Mokslininkų nuomone, dėl apsauginių kopagūbrių erozijos kaltos audros, kurios dažnėja ir stiprėja dėl švelnių žiemų ir, nors vos pastebimai, dėl kylančio Baltijos jūros vandens lygio.
Be Baltijos jūros kranto erozijos, Neringos savivaldybė susiduria su plastiko tarša. Po kiekvienos audros jūra į krantą išmeta tiek iš žemyno, tiek uostų bei laivų atkeliavusias atliekas.
Nors Lietuvoje vienkartinių gėrimų pakuočių užstato (depozito) sistema veikia efektyviai, o Neringos savivaldybė skatina iniciatyvą „NE plastiko bangai“ (vienkartinio plastiko produkcija pakeista tvariomis alternatyvomis, didelė dalis Neringos verslininkų (pvz., Maxima) atsisakė plastikinių pakuočių, maišelių, vienkartinių indų ir pan.), labai daug buitinių atliekų, padangų, tinklų liekanų ir mikropastiko bei kitos taršos jūra atplukdo iš Rusijos Federacijos pusės.
Į krantą išmesti teršalai ir atliekos yra nuolatos surenkamos, todėl atvykusiems vasarotojams būna sunku įsivaizduoti Baltijos jūros užterštumo plastiku mastą.
Pateiktose nuotraukose galite pamatyti plastiku užterštą ir jūros išplautą Kuršių nerijos paplūdimį.
