Inovacijos skatina judėti pirmyn
„Aplinkosaugos sritis yra vertybinė ir paremta lyderyste. Valstybės aplinkos apsaugos sistemai orientuojantis į kontrolę ir baudas, pažangiausios prevencinės idėjos šiame sektoriuje Lietuvoje laikosi idėjinių žmonių individualia veikla. Tokių kasmet ieškome“, – organizatorių pranešime spaudai cituojama konferencijos turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė.
Tokia yra Solveiga Pakštaitė, ką tik Jungtinėje Karalystėje studijas baigusi pramoninė dizainerė. Jos išradimas – želatinos pagrindu sukurta etiketė, kuri realiu laiku pasako pirkėjui, ar maisto produktas dar tinkamas vartoti. Taip bus išsaugota tūkstančiai tonų maisto, kuris išmetamas ne dėl to, kad yra sugedęs, o dėl etiketės, nebūtinai tiksliai nurodančios galiojimo terminą.
Šiuo metu S. Pakštaitės sukurta etiketė domisi Jungtinės Karalystės įmonės, tačiau jauna dizainerė sako, kad džiaugtųsi, jeigu kada nors šiuo išradimu naudotųsi ir Lietuvos pirkėjai.
Ne atliekos, o resursai
Inovacijos atliekų tvarkymo sektoriuje yra neišvengiamos, tačiau kol jos mus pasieks, ko gero, dar teks palaukti. Aidas Vaišnoras, Sweco Lietuva UAB viceprezidentas, įsitikinęs, kad šiandien vadinti atliekas „atliekomis“ jau nėra teisinga.
„Atliekų, kaip probleminės ir ekonomikos kaštus didinančios klasės, sprendimai absoliučiai didžiąją dalimi slypi ne atliekų tvarkymo technologijose, o gaminių kūrime (pramonėje) ir vartojime. Atliekos – tai jau apmokėtas pramonės, verslo ar namų ūkio išteklius, kurio medžiaginių ar energetinių savybių panaudojimas yra tik technologijos klausimas“, – sako A. Vaišnoras ir viliasi, kad atvira diskusija forumo metu priartins Lietuvos ekonomikai ir visuomenei tinkamiausių sprendimų identifikavimą bei sukurs prielaidas sėkmingam bendradarbiavimui juos įgyvendinant.
Ar pasimokysime iš klaidų?
Simonas Barsteiga, bendrovės CSD Inžinieriai vadovas, įsitikinęs, kad inovacijų atėjimą į Lietuvą paskatins ir besibaigiantis Europos Sąjungos paramos teikimo laikotarpis. Tada, nori nenori, teks galvoti ne tik apie galimybę vykdyti projektus gerai net nesuprantant, kam to reikia, bet ir pasiūlyti originalių sprendimų.
„Manau, pokyčiai visų pirma laukia valstybės, t. y. viso viešojo sektoriaus. Turėsime mąstyti ir pasirinkti optimalius projekto dydžius, teisingai skirstyti investicijas. Atitinkamų įstaigų vadovai turės būti žmonės, kurie turės viziją ir siekį tvarkytis geriau. Gyventojams reikės pasiūlymų ir alternatyvų. Nebus galima sakyti, kad reikia kuo skubiau įsisavinti paramą, nes kitaip ji dings“, – sako S. Barsteiga ir prasitaria, kad pagrindinė klaida, įsisavinant ES paramą, kurios taip ir neištaisėme, yra nemokėjimas sąžiningai ir atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais.
Gaisrų gesinimas – ne sprendimas
O tų klaidų ir problemų, kurios bado akis, yra ne viena ir ne dvi. Forumo „Atliekų tvarkymas 2015“ dalyviai priminė apie problemas, kurias būtina spręsti neatidėliotinai.
„Kauno rajone jau pustrečio mėnesio yra paskelbta ekstremali situacija – ten apleistoje fermoje UAB „Jukneda“ atgabenusi šimtus tonų pavojingų atliekų, kurios sunkiasi į gruntą, garuoja ir kelia pavojų aplinkiniams gyventojams. Panaši situacija dar ilgiau tęsiasi Utenos rajone, įmonės „Ūrus ir Co“ teritorijoje. Tokie skandalai, galimai siekiant naudos, neretai „užglaistomi“, nes pasekmės nėra pastebimos iš karto, dažnai praeina ir dešimt metų, kol dėl šių atliekų kenksmingo poveikio prasideda sveikatos sutrikimai, kurie gali baigtis net mirtimi dėl sunkių vėžinių susirgimų ar psichiniu poveikiu, sukeliančiu savižudybes“, – sako Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius Giedrius Mikulskas.
Pasak jo, šiandien aplinkosaugos institucijos neužtikrina pavojingų atliekų kontrolės: neaišku, kaip, kur ir kokios sąlygomis jos laikomos, o kai aptinkamos – dažnai jau reikia „gesinti“ gaisrus dėl susidariusios ekstremalios situacijos.
