Užteršia aplinką
Rytų Ukrainos Donbaso regione žemė atrodo neįprastai. Kai kur ji grimzta, kitur „banguoja“ – kyla aukštyn, rodo praėjusią savaitę paskelbti palydoviniai duomenys. Donbasas ilgą laiką buvo Ukrainos anglių šerdimi, o po miestais, gamyklomis ir ūkiais driekėsi šimtai kilometrų tunelių, kurių daugelis yra apleisti.
Pastaruoju metu tie šachtiniai šuliniai buvo užtvindyti, dėl to paviršius pasislinko ir į jį pateko nuodingų cheminių medžiagų. Jos dabar kelia grėsmę regiono vandens ištekliams. Viena iš šių šachtų, kurioje praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo atliktas branduolinis bandymas, tebėra potencialiai radioaktyvi. Ukrainos mokslininkai įspėjo, kad rizika regionui gali būti „gilesnė ir pavojingesnė nei Černobylyje“, rašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žurnalas „Wired“.
Nuo 2014 m., kai Rusijos įvykdyta Krymo aneksija sukėlė kovas Donbase, regione lygiagrečiai vyko ekologinė katastrofa. Ji susijusi ne tik su kasyklomis, bet ir su nuodingų medžiagų nutekėjimu iš nebenaudojamų pramonės objektų, taip pat su apšaudymų ir šaudmenų sukelta tarša. Tai iš dalies lėmė užsitęsusio karo chaosas: kas ginčijamame regione turėtų padengti požeminio vandens siurbimo iš apleistų kasyklų išlaidas? Kitais atvejais aplinka buvo naudojama kaip ginklas, pavyzdžiui, kai kovotojai apšaudė nuotekų valymo įrenginių chloro atsargas, grasindami sugriauti vietos vandens tiekimą.
Žurnalas „Wired“, cituodamas Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Konfliktų ir aplinkos observatorijos tyrimų ir politikos direktorių Dougą Weir, rašo, kad tokio pobūdžio karo incidentų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas dar ilgai po to, kai fizinis konfliktas baigsis. Tačiau dėl tos pačios priežasties į juos dažnai nekreipiama dėmesio, nes žala padaroma lėtai, ilgai po to, kai nustoja kristi bombos ir pasaulis nebekreipia dėmesio. Praėjus aštuoneriems šio konflikto metams, Rusijos invazija padidins karo žalą aplinkai ir likusioje Ukrainos dalyje.
„Tai tęsinys to, ką matėme Donbase, kur konfliktas vyksta itin koncentruotos sunkiosios pramonės ir niūrios aplinkos istorijos apsuptyje“, – sakė D. Weir. Dauguma kovų dabar vyksta tokiose miestų teritorijose kaip Kijevas, Charkovas ir Mariupolis, kur pramonės objektai, kariniai įrenginiai ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos apšaudomos iš Rusijos lėktuvų ir artilerijos. Šie ginklai gali palikti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir ilgesnį užteršto oro ir vandens pėdsaką, kurį aplinkiniai gyventojai jaus dar ilgai po to, kai konfliktas nurims.
Nuo 1990-ųjų vidurio konflikto Kosove Jungtinės Tautos stengiasi sumažinti žalą aplinkai konfliktų zonose ir paspartinti jų padarinių likvidavimą. Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, pasipriešino apsaugos priemonių nustatymui, pažymi D. Weir. „Jos gana fatališkai žiūri į žalą aplinkai konfliktų metu kaip į verslo kainą“, – sako jis. Konfliktui užsitęsus – atrodo, kad jis truks ilgiau, nei tikėjosi Rusijos pajėgos, – D. Weiras baiminasi, kad Rusijos kariuomenei tampant vis labiau beviltiška, žala aplinkai taps ne tik šalutine, bet ir jėgos priemone prieš ukrainiečius.
Trumpina gyvenimo trukmę
Lvove gyvenantis aplinkosaugos teisininkas Andrijus Andruševičius „Wired“ pažymėjo, kad tokie klausimai kaip tarša nėra svarbiausi, kai visoje šalyje kaukia oro pavojaus sirenos. Jis priduria, kad šiuo metu šalis, stebėdama pramonės išmetamų teršalų kiekį, yra akla, nes taršos stebėsenos sistemos dažniausiai neveikia arba yra nekontroliuojamos.
Tačiau Ukraina, kaip smarkiai industrializuota šalis, jau turėjo bazinį blogo oro lygį. „Jau prieš tai jie buvo viena iš blogiausios oro kokybės teritorijų Europoje. Jei kai kurie iš šių pramoninių objektų bus taikiniu arba atsitiktinai nukentės ir degs, į orą pateks daug toksinių medžiagų“, – sako Mary Prunicki, Šono N. Parkerio alergijos tyrimų centro prie Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos oro taršos ir sveikatos tyrimų direktorė.
Ši oro tarša bus labai sudėtinga dėl šiuolaikinio karo pobūdžio. Raketos, sviediniai ir tankų sviediniai suardo beveik visą užstatytą aplinką. Sprogimai į orą išmeta daugybę medžiagų, pradedant sunkiaisiais metalais pramonės objektuose, betonu, kabeliais ir vamzdynais keliuose, baigiant asbestu pastatuose. Jis Ukrainoje uždraustas gana neseniai. Jau nekalbant apie sunkiuosius metalus ir įvairias kancerogenines medžiagas pačiose sprogmenyse.
Kitaip tariant, kareiviai ir civiliai susiduria su daug sudėtingesne oro taršą nei, tarkime, greitkelio išmetamosios dujos. „Kai ką nors naikinate šiuolaikinėmis cheminėmis medžiagomis, kurias naudojame, ne tik naftos chemijos produktais, bet ir asbestu – į atmosferą patenka toksinių medžiagų, įskaitant šviną ir gyvsidabrį. Tai toksiškas derinys. Žinoma, dalis jo pateks į dirvožemį ir gruntinius vandenis“, – žurnalui sakė Bostono universiteto Karo sąnaudų programos vadovė Neta C. Crawford.
Neabejotinai nepadeda ir tai, kad dėl karo visoje Ukrainoje sutrikus elektros energijos gamybai, žmonės gali pereiti prie atsarginių generatorių, naudojančių dyzelinį kurą, ir taip taršą padidinti.
Jokios kietosios dalelės, net ir natūralios medžiagos, pavyzdžiui, dulkės, nėra tinkamos patekti į plaučius. Mūsų plaučiai išsivystė tam, kad pašalintų šiuos svetimkūnius – kai kosėjate gleivėmis, jūsų organizmas išstumia įsibrovėlius, tačiau KD2,5 (kietosios dalelės, mažesnės nei 2,5 mikrometro) gali apeiti šią apsaugą ir patekti giliai į plaučius, o galiausiai – į kraują. Taip sunkieji metalai patenka į visą organizmą, o vėliau išlieka audiniuose.
M. Prunicki teigimu, trumpuoju laikotarpiu ukrainiečiams gali padaugėti astmos paūmėjimų, o vyresnio amžiaus žmonėms gali padaugėti plaučių uždegimų ir ūminių bronchitų. Dėl taršos didėja infekcinių kvėpavimo takų ligų rizika. Kai į plaučius patenka kietųjų dalelių, imuninės ląstelės bando absorbuoti tuos svetimkūnius, t. y. jos išsiblaško ir atakuoja oro taršą, o ne mikrobus. „Tačiau mes taip pat naudojame šias imunines ląsteles kovai su tokiais dalykais kaip virusai. Štai kodėl matome ryšį tarp COVID-19 ir gaisrų arba COVID-19 ir oro taršos“, – sako M. Prunicki.
Mokslininkai sako, kad kuo daugiau esate veikiami oro taršos, tuo trumpesnė jūsų gyvenimo trukmė. M. Prunicki teigimu, JAV dėl nuolatinio poveikio vidutinė gyvenimo trukmė gali sutrumpėti dviem mėnesiais, tuo tarpu tokioje stipriai užterštoje vietoje kaip Bangladešas – metais.
Taršos likvidavimu dažnai nesirūpinama
Stebėtojai teigia, kad Ukrainoje aplinkos niokojimas greičiausiai dar labiau sustiprės, o ne sumažės, ypač kai Rusijos pastangos užimti didžiuosius šalies miestus stiprėja.
Kristina Hook, Kennesaw valstijos universiteto konfliktų valdymo profesorė, stebėjo padažnėjusias atakas prieš civilinę infrastruktūrą tokiuose miestuose kaip Kijevas ir Charkovas, įskaitant smūgius, kurie, kaip įtariama, buvo nukreipti prieš vandentiekio sistemas. Ji pažymi, kad ypač didelį nerimą kelia Rusijos tariamai naudojamas termobarinis ginklas – vadinamoji „vakuuminė bomba“, sukelianti didžiulį slėgio sprogimą ir išgarinanti medžiagą, į kurią pataiko.
Karo įkarštyje žalą aplinkai sunku nustatyti ir išmatuoti. Ukrainos teisininkas Andruševičius pažymi, kad konfliktas jau sukėlė rimtų rūpesčių, pavyzdžiui, Černobylyje, kurio stebėsenos ir priežiūros būklė neaiški po to, kai praėjusią savaitę jutikliai ten užfiksavo aukštą gama spinduliuotės lygį. Jis taip pat atkreipia dėmesį į sprogimus naftos telkinyje Vasilkovo mieste, esančiame visai netoli Kijevo, kuris į orą išmetė nežinomų toksinių medžiagų. Jis priduria, kad Vyriausybė stengiasi nustatyti pagrindines aplinkosaugos problemas ir atkurti oro taršos stebėsenos sistemas.
Tikėtina, kad visi nuostoliai paaiškės tik pasibaigus karui. Tada kils klausimas, ką su tuo daryti. „Manau, vieną dalyką galime pasakyti tvirtai – po konfliktų beveik niekur nesusitvarko“, – sako D. Weir apie konfliktus tokiose vietose kaip Afganistanas ir Sirija.
D. Weir baiminasi, kad taip bus ne tik Donbase, kur neaišku, ar tas, kas perims valdymą, turės politinės valios ir lėšų užkirsti kelią katastrofai, kurią sukėlė užtvindytos minos, bet ir visoje Ukrainoje. Vyriausybėms gali kilti abejonių dėl dažnai nepaprastai didelių išlaidų, susijusių su nuodingų medžiagų šalinimu iš dirvožemio ir vandens, o sveikatos apsaugos sistemos, kurioms sunku susidoroti su karo aukomis, gali sunkiai susidoroti su lėtinėmis sveikatos problemomis. Kai bombos nustos kristi ant Ukrainos, laukia kitokio pobūdžio karas.
