„Kada už žirgų kankinimą bus teisiami Sartų lenktynių organizatoriai?“ - pasipiktinę klausia portalų skaitytojai ir socialinio tinklalapio „Facebook“ lankytojai. GRYNAS.lt rašė apie susižalojusį žirgą Sartų lenktynėse.
Savaitgalį vykusiose Sartų lenktynėse žiūrovų ir dalyvių gretos buvo gerokai retesnės nei įprastai. Dėl ekstremalių oro sąlygų, nenorėdami pakenkti savo žirgams, lenktyniauti ryžosi tik 56 vadeliotojai iš žadėtųjų 92-ų. Ne vienas masiniame žirgų kankinimo akte atsisakęs dalyvauti Lietuvos ir užsienio vadeliotojas savo kategorišką apsisprendimą motyvavo tuo, jog esant tokiam šalčiui kyla realus pavojus žirgų sveikatai.
Vis dėlto, nepaisydami veterinarijos specialistų, meteorologų, Lietuvos ristūnų sporto sąjungos perspėjimų bei visuomenėje kilusio ažiotažo, organizatoriai „Promo events“ ir Žemės ūkio ministerija nusprendė lenktynių neatidėti.
Netrukus po lenktynių internete pasklidusios Sartuose sužaloto „Sartų tradicijų“ prizo nugalėtojo stambiųjų žemaitukų veislės žirgo Grimo nuotraukos, kurį vadeliojo Egidijus Gudonis, abejingų nepaliko. O kiek dar žirgų po šių varžybų teks atsisveikinti su sportine karjera, parodys laikas.
Situaciją komentuoja diplomatas, Seimo narys, naujojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo rengėjas Petras Auštrevičius:
„Mane nustebino toks kategoriškas sprendimas rengti lenktynes, nenukeliant jų vėlesniam laikui, nes šaltis buvo neįprastai didelis ir akivaizdu, kad žirgai dėl to patyrė stresą. Tikiuosi, kad po lenktynių jų sveikata nenukentės. Daug prarado ir žiūrovai, nes daugelis šeimų, ypač su mažesniais vaikais, nevažiavo dėl tokio didelio speigo. Manau, kad reikėtų lanksčiau žiūrėti į tokius renginius ir, beje, oro sąlygų keliamus iššūkius. Tada laimėtų visi: ir gyvūnai, ir žiūrovai. Reikėjo ir aktyvesnės veterinarijos specialistų pozicijos bei tikrai tvirto žodžio dėl gyvūnų gerovės ir jiems skiriamų išbandymų.
Keista, kad jo nebuvo. Aš manau, kad, vienaip ar kitaip, reikėjo laikytis gerosios praktikos ir sveiko proto taisyklių. Per šaltį geras ūkininkas šuns nevaro į lauką, tai, be abejo, turėtų galioti ir žirgams. Kitų gi valstybių patirtį pagaliau mes galime logiškai įvertinti, ar ne? Gal šis atvejis paskatins tokių taisyklių ir rekomendacijų atsiradimą? Toks šaltis, koks buvo per Sartų lenktynes, jau yra kai kas.
Čia, kaip ir gyvenime: negalima daryti to, kas gali sukelti nenumatytų pasekmių. Vienaip ar kitaip, reikėjo lanksčiau žiūrėti. Suprantu: datos ir tradicijos svarbios, bet kyla klausimas, jeigu vasarą būtų 30 laipsnių kaitra, ar rengtume renginius, kur žmonėms reikėtų stovėti po saule? Manau, imtumėmės tam tikrų prevencijos priemonių: galbūt renginį nukeltume vėlesniam paros laikui ar pan. Taigi Sartų lenktynių nukėlimas savaite ar dviem visiems būtų buvęs suprantamas. Ko gero, tai, kad jos nukeltos nebuvo, dar labiau paskatins žmones atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę. Ne vien dėl žiūrovų organizuojamos Sartų lenktynės, bet ir siekiant išbandyti gyvūnų ištvermę, o šaltas oras žirgams yra papildomas sunkumas. Mane, žinoma, nustebino, kad buvo pasiektas naujas rekordas, bet gal jų galėjo būti ir daugiau?
Aš mačiau nuotraukas, kur žirgas kruvinu snukiu. Mane asmeniškai tas dalykas tikrai šokiravo. Tikiuosi, kad žirgas per lenktynes nenukentėjo dar labiau.
Organizatoriai turėtų paaiškinti, kodėl taip atsitiko ir kuo motyvuojant buvo beprasmiškai priimtas toks kategoriškas sprendimas. Manau, kad Sartų lenktynės yra svarbios ne vien masiškumu ar nustatytos dienos laikymusi, bet ir tuo, kad visi dalyviai ir žiūrovai patirtų civilizuotą malonumą, o ne dar vieną nežmonišką išbandymą. Nesvarbu, kuri pusė tai būtų: ar žmonės, ar žirgai. Tokie įvykiai rodo, kad lankstumas visada yra protinga taisyklė.“
