Molėtų meras pateikė pasiūlymą
Nors diskusija apie verslinės žvejybos sugrąžinimą vyksta dar nuo 2015 metų, kada įsigaliojo tuomečio aplinkos ministro įsakymas vidaus vandenyse, išskyrus tam tikras išimtis, uždraudžiantis verslinę žvejybą, garsiai bei užtikrintai šiemet prabilo Molėtų meras Statys Žvinys. Atsakingiems pareigūnams jis išsiuntęs raštą, kuriame siūlo grąžinti verslinę žvejybą ežeruose, nes į Molėtus paviešėti atvykę turistai neranda, kur nusipirkti šviežios žuvies.
GRYNAS.lt žurnalistams Molėtų meras akcentuoja, kad jo pasiūlymas skirtas tik tiems Molėtų ežerams, kuriuose dideli žuvų ištekliai ir tik tuo atveju, jei verslinė žvejyba juose bus griežtai reglamentuota ir kontroliuojama aplinkosaugininkų.
„Mes nesprendžiame Lietuvos problemų, jas gvildena Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Mes kalbame Molėtų krašto vardu ir vertiname tai, kad turėdami daug ežerų ir būdami patrauklūs turistams, šiandien turime tokią situaciją, kad atvažiavę turistai, žinodami, kad čia švarūs ežerai, gamta, kelia klausimą, kur galima nusipirkti šviežios ežero žuvies. Kol kas mes neturime to atsakymo ir turistai nelabai supranta, kodėl. Tai vertindami mes keliame klausimą, kad galbūt reiktų leisti atitinkamuose ežeruose, sugriežtinus reglamentavimą, žvejoti žvejams verslininkams. Gal net edukacijos tikslais, kad pažiūrėtų turistai, kaip gaudoma žuvis mūsų ežeruose“, – savo poziciją išsako S. Žvinys.
Žvejai verslininkai palaiko mero pasiūlymą
Galimas verslinės žvejybos vietas jau skaičiuoja ir žvejai verslininkai, o savo vardo ir pavardės nenorėjęs įvardyti žvejų verslininkų atstovas įžvelgia spragą įstatymų taikyme.
„Idėja iškelta ta, kad visi įstatymai verslinę žvejybą leidžia, tačiau ji neturi būti visuose ežeruose. Ji leidžiama tuose vandens telkiniuose, kurių dydis 200 ha ir daugiau. Tokiu atveju, Molėtų rajone atsiranda apie 10 vandens telkinių, kur galima vykdyti verslinę žvejybą“, – vardija žvejų verslininkų atstovas.
Jis taip pat įžvelgia nelygias verslo galimybes. Anot jo, ribojant verslinės žvejybos vietas, mažinama galimybė žvejams užsidirbti.
„Kai kažkas sako, kad mes sumokame mažai mokesčių, tai reiktų priminti, kad mūsų yra ribotos galimybės žvejoti ir dirbti. Ištekliai Lietuvos ežeruose, pagal mokslininkų atliktus tyrimus, yra 89 proc. geri ir labai geri. Tai šiuo atveju, teisiniu pagrindu, buvusio ministro įsakymas nebegalioja. Tuose ežeruose, kur mums būtų galimybė žvejoti, yra nemažas kiekis žuvų, kurias galima sugauti, todėl, mano manymu, turėtume mes tai išnaudoti“, – kalba žvejys verslininkas.
Verslinė žvejyba išvalytų ežerus?
Žvejų verslininkų atstovas priduria, kad žvejybos grąžinimas į ežerus esą padėtų išspręsti ir jų pelkėjimo problemą. Anot jo, intensyviau žvejojant ežeras apsivalytų.

Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas su tuo nesutinka. Jis laikosi priešingos pozicijos. Specialistas paaiškina, kad ežerų ekologinei būklei kenkia ne per didelis žuvų kiekis, bet per didelis plėšriųjų žuvų išgaudymas.
„Žvejai verslininkai suinteresuoti gaudyti vertingas, pirmiausiai plėšriąsias žuvis. Kai kurių ežeruose žvejojusių įmonių sugavimuose net 80 proc. laimikio sudarė plėšriosios žuvys, todėl leidus vykdyti verslinę žvejybą statomais tinklais ežerų būklė dar pablogėtų. Išgaudžius plėšrūnus daugėja planktofaginių žuvų, kurios išėda dumbliais besimaitinantį zooplanktoną. Ima sparčiai gausėti dumblių, prasideda vandens žydėjimas. Drumstas vanduo blogai praleidžia šviesą ir pradeda nykti aukštesnieji augalai, pūnant augalams keičiasi dujinis režimas vandens telkinyje“, – komentuoja V. Graičiūnas.
Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas taip pat išsklaido neaiškumus dėl verslinę žvejybą reglamentuojančių įstatymų. Jis pabrėžia, kad mažesniuose nei 200 ha vandens telkiniuose žvejyba uždrausta Žuvininkystės įstatymu, o spręsti dėl verslinės žvejybos didesniuose kaip 200 ha telkiniuose įstatymas įgalioja Aplinkos ministeriją.
Ministras verslinės žvejybos grąžinimui į ežerus nepritaria
Dėl verslinės žvejybos sugrąžinimo į ežerus griežtai pasisako ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jo teigimu, to daryti tikrai neplanuojama.
„Kol kas nenumatome keisti žvejybos reglamentavimo. Jis liks toks, koks yra. Pirmiausia dėl to, kad pajamos iš meškeriotojų yra didesnės nei iš verslinės žuvininkystės. Ir tuomet vyksta netiesioginė konkurencija dėl žuvų išteklių ir šitoj vietoj mes matome, kad meškeriotojų žvejyba yra valstybei labiau naudinga. Mes laikomės tokios pozicijos, nematydami dabar reikalo, dėl ko reikėtų keisti galiojančią tvarką“, – teigia aplinkos ministras.

Žvejai mėgėjai nesitaikstys
Bene labiausiai verslinės žvejybos sugrąžinimui priešinasi žvejai mėgėjai. Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininko Sauliaus Mikalausko teigimu, šis siūlymas yra komercinis interesas ir žvejai mėgėjai abejoja idėjos skaidrumu. Pašnekovas verslinės žvejybos įteisinimą vadintų didžiausia klaida.
„Manau, kad žvejai mėgėjai priimtų labai neigiamai, būtų didelis skandalas ir šitas siūlymas yra visiška nesąmonė. Čia yra labai aiškus komercinis interesas. Atstovaujama vienos, labai konkrečios grupės interesams. Čia jau specialios tarnybos turėtų pasidomėti, kas čia vyksta. Jeigu šitas dalykas bus toliau stumiamas, mes tikrai kreipsimės dėl tyrimo“, – sako S. Mikalauskas.

Griežtą atsaką dėl verslinės žvejybos sugrąžinimo turi ir Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų katedros Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas. Anot jo, jau prieš dešimtį metų nustatyta, kad verslinė žvejybą Lietuvos ežeruose yra neįmanoma.
„Moksliniais tyrimais remiantis, jau prieš maždaug 10 metų nustatėme, kad ežeruose verslinė žvejybą yra neįmanoma. Ten paprasčiausiai nėra tiek žuvies išteklių, kad bent viena įmonė galėtų iš to išsilaikyti. Čia galima kalbėti nebent tik apie žvejybą kažkokiais versliniais įrankiais toms žuvims, kurias ir dabar leidžiama gaudyti, tai ežerinės stintelės, seliavos ir unguriai“, – aiškina žuvininkystės specialistas.
GRYNAS.lt primena, kad verslinė žvejyba nuo 2015-ųjų draudžiama visus metus visuose Lietuvos ežeruose, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Taip pat verslinė žvejyba leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Tai reglamentuoja Lietuvos Žuvininkystės įstatymas.
Žuvų ištekliai labai išaugę
Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Kesminas konstatuoja, kad pastaruoju metu žuvų ištekliai ežeruose stipriai pagausėjo.
Mokslininkas sako, kad lyginant 2011 ir 2016 metus, žuvies vidutinis svoris padidėjo 2 kartus, fiksuojama ypač išaugusi linų biomasė.

Žuvų ištekliai nėra vienintelis argumentas
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas tikina, kad išaugę žuvų ištekliai nėra priežastis grąžinti verslinę žvejybą. Anot jo, net ir nustačius kiekį, kiek žvejai verslininkai gali sugauti žuvų, yra tikimybė, kad žuvų populiacija kritiškai sumažės.
„Nemanome, kad vienintelis argumentas leisti verslinę žvejybą būtų gera žuvų išteklių būklė ir mokslininkų rekomenduojami žuvų sugavimo limitai. Kaip pavyzdį galime pateikti žvejybą Metelio ežere. Eilę metų šiame ežere buvo išgaudoma tik apie dešimtąją dalį mokslininkų nustatyto karšių sugavimo limito. Nežiūrint to, 2013 m. atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad karšių ištekliai eksploatuojami pernelyg intensyviai, jų būklė kritinė. Išgaudyti beveik visi iki verslinio dydžio užaugę karšiai. Verslinių žuvų produkcija Metelio ežere (0,2 kg/ha) buvo 20 kartų mažesnė, nei vidutinė tokio tipo ežeruose“, – komentuoja specialistas.
Kaip bebūtų, Aplinkos ministerija nelinkusi nusileisti žvejų verslininkų spaudimui ir neketina vėl įteisinti verslinės žvejybos ežeruose. Meškeriotojai palaiko tokį sprendimą. Jie mano, kad verslinė žvejyba prilygtų žuvų kiekio mažėjimui ežeruose.