Tokios anomalijos, anot mokslininkų, augalijai nieko gero nežada, praneša LTV naujienų tarnyba.
„Pamenate pasaką apie našlaitę, gruodį pamotės išvarytą į mišką žibučių parnešti?“ – klausia Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotojai.
Reklama
„Dabar žibučių tikrai galim eit ieškoti, tik šitam krašte nelabai jos auga“, – teigia botanikos sodo dendrologė Kristina Baltaragienė.
Žiedus botanikos sode pastarosiomis dienomis skleidžia ir paprastai daug vėliau už žibutes pražystantys augalai: žalčialunkis, putinas, eleborai, saulutės, medetkos, iš po eglišakių raudonuoja net rožių žiedai.
Anomalių – be sniego ir šalčių – žiemų yra buvę ir anksčiau, sako mokslininkė, tačiau nepamena, kad žiedus pavasariniai augalai būtų sukrovę gruodį. Pavyzdžiui, bene anksčiausiai išsiskleidę žalčialunkio žiedai fiksuoti 1975 metų sausio viduryje.
„Tie augalai, žinoma, silpsta. Dabar pražydę jie tikrai nesukraus mums sėklų, o tai trukdo augalų plitimui. O augalas šiaip silpsta, jis gali būti ne toks atsparus ligoms, kenkėjams“, – aiškino dendrologė.
Tokią šiltą žiemą neiššąlantys kenkėjai vėliau taip pat pridaro nemažai žalos. Tačiau jei stiprus šaltis spusteltų staiga, žiedais apsipylę augalai greičiausiai žūtų.
