti – stambieji, tiekiantys savo produkciją prekybos centrams ar prekiaujantys turguose. Pastariesiems ūkininkams derliaus gausumas yra ypač svarbus, todėl jie griebiasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, naudoja pesticidus. GRYNAS.lt aiškinasi, koks pesticidų poveikis gamtai ir žmogui.
Šulinys
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais į Lietuvą importuota 13045,9 tonų augalų apsaugos priemonių, 2015 metais – 13162,9 tonų, 2016 metais – 14575,9 tonų, o 2017 metų sausį – rugpjūtį importuota 13059,4 tonų pesticidų. Daugiausiai pesticidų importuota 2016 metais.

Ūkininkai: naudojame, kai būtina

Lietuvos ūkininkai deklaruoja, kad pesticidus naudoja tik tada, kai būtina, ir laikosi visų nustatytų reikalavimų dėl naudojimo normų . Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas akcentuoja, kad visi augalų apsaugos produktai nėra pigūs, todėl ūkininkams ir finansiškai nenaudinga viršyti naudojimo instrukcijoje nustatytus kiekius.

„Daugmaž visi pesticidai naudojami pagal reikalą. Jeigu jų nereikia, niekas nenaudoja, nes jie kainuoja didelius pinigus. Be reikalo nė vienas ūkininkas jų nenaudoja. Ir lyginant Lietuvą su Europos vidurkiu, mes tris kartus pesticidų ar apskritai augalų apsaugos priemonių sunaudojame mažiau nei yra ES vidurkis“, – tikina J. Talmantas.

Ūkininkas paaiškina skirtumus tarp ūkių ir kada teisiškai galima naudoti leistinus pesticidų kiekius ir kokiais atvejais jie visai draudžiami: „Buvo tokių atvejų, kai ekologiniuose ūkiuose rasta pesticidų likučių. Tai čia nereikia maišyti su specializuotu ūkiu, kuris negali naudoti tokių medžiagų.“

Reikia laikytis reikalavimų

Tačiau vis dėlto pesticidai yra pripažįstami labai pavojingomis medžiagomis, visų pirma, tiesiogiai veikiančiomis patį žmogų ir, be abejo, gamtą. GRYNAS.lt kalbintos Vytauto Didžiojo universiteto agronomės, kuri nepanoro atskleisti savo tapatybės, teigimu, pesticidai visais atvejais turi neigiamos įtakos aplinkai.

„Pesticidai pasirenkami pagal tam tikrą rūšį. <...> Jeigu, pavyzdžiui, naikinami vabzdžiai, pvz., kolorado vabalai, tai naudojami vieni insekticidai, jei yra grybinės ligos, naudojami fungicidai. Purkšti bet ko ir bet kada negalima, nes daromas didelis neigiamas poveikis gamtai. Ir šiaip, naudojant visus pesticidus, bet kokiu atveju yra daromas neigiamas poveikis gamtai ir žmogui“, – aiškina mokslininkė.

Pesticidų poveikis aplinkai: ką turime žinoti
© DELFI / Andrius Ufartas

Pašnekovė tęsia, kad pesticidų yra įvairių rūšių, priklausomai nuo jų paskirties. Ji akcentuoja, kad kas skirta vienai augalo rūšiai, visai gali netikti kitai, todėl prieš naudojant pesticidus būtina išsiaiškinti jų paskirtį.

„Reikia labai atsakingai parinkti priemones. <...> Todėl pesticidai yra gaminami pagaljų paskirtį, pvz., vienskilčiams, dviskilčiams augalams naikinti ir pan. Jeigu vienskilčių lauke reikia išnaikinti dviskiltes piktžoles, mes labai atsakingai turime pasirinkti, šiuo atveju, jau herbicidą, pagal gamintojų instrukciją“, – pabrėžia mokslininkė.

VDU ekspertė aiškina, kad atida, renkantis ir naudojant pesticidus, reikalinga tam, kad nebūtų padaroma žala ne tik žemės ūkio kultūroms, bet ir aplinkui esančiai augmenijai: „Jeigu purškiamas laukas, kur norima viską sunaikinti, o aplinkui, pavyzdžiui, apsodinta medžiais arba krūmais, būtina būti dar labiau atidiems ir išlaikyti etiketėje nurodytus apsauginius atstumus, vengti purškalo dulksnos pateikimo ant šalia augančių augalų. Reikia purkšti taip, kad nepapultų ant tų medžių ir krūmų, nes kitaip bus didelis poveikis ir šiems niekuo dėtiems augalams.“

Akcentuojama, kad lapais nuo netyčia pesticidais apipurkštų medžių ir krūmų maitinasi žolėdžiai gyvūnai, todėl pesticidai mitybos grandine keliauja ir į kitus gyvus organizmus, taip turėdami neigiamą poveikį jų sveikatai. Pievose, į kurias gali patekti pesticidų, ganomi ir galvijai, taip pat ten gyvena vabzdžiai.

Dideli kiekiai sukelia mutacijas ir vėžinius susirgimus

Ta pačia mitybos grandine pesticidai, jei nesilaikoma jų naudojimo reikalavimų, gali patekti ir į žmogaus organizmą. VDU mokslininkė prisimena atvejį, kai ūkininkas pesticidais džiovino savo perdrėkusius javus.

„Yra buvę atvejų, kada javai, dėl didelio kiekio kritulių, jau atėjus laikui juos kulti, vis dar drėgni. Juos reikėtų džiovinti džiovyklose, bet tai išeina gana brangiai. Todėl yra buvę, kai jie nupurškiami viena iš pesticidų rūšių ir augalas sudžiūsta. Po trijų savaičių po purškimo, jau galima kulti. Tačiau žmogus negalvoja apie žalą gamtai ir žmonių sveikatai. Tokie grūdai pristatomi į malūnus, o paskui žmonės valgo iš tokių miltų iškeptus pyragus ir kitus miltinius produktus“, – aiškina pašnekovė.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė teigia, kad šios medžiagos gali sukelti ir paties žmogaus sveikatos sutrikimus, ir jo gyvenamosios aplinkos pakitimus.

„Kai kurie pesticidai gyvojoje gamtoje pasireiškia kaip endokrininės sistemos ardytojai. Dažniausiai organizme pastebimas pesticidų neigiamas poveikis - tai natūralių hormonų mėgdžiojimas arba jų veiklos blokavimas. Be to, yra nustatyta, kad ilgalaikis, nors ir mažomis dozėmis, kontaktavimas su pesticidais lemia stiprėjantį žmogaus sveikatos būklės blogėjimą: imuninės sistemos nusilpimą, hormoninės sistemos sutrikimus, sulėtėjusį mąstymą, reprodukcinės sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus“, – informuoja mokslininkė, parašiusi ne vieną mokslo darbą apie pesticidų sukeliamus pokyčius.

Pesticidai
Pesticidai
© Shutterstock nuotr.

Skilimo produktai išlieka gruntiniuose vandenyse

Vykdant valstybinį paviršinių vandens telkinių monitoringą Lietuvoje pastaraisiais metais tiriami 23 pesticidai ir jų metabolitai. Pesticidų tyrimai atliekami 18-oje upių vietų ir Kauno mariose. Pagal monitoringo duomenis yra nustatyti nežymūs pesticidų kiekiai ir neviršija aplinkos kokybės standartų.

Pesticidai gali patekti ir į gruntinius vandenis, tačiau, kaip greitai ir koks kiekis, priklauso nuo dirvožemio ir veikliosios medžiagos savybių: „Labai priklauso nuo dirvožemio filtracijos sluoksnio, kiek laiko jie (pesticidai – red.) filtruojasi į vandenį. Labai priklauso nuo aeracijos zonos, veikliosios medžiagos savybių, organinės anglies kiekio dirvožemyje ir nuo dirvožemio struktūros. <...> Gali būti pasiektos ir tikrai pavojingos koncentracijos“, – pasakoja docentė.

Kaip teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Zita Varanavičienė, kai kurie pesticidai blogai adsorbuojami dirvožemio organinės medžiagos ir yra judrūs.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė pabrėžia, kad senosios kartos pesticidų gruntiniuose vandenyse nebeaptinkama, tačiau nerimą kelia naujosios kartos ūkininkų naudojami pesticidai.

„Duomenų turime, tačiau jų dar labai nedaug. Senųjų pesticidų (patvariųjų organinių junginių) praktiškai nebėra, nebent likę ten, kur buvo saugykla. Bet ne iš laukų. <...> Naujos kartos pesticidai labai greitai suskyla ir, jei geri pesticidai, į vandenį patekti neturėtų. Tyrimų yra labai mažai, nes reikia specialių laboratorijų, kurių Lietuvoje kol kas nėra. Nes yra didelis spektras pesticidų ir skildami dar jie sudaro skilimo produktus, kurie dar skyla. LGT yra specialiai įsirengusi tris tyrimų laukus, kur ir yra vykdomi tos naujos kartos pesticidų tyrimus jau trejus metus. Pesticidų veikliųjų medžiagų vandenyje mes nerandame, tačiau jų skylimo produktų tikrai yra ir nemažas kiekis“, – pasakoja specialistė.

Tvenkinys
Tvenkinys
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji tęsia, kad trejų metų tyrimų rezultatai rodo, jog pesticidų skilimo produktai vis dėlto patenka gruntinius vandenis ir kyla grėsmė, jog jie pateks į šalia užterštų vietų esančius šulinius: „Bėda ta, kad tyrimų, kaip tie skilimo produktai veikia žmogaus sveikatą, yra nedaug, nes tai naujos medžiagos ir ilgalaikio poveikio nėra įvertinto. Bet grėsmė tikrai yra ir kelia nerimą.“

J. Arustienės teigimu, tai, kad gruntiniuose vandenyse aptinkama pesticidų skilimo produktų, lemia keli veiksniai. Ji akcentuoja, jog teoriškai jokių naujos kartos pesticidų skilimo produktų kiekių likti neturėtų, tačiau dėl galimai nemažo pesticidų naudojimo jų perteklius vis dėlto turi įtakos gruntiniams vandenims. Be to, dabartinių pesticidų patekimas į gruntinius vandenis priklauso ir nuo gamtinių sąlygų.

„Tos medžiagos dar nėra iki galo pažintos. Teoriškai modeliai rodo, kad jos turi skilti ir vandens nepasiekti. Tačiau Lietuvos gamtinėmis sąlygomis nėra ta terpė, pasirodo, tokia palanki išnykti. Atvirkščiai: palanki terpė pesticidų skilimo produktams išlikti. Ir jie į vandenį patenka. Todėl yra naudojimo instrukcijos <...>, kurių reikia laikytis, nes jie išlieka ir pakankamai ilgai, nors turėtų dingti“, – aiškina LGT specialistė.

Gali turėti įtakos žuvims

Jeigu pesticidai patenka į vandens telkinius, neišvengiamai jie turės įtakos (ji priklauso nuo pesticido grupės) ir juose gyvenantiems vandens organizmams, pavyzdžiui, žuvims. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas sako, kad žuvis pesticidai veikia taip pat kaip ir kitus gyvus organizmus: sukelia mutacijas ir vėžinius susirgimus, kerta per reprodukcines žuvų savybes. Jis prisimena atvejį, kai Baltijos jūroje buvo rasta dar sovietmečiu naudoto pesticido likučiai, tačiau pastaruoju metu naujos kartos pesticidų pėdsakų žuvyse nebuvo aptikta, nors daugelio pesticidų veikliosios medžiagos aplinkoje išlieka ilgą laiką.

„Aišku, teko girdėti tokių atvejų, kai pesticidus naudoja žvejai, kad pasidarytų priėjimą prie ežero kranto. Tačiau, kad būtų buvę rimtų, didelių reiškinių, kuriuos būtų sukėlę pesticidai, negirdėjau. Tačiau, be jokios abejonės, medžiagos yra pavojingos. Už tai ir taisyklės yra tam tikros jų naudojimo“, – apie galimą neleistiną žvejų veiklą informuoja mokslininkas.

Pesticidais purškiamas laukas
Pesticidais purškiamas laukas
© Shutterstock nuotr.

Kokie yra augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai?

Kaip informuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba, visas augalų apsaugos priemones (AAP) (skirtas ir profesionaliajam, ir neprofesionaliajam naudojimui) būtina naudoti laikantis AAP etiketėse nustatytų reikalavimų bei apribojimų: naudoti laikantis nustatytos normos, apdoroti tik tuos augalus, kuriems AAP yra registruotas, ir tik nustatytu laiku, neviršyti apdorojimų skaičiaus per sezoną, išlaikyti nustatytą laikotarpį nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo ir kt.

Nerekomenduojama augalus apdoroti AAP vėjuotu oru (kai vėjo greitis didesnis nei 3 m/s), nes purškiamo tirpalo dulksna gali pakliūti į gretimus sklypus ir apdeginti augalus, kuriems AAP neskirtas, arba pakliūti į gyvenamas teritorijas ir sukelti apsinuodijimo riziką gyventojams ar naminiams gyvūnams.

Taip pat, siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, žydinčių augalų negalima purkšti dienos metu, t. y. nuo 4 val. iki 21 val. Be to, planuojant žydinčių augalų purškimą, prieš dvi dienas privaloma pateikti planuojamo purškimo duomenis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (ŽŪIKVC PPIS). Ši informaciją nedelsiant perduodama 2,5 km atstumu bičių šeimas laikantiems bitininkams. Šie reikalavimai suteikia galimybę bičių laikytojams apsaugoti savo bites nuo nepageidaujamo augalų apsaugos produktų poveikio.

Valstybinė augalininkystės tarnyba tęsia, kad darbas su AAP reikalauja specialių žinių, todėl profesionalieji AAP naudotojai privalo išklausyti Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo programą ir turėti Augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimus, be kurių jie negali įsigyti ir naudoti AAP. Žinias privaloma atnaujinti kas penkerius metus.

Ūkio subjektų, naudojančių augalų apsaugos produktus, priežiūrą vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atlieka ne tik planinius profesionaliųjų AAP naudotojų patikrinimus, bet ir vyksta tirti informacijos apie galimus AAP naudojimo pažeidimus. Patikrinimų metu nustačius naudojimo reikalavimų pažeidimų, atsakingi asmenys yra įspėjami, o už pagrindinių reikalavimų nepaisymą baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Be to, žemdirbiai patikrinimų ir įvairių susitikimų metu nuolat konsultuojami ir informuojami dėl galiojančių reikalavimų.

Norint, kad pesticidų naudojimas žemės ūkyje nepakenktų gamtai, būtina laikytis nustatytų reikalavimų ir normų. Kaip teigia mokslininkai, per didelis kiekis šių medžiagų gali sukelti negrįžtamus pokyčius aplinkoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)