aA
Paryžiuje priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas tampa svarbus ne tik didžiosioms klimato kaitos kaltininkėms, bet taip pat ir Lietuvai. Didesnis finansavimas, mokesčių politikos pokyčiai, investavimas į atsinaujinančią energetiką, privataus sektoriaus lėšų pritraukimas – tai iššūkiai, kurie laukia Lietuvos vykdant 21-osios Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konferencijos nutarimus.
Anglys
Anglys
© AFP/Scanpix

Paryžiaus klimato konferencijoje priimtas nutarimas ir išsikeltas tikslas, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų ne daugiau nei 2 laipsniais lyginant su priešindustriniu laikotarpiu (idealiu atveju, siekiama, kad ši temperatūra neviršytų 1,5 laipsnio Celcijaus). Europos metų vystymuisi geros valios ambasadorius, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas sako, kad atsižvelgiant į tai, Lietuvoje turėsime dar efektyviau ir sparčiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos šaltinių. Todėl didžiausiu iššūkiu Lietuvoje taps tinkamo finansavimo užtikrinimas ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas pramonėje.

„Vis dar atsiliekame pagal atliekų perdirbimo, biomasės ir biodujų panaudojimo rodiklius Europoje. Taip pat mažai turime elektrinių ar kitų, mažai aplinką teršiančių, automobilių. Galiausiai, nors mūsų pramonės, o ypač žemės ūkio sektorius, pastaraisiais metais gerokai modernizuoti, jie vis dar išmeta didžiulius anglies dioksido ir metano kiekius – tai didžiausi iššūkiai, laukiantys ateityje“, – komentuoja A. Maziliauskas.

ASU rektorius pabrėžia, kad nors Lietuva eina teisinga darnaus vystymosi kryptimi – šalies ekonomika auga, BVP didėja, o išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažėja, tačiau klimato kaitai prioritetas šalyje nėra suteikiamas.

„Sudėtingiausia mūsų valstybei nustatyti prioritetus – juk turime rūpintis šalies ekonomika, didinti pragyvenimo lygį, o ką jau kalbėti apie iškylančias grėsmes valstybės saugumui, pabėgėlių problematiką. Šioms sritims skiriame daugiausiai dėmesio ir finansavimo, o klimato kaita lieka nuošalyje. Tačiau reikia suprasti, kad pasekmės, kurias sukelia klimato kaita, mums gali kainuoti daug daugiau negu dabar įsivaizduojame“, – tvirtina Europos metų vystymosi geros valios ambasadorius.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė taip pat pabrėžia, kad imtis veiksmų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti daug pigiau, negu po to eliminuoti šio reiškinio padarinius.

„Lietuvai pasaulinės klimato kaitos padariniai gali kainuoti didelius kaštus – nyksta metų sezoniškumas, kyla jūros lygis, netenkame Baltijos pajūrio, daugėja škvalų ir uraganų, didėja temperatūros pokyčiai paros bėgyje, plinta įvairios alerginės ir infekcinės ligos, pavyzdžiui, erkinis encefalitas, ir t.t. Šį sąrašą galėtume tęsti ilgai - mes kaip ir visas pasaulis galime patirti didžiulę žalą“, – komentuoja S. Znutienė.

Didžiausia kliūtis – finansavimas

Aplinkos ministerijos specialistė pabrėžia, kad Lietuvai siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų būtina peržiūrėti šalies investicinius prioritetus ir mokesčių politiką. Svarbu siekti, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai būtų nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių), didelio energetinio efektyvumo, mažo anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą.

„Nuolat gauname rekomendacijas dėl šalies mokestinės politikos peržiūrėjimo, nes Lietuvoje akcizai ir mokestinės lengvatos iškastiniam kurui nėra orientuotos į aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Tai didelis iššūkis, kuris yra politiškai labai jautrus, nes politikai prieš rinkimus nenori nieko keisti“, – sako S. Znutienė.

Ne mažiau svarbus už mokesčių politikos pokyčius tampa ir investicijų pritraukimas mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtrai. Paryžiaus klimato konferencijoje pakartotinai įtvirtintas išsivysčiusių šalių siekis skirti 100 mlrd. dolerių per metus klimato kaitos projektams finansuoti besivystančiose šalyse. Lietuva besivystančių šalių klimato kaitos projektų finansavime žengia tik pirmuosius žingsnius.

Anot S. Znutienės Lietuvos prioritetas – tai dvišalė pagalba, siekiant viešojo sektoriaus lėšomis mobilizuoti papildomą privataus sektoriaus indėlį į tarptautinį klimato kaitos finansavimą, perduodant Lietuvoje pagamintas atsinaujinančių energijos išteklių ar kt. technologijas.

„Mūsų valstybės biudžetas yra ribotas: turime daug socialinių įsipareigojimų pensijoms, moksleiviams, sveikatos apsaugai, ir t.t. Todėl mums naudingiau eiti tuo keliu, kuomet viešasis sektorius sudaro sąlygas privataus sektoriaus investicijoms. Pavyzdžiui, šiuo metu bendradarbiaudami su verslo sektoriumi vystome saulės energetikos projektą Malaizijoje. Pasauliniu mastu Lietuvos mokslinis potencialas yra pakankamai gerai vertinamas, tad verslo sektoriaus lėšų pritraukimas galėtų padėti pasiekti daugelį išsikeltų tikslų ir finansinių įsipareigojimų“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.

Dėmesio centre – besivystančios šalys

Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimant sprendimus aktyviai dalyvavo ir besivystančios pasaulio šalys. Jų darnus, klimatui atsparios ekonomikos vystymas - svarbiausias uždavinys siekiant suvaldyti klimato kaitą visame pasaulyje, nes būtent besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sudaro 60 proc. pasaulinių emisijų.

„Afrikos šalyse dėl netinkamų klimato sąlygų, degraduojančio dirvožemio, sunku užsiauginti žemės ūkio produkcijos, trūksta vandens, maisto, gamtinių išteklių – tai lemia masinę žmonių migraciją. Be to, jeigu šalims ima trūkti išteklių, jos ima kariauti tarpusavyje. Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia - užtenka pažiūrėti į Sirijoje vykstančius karinius konfliktus. Tai jaučiame ir mes patys: turime tvarkytis su pabėgėlių srautais ir net susiduriame su nacionalinio saugumo problemomis“, – prabrėžia S. Znutienė.

Pasak S. Znutienės, susitarimas, kuriame dalyvauja visos pasaulio šalys su klimato kaitos švelninimo įsipareigojimais, svarbus ir dėl ekonominių padarinių – tik tokiu būdu išsaugojamas Europos Sąjungos, vykdančios ambicingą klimato kaitos politiką, pramonės konkurencingumas.

„Jeigu Kinija ar kitos besivystančios šalys gamina produkciją nesilaikydamos aplinkosauginių reikalavimų, neinvestuodamos į taršą mažinančias technologijas, jų produkcijos savikaina mažesnė. Tokiu būdu būtų nukonkuruojami mūsų vietiniai gamintojai, kurie investuodami į gamybos modernizavimą, atsinaujinančios energijos išteklius, taip padidina savo produkcijos savikainą“, – teigia S. Znutienė.

Klimato kaita ir darnus vystymasis

2015 metai Europos Parlamento ir ES Tarybos bendru sprendimu paskelbti Europos metais vystymuisi (angl. European Year for Development). Tai metai, kuomet peržvelgiama visa iki šiol nuveikta praktika, kuriant geresnį pasaulį bei išsikeliami nauji, ambicingesni tikslai. Taip pat tai metai, kuriais siekiama informuoti visuomenę apie darnaus vystymosi projektus ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų galime prie jų prisidėti.

„Darnus vystymasis ir klimato kaita yra tiesiogiai susiję, nes dažniausiai skurdas yra būtent tose šalyse, kurios labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos. Tad padėdami skurstantiems pasaulio regionams diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas ne tik prisidedame prie klimato kaitos švelninimo, bet taip pat tiesiogiai prisidedame prie šių šalių darnios ekonomikos plėtros“, - pabrėžia S. Znutienė.

Po Paryžiaus klimato konferencijos Lietuva neturi teisiškai reglamentuotų finansinių įsipareigojimų, tačiau ir toliau sieks savo finansavimu prisidėti prie besivystančių šalių atsinaujinančios energetikos. Mūsų šalis jau turi praktikos šioje srityje, pavyzdžiui, 2014 m. ir 2015 m. inicijuotas konkursas dvišaliam Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektui (apie 145 tūkst. eurų kiekvienais metais) besivystančioje šalyje įgyvendinti, siekiant atrinkti įmonę, kuri perduotų Lietuvoje pagamintą atsinaujinančių energijos išteklių technologiją. Papildomai 2015 m. skirta 50 tūks. eurų Rytų partnerystės techninės pagalbos fondui (angl. the Eastern Partnership Technical Assistance Fund). Panašią paramą numatoma skirti ir ateinančiais metais. Taip pat Lietuva skyrė 100 tūkst. eurų Žaliajam klimato kaitos fondui.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

25 kg saugomų vėžių dėžėse laikiusiam vyrui – 180 eurų bauda

25 kilogramus saugomų plačiažnyplių vėžių dėžėse laikęs ir dalį jų automobilyje palikęs...

Draustinyje užfiksavo liūdną reginį: pilnas upelis padangų (139)

Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Kamorūnų kaimo gyventojai ketvirtadienį...

Nuo penktadienio nutraukiamas vilkų medžioklės sezonas (16)

Nuo penktadienio, sausio 17 dienos, draudžiama medžioti vilkus, informavo Aplinkos ministerija.

STT: prieš išduodant taršos leidimus būtina atlikti neplaninius aplinkosauginius patikrinimus

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) siūlo prieš taršos leidimo išdavimą visais atvejais atlikti...

Kauno teismas pradės nagrinėti nevalytų nuotekų leidimo į Nemuną bylą (6)

Kauno apylinkės teismas trečiadienį pradės nagrinėti bylą dėl nevalytų nuotekų leidimo į...

Top naujienos

Mirtį sėjantis koronavirusas nevaldomai plinta toliau: dar šoktelėjo susirgusiųjų ir mirusiųjų skaičius prognozuoja, kiek žmonių dar nežino, kad gali būti užsikrėtę; atnaujinta 09.16 (156)

Patvirtintų naujo tipo koronaviruso sukeltos pneumonijos atvejų skaičius Kinijoje sekmadienį...

Darbdavį pribloškė merginos įžūlumas: be jokio įspėjimo pabėgo iš darbo (527)

Pasitaiko, kai užmezgus naują pažintį ar net ir po ilgalaikių santykių kuri nors pusė...

Dukart savivaldos rinkimus pralaimėję Kauno konservatoriai kovingumo nepraranda: paaiškėjo, kas stos į kovą dėl mero posto (28)

Neseniai Kauno konservatorių, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)...

Gydytoja įspėja: net nesuprasite, kad jaučiamas skausmas kankina dėl užkritusių akių vokų

Užkritę akių vokai smarkiai pakenkia išvaizdai – tačiau daug blogiau, jog tai sukelia ir labai...

Du garsūs vokiečių istorikai susikirto dėl Putino: Europa turi būti viskam pasiruošusi (315)

Kodėl nemaža dalis vokiečių jaučia simpatijas Putino Rusijai? Ar išties Rusijos gyventojams...

Vieną vargingiausių pasaulio šalių apiplėšusi moteris skęsta prabangoje: neturi lygių visoje Afrikoje (185)

Nutekintuose dokumentuose atskleidžiama, kaip turtingiausia Afrikos moteris susikrovė turtus...

Erkių atakos žiemą – dar pavojingesnės nei vasarą: susirgę neiškart supranta, kas su jais vyksta (6)

Pernai metais Lietuvoje užfiksuotas vienas didžiausių sergamumų erkių platinamomis ligomis –...

LeBronas aplenkė Kobe ir tapo trečiu rezultatyviausiu NBA krepšininku (3)

LeBronas Jamesas pakilo į trečiąją vietą NBA visų laikų rezultatyviausių žaidėjų...

Vertingas pusryčių kokteilis, kuris tinka mažinantiems cholesterolį ir lieknėjantiems (14)

Pusryčiai – svarbiausias dienos valgymas, negalima jų praleisti.

Dalis prekybininkų praranda viltį: žiema sumažino pajamas, pirkėjai keičia įpročius (11)

Ankstesniais metais trynę rankomis dėl sėkmingos sniego kastuvų, rogučių ar ledo grandiklių...