Pavasaris: dega žolė ir žali konteineriai

Vos atšilus orams ugniagesiai ir aplinkosaugininkai skaičiuoja nesibaigiančius pernykštės žolės padegimo atvejus. Tačiau dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės bei gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.

„Ecoservice“ logistikos vadovo Daliaus Čepulio teigimu, dažniausia tokių liepsnojančių konteinerių priežastis – karšti pelenai, taip pat neužgesintos nuorūkos, kitos atliekos, pasižyminčios degumu. Pasitaiko ir tyčinio padegimo atvejų.

Dalius Čepulis

Ne taip seniai nutikusi istorija – močiutė nusprendė atsikratyti PET butelių, užkimšdama jais krosnį. Dalis krosnies išlėkė į orą. Džiaugiuos, kad savininkei pasisekė ir pavyko išvengti skaudžių pasekmių.

D. Čepulio duomenimis, dėl karštų pelenų įvyksta net 90 proc. konteinerių gaisrų individualių namų savininkų valdose. Švarindamiesi įvairias šiukšles ir atliekas gyventojai sudegina, o karštus pelenus pila į konteinerius.

„Buitinių atliekų konteineriai netrunka užsiliepsnoti, o iš jų telieka plastmasės gabalas“, – reziumuoja D. Čepulis. Pastebėjus rusenantį konteinerį, jis kviečia gyventojus įsiplieskiančią ugnį užberti žemėmis ar iškviesti gaisrinę.

Pakurti PET buteliai susprogdino krosnį

Ypač gyventojai rizikuoja krosnyse, židiniuose ar kuro katiluose degindami plastmasę, kitas atliekas, kurios irdamos išskiria nuodingas medžiagas. Degindami nereikalingus buities rakandus, plastmasės, seno šiferio atliekas, jie rizikuoja savo turtu, sveikata ir net gyvybėmis.

„Ne taip seniai nutikusi istorija – močiutė nusprendė atsikratyti PET butelių, užkimšdama jais krosnį. Dalis krosnies išlėkė į orą. Džiaugiuos, kad savininkei pasisekė ir pavyko išvengti skaudžių pasekmių jai pačiai. Toks žaidimas su ugnimi galėjo baigtis gerokai tragiškiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pavasarinio švarinimosi metu surinktas augalinės kilmės atliekas, ypač virtuvės, sodo atliekas, „Ecoservice“ atstovas pataria kompostuoti. Tokiu būdu galima „atsikratyti“ daugiau nei 50 proc. atliekų. Tuo metu pelenai taip pat gali pasitarnauti kaip naudinga trąša dirvožemiui. Žinoma, jei jie susidarė ne deginant plastmasę ar kitas nedegintinas atliekas.

Gyventojams, neturintiems žemės, kurią galima būtų patręšti, pelenus rekomenduojama atvėsinti ir tik po to pilti į konteinerius.

Kovodama su neatsakingu gyventojų elgesiu bendrovė probleminėse vietose yra pastačiusi specialius metalinius konteinerius. Jais aprūpinti dažnais konteinerių gaisrais pasižyminčių Vilniaus, Šilutės, kitų miestų gyventojai.