Per metus nuo oro taršos miršta 7 mln. žmonių

Didelė oro tarša per metus pražudo apie 7 milijonus žmonių visame pasaulyje, skelbiama antradienį pasirodžiusioje naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai, rašo huffingtonpost.com.

Daugiau miršta nuo taršos viduje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš visų aplinkos sukeliamų pavojų sveikatai, būtent oro tarša nusineša daugiausiai gyvybių. 1 iš 8 gyventojų mirčių per metus pasaulyje priežastis yra didelis oro užterštumas.

„Mes visi turime kvėpuoti, dėl to yra labai sudėtinga išvengti teršalų“, - sakė „King‘s College“ Londone aplinkos tyrimų grupės vadovas Frankas Kelly.

Esant didelei oro taršai mažos teršalų dalelės gali patekti giliai į plaučius ir sukelti dirginimą. Mokslininkai taip pat mano, jog oro tarša gali sukelti ir širdies raumens uždegimą, o vėliau ir kitas širdies problemas, pavyzdžiui, širdies smūgį.

PSO skaičiavimais, 2012 m. vien Azijos šalyse apsinuodiję teršalais išmestais iš malkomis ir anglimis kūrenamų krosnelių mirė apie 4,3 mln. žmonių, dar apie 3,7 mln. gyvybių nusinešė didelis atmosferinis oro užterštumas. 90 proc. šių žmonių gyveno besivystančiose šalyse.

Organizacijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, jog didelė dalis žmonių yra veikiami teršalų tiek namuose, tiek lauke. Dėl šios priežasties, du skaičiai negali būti paprasčiausiai sudedami, todėl PSO sumažino bendrą mirčių nuo oro taršos 2012 m. skaičių nuo 8 mln. iki 7 mln.

Tiesa, naujasis rezultatas, gautas remiantis kompiuteriniais modeliais, yra daugiau nei dvigubai didesnis nei rodė ankstesni skaičiavimai. Šio augimo pagrindinės priežastys yra geresnės žinios apie oro taršos poveikį sveikatai ir patobulėję sveikatos problemų nustatymo metodai.

Praėjusiais metais PSO vėžinių susirgimų agentūra priskyrė oro taršą prie kancerogenų – užterštas oras gali sukelti plaučių ir šlapimo pūslės vėžį. 

PSO ataskaitoje taip pat teigiama, jog besivystančiose šalyse tarp mirusiųjų nuo oro taršos sukeltų negalavimų buvo daugiau moterų nei vyrų.

Kaukės neapsaugo

Ekspertai taip pat teigė, jog reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti pačius pavojingiausius oro taršos komponentus ir leistų tikslingiau taikyti apsaugos priemones.
„Mes nežinome, ar smėlis ir dulkės iš Sacharos yra tokios pat kenksmingos kaip dyzelinis kuras ar anglies deginimas“, - sakė „Imperial College“ Londone pasaulinės aplinkos sveikatos profesorius Majidas Ezzati.

F. Kelly sakė, jog mažinti oro taršos lygį yra pirmiausia vyriausybių pareiga. Tai galima pasiekti griežtinant aplinkos apsaugos įstatymus, perkeliant elektrines toliau nuo miestų bei pasiūlant gyventojams pigias alternatyvas dabar naudojamoms taršioms krosnelėms. Taip pat, mokslininko teigimu, žmonės turėtų keisti savo įpročius: nekeliauti piko valandomis, rinktis mažesnius, nuošalesnius kelius. Anot F. Kelly, nepaisant augančio veido kaukių populiarumo Pekine, Tokijuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, nėra įrodymų, jog jos iš tiesų veikia. 

„Tikroji problema yra ta, jog kaukės siunčia žinią, jog mes galime gyventi užterštame ore, - sakė mokslininkas. – O tam , kad sumažintume oro taršą, turime gerokai pakeisti savo gyvenimo būdą.“