Perpildytų konteinerių problema - pačių gyventojų reikalas?

 (15)
Atliekų rūšiavimo konteineriai
© DELFI / Tomas Vinickas

Nors gyvename apsupti daugybės atliekų ir jų sutvarkymui skiriame daug pastangų, panašu, kad tai jau tampa Sizifo darbu. Kad ir kiek gyventojai rūšiuotų, šiukšlių nė kiek nemažėja. Maža to – šiukšlės neįtikėtinai gausiai kaupiasi ne tik pačiuose konteineriuose, bet ir prie jų. GRYNAS.lt nuolat pasiekia skaitytojų laiškai, kuriuose žmonės skundžiasi ne tik į rūšiavimo konteinerius netelpančiomis atliekomis, bet ir dingstančiais konteineriais.

Tankesnis konteinerių tinklas – po trejų metų

Kyla natūralus klausimas, kaip atliekas rūšiuoti, jeigu tam nėra elementarių sąlygų? Specialistai pripažįsta, kad problemų yra, tačiau jų sprendimas dažnai atidedamas ateičiai.

GRYNAS.lt kalbintas „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas yra sakęs, kad kai kur konteinerių galėtų būti mažiau, o kai kuriose vietose jų trūksta. Dėl to sulaukiama nemažai žmonių nusiskundimų, kad konteinerių nėra, arba kad jie nesutvarkomi laiku.

Atliekų tvarkytojas yra arčiausiai žmogaus. Jis pats geriausiai mato situaciją. Kartais patys gyventojai nori sutaupyti ir prašo, kad jų šiukšlės būtų išvežamos tik kartą ar du per savaitę, tačiau dėl sanitarinės tvarkos procesus gali reguliuoti ir savivaldybė
R. Radavičienė

Sostinė turi planą, kaip šią problemą spręsti. Pagal „Žalio taško“ pasiūlytą projektą per artimiausius trejus metus numatoma sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir užtikrinti, kad individualūs namai būtų nemokamai aprūpinti antrinių žaliavų konteineriais, o gyvenamųjų namų kvartaluose antrinių žaliavų konteinerių tinklas būtų optimaliai sutankintas.

Antrinių žaliavų konteinerių komplektas turėtų aprūpinti 100-150 butų (apie 300 žmonių), konteineriai turėtų būti nuo kiekvienos laiptinės pasiekiami 150 metrų atstumu ir jie turėtų stovėti šalia buitinių atliekų konteinerių tam, kad „žmogui nereikėtų vaikščioti į skirtingas puses“.

Toks yra planas. Tačiau, ką mes matome sostinės kiemuose šiuo metu, itin gerai atskleidžia šios nuotraukos:

Trūksta supratimo, kaip funkcionuoja sistema

Lietuvoje nuo 1998 m. išleista apie 10 mln. litų visuomenės švietimui atliekų tvarkymo srityje. Tokius skaičius yra pateikusi atliekų rūšiavimo ekspertė Lina Budrienė. Ji taip pat yra sakiusi, kad šie pinigai savo misijos neatliko – gyventojų žinios apie atliekų tvarkymo sistemas iki šiol yra labai miglotos.

„Mano, kaip nepriklausomos ekspertės požiūriu, šis švietimas buvo butaforinis, nes žmogui nebuvo išaiškinta sistema. Radijas, televizija jokių žinių gyventojams, kurios padėtų susigaudyti už ką jūs mokate, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, nesuteikia“, - yra sakiusi L. Budrienė.

Ne dažnas gyventojas žino ir dar vieną įdomų faktą. Pasirodo, kad Vilniuje nėra paskirstyta atliekų tvarkymo zonų, kas reiškia, kad vežėjai patys gali pasirinkti į kokius rajonus jie nori vykti atlikti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų, o į kokius ne. Kituose miestuose galioja kitokia sistema.

„Tai reiškia, kad vežėjai važinėja, kas kur nori. Į vieną namą pas Joną gali atvažiuoti viena bendrovė, kitam name už dviejų metrų gali atvažiuoti dar kita bendrovė, trečiam name – dar kita. Jūs esate laisvi pasirinkti sistemą pagal rinkos dėsnius. Pasirinkti gali ir vežėjai. Kituose miestuose savivaldybės yra padalinusios miestą į tam tikras zonas. Tai reiškia, kad vežėjai nebegali pasirinkti aptarnauti tik tuos namus, kurie jiems pelningesni“, - aiškino atliekų tvarkymo ekspertė L. Budrienė.


Dar viena bėda, kurią pažymi ekspertė, - rūšiavimo instrukcijų stoka. Rūšiavimo konteinerius turime, tačiau, ką į juos galima mesti, ko ne – paaiškinimo nė su žiburiu nerasi.

„Miestuose šalia rūšiavimo konteinerių turi atsirasti lentelės su išaiškinimu, ką kur mesti. Tokios instrukcijos gali būti įmetamos ir į žmonių butų pašto dėžutes“, - vieną iš idėjų siūlė L. Budrienė.

Sprendimo galia – gyventojų bendruomenėse

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė GRYNAS.lt teigė, kad bendros strategijos, kas kiek laiko turi būti išvežamos gyventojų šiukšlės, nėra, nes kiekvienas atvejis individualus. Sprendimą, kaip atliekas tvarkyti, priima atliekų vežėjas, tam tikrais atvejais gali įsikišti ir savivaldybė. 

„Jokios strategijos negali būti, turi būti įvertinamas poreikis“, - sakė R. Radavičienė. Ji teigė, kad paprastai tokie dalykai yra apibrėžiami sutartyse, tam tikras taisykles pagal įstatymus turi pateikti ir savivaldybės.

Klausiama, kaip yra apskaičiuojama, kiek konteinerių reikės ir kokiu dažnumu jie bus aptarnaujami, specialistė teigė, kad atliekų vežėjai paprastai atsižvelgia į kelis svarbius aspektus: kiek asmenų gyvena bute, ar aptarnaujama teritorija apima kolektyvinius butus, ar individualius namus, ar namo gyventojai šiukšles kompostuoja, ar jas rūšiuoja ir panašius veiksnius.

Pirma, gyventojams reikėtų išsiaiškinti, kas aptarnauja jų namą, kas yra atsakingas už jų šiukšlių išvežimą. Nauji namai dažnai turi namo administratorių, seni – rečiau.
K. Sargūnas

„Atliekų tvarkytojas yra arčiausiai žmogaus. Jis pats geriausiai mato situaciją. Kartais patys gyventojai nori sutaupyti ir prašo, kad jų šiukšlės būtų išvežamos tik kartą ar du per savaitę, tačiau dėl sanitarinės tvarkos procesus gali reguliuoti ir savivaldybė“, - aiškino R. Radavičienė.

Ji pabrėžė, kad šiukšlių perteklius kiemuose gali signalizuoti ne tik apie prastai atliekamą atliekų vežėjų darbą (nepakankamą konteinerių kiekį, per retą šiukšlių išvežimą),  bet gali atskleisti ir kitas problemas: „Gali būti taip, kad kažkas nelegaliai veža atliekas ir pila jas ten, kur jiems nepriklauso – reikia spręsti ir tokias problemas“, - dėstė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja. Tokiu atveju, jos teigimu, vienas iš sprendimų galėtų būti rakinamos atliekų aikštelės, tačiau tai reikalauja papildomų investicijų.

R. Radavičienės teigimu, kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kad vienam namo gyventojui atliekų vežėjo darbas neįtinka, o kitus jis tenkina, todėl būtina ieškoti bendro sutarimo.

Pašnekovė sutiko, kad perpildytų konteinerių problemas geriausia būtų spręsti namo gyventojams kalbantis su jų namą aptarnaujančiu atliekų vežėju, tačiau pripažino, kad tai padaryti lengviau tiems, kurie yra susibūrę į stiprias bendruomenes.

Reikia pradėti nuo mažų detalių

Penkerius metus organizuotos šiukšlių rinkimo akcijos „Darom“ vienas iniciatorių Karolis Sargūnas GRYNAS.lt skaitytojams, pakliuvusiems į perpildytų konteinerių spąstus, siūlė pradėti domėtis, už ką jie gauna savo atliekų tvarkymo sąskaitas, kas yra jų atliekomis besirūpinanti bendrovė, kokia yra sutartis. Tuomet bus aiškesni ir tolimesni žingsniai.

„Pirma gyventojams reikėtų išsiaiškinti, kas aptarnauja jų namą, kas yra atsakingas už jų šiukšlių išvežimą. Nauji namai dažnai turi namo administratorių, seni – rečiau“, - atkreipė dėmesį K. Sargūnas.

Atliekų vežėjai važinėja, kas kur nori. Į vieną namą pas Joną gali atvažiuoti viena bendrovė, kitam name už dviejų metrų gali atvažiuoti dar kita bendrovė, trečiam name – dar kita. Kituose miestuose savivaldybės yra padalinusios miestą į tam tikras zonas. Tai reiškia, kad vežėjai nebegali pasirinkti aptarnauti tik tuos namus, kurie jiems pelningesni.
L. Budrienė

Jeigu jūsų namas neturi administratoriaus, gyventojas gali susisiekti su namą aptarnaujančia atliekų išvežimo įmone (jeigu jos nežino, gali pasižiūrėti į užrašus prie konteinerių) ir jos paprašyti detalių apie sudarytą sutartį – joje bus matyti, kas kiek laiko įmonė yra įsipareigojusi ištuštinti atliekų konteinerius, ar ji įsipareigojimus vykdo, ar ne.

„Sutartyse dažniausiai yra mokama aukščiausia galima kaina“, - atkreipė dėmesį pašnekovas ir patarė užmegzti glaudesnį dialogą su namo gyventojais. Kartu bus lengviau imtis realių pokyčių. Pavyzdžiui, jeigu namas rūšiuoja, atliekų išvežimo kainą galima sumažinti, tačiau pirma reikia rasti bendrą sutarimą su kitais namo gyventojais.

„Čia jau nacionalinė mūsų problema – norime, kad už mus kažkas kitas padarytų“, - dėstė K. Sargūnas, pridurdamas, kad gyventojai, norėdami pasikeitimų, turėtų atsikratyti šios sovietinės mąstysenos likučių ir pradėti veikti patys.

„Atliekų vežėjai daro verslą. Gyventojai yra jų klientai. Reikėtų taip vertinti situaciją“, - patarė K. Sargūnas.

Vežėjų komentaras

Martynas Surplys, „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas

Sprendimą, kaip dažnai ištuštinami konteineriai, priima kiekvienas klientas. Atliekų vežėjas tik gali rekomenduoti išvežimo grafiką. „VSA Vilnius“ praktika rodo, kad popieriaus ir plastiko konteinerius gyventojai paprastai užpildo per 2 savaites, o stiklo – per 3-4 savaites. Žinoma, šventiniu periodu, stiklo konteineris užpildomas žymiai greičiau, tad ir išvežamas dažniau.

Jeigu gyventojas pastebi pilną konteinerį (ne tik antrinių žaliavų, bet ir komunalinių atliekų), norėtume jį paraginti visų pirma skambinti ir pranešti apie tai atliekų vežėjui. Paprastai ant kiekvieno konteinerio yra visa kontaktinė informacija. Mes visuomet reaguojame į tokius gyventojų pranešimus ir stengiamės atvyksti sutvarkyti konteinerio dar tą pačią dieną, ar per 24 valandas.

Mes taip pat matome pagrindinę problemą, dėl kurios konteinerių aikštelės tampa netvarkingos – tai asocialių asmenų elgesys. Labai dažnai konteineris būna tuščias, tačiau šalia jo guli krūvos antrinių žaliavų. Paprastai tai reiškia, kad konteinerį buvo išvertę asocialūs asmenys, norintys kai kurias antrines žaliavas nunešti į supirktuves. Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose veikiantys „Eko taškai“, kurie superka įvairią antrinę žaliavą, skatina tokį asocialių asmenų elgesį ir šiukšlynų atsiradimą prie gyventojų namų. Šie „Eko taškai“ turi etatinius klientus – asocialius asmenis, kurie, išvertę antrinių žaliavų konteinerius, atrenka vertingesnes atliekas ir jas mokamai priduoda į supirktuves. O gyventojams ir atliekų vežėjams šie asmenys palieka išdarkytų šiukšlių krūvas.

Tiesa turime ir gerų pavyzdžių, kaip gyventojai sugeba ūkiškai tvarkytis, išsaugoti gražią aplinką ir dar sumažinti atliekų išvežimo kainą. Pavyzdžiui, viena bendrija Pilaitės Mažvydo gatvėje nusprendė pati atsirinkti atliekų vežėją, rakinti komunalinių atliekų konteinerius ir skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas. Bendrija atliekų išvežimo kainą sugebėjo susimažinti 32 procentais, o gyventojai pradėjo geriau rūšiuoti atliekas.

Mūsų skaičiavimais, jeigu visi gyventojai kruopščiai rūšiuotų atliekas, tai atliekų išvežimo kaina galėtų mažėti maždaug ketvirtadaliu. Vilniečiams į sąvartyną atvežta tona buitinių atliekų yra apmokestinama beveik 70 litų. O rūšiuojant sumažėtų į sąvartynus vežamų buitinių atliekų kiekis bei už jas mokami mokesčiai sąvartynų administratoriams, nes antrinės žaliavos į sąvartynus nėra vežamos, o pristatomos perdirbėjams. Gyventojų rūšiuojamos antrinės žaliavos yra išvežamos nemokamai. „VSA Vilnius“ skaičiavimais, labiausiai sutaupymas pasijustų pradėjus rūšiuoti popieriaus atliekas – ši antrinė žaliava savo svoriu yra viena sunkiausių, ji sudaro didelę dalį buitinių atliekų svorio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)