Žemaitijos nacionalinis parkas bene labiausiai nuo Lietuvos centro nutolęs gamtos perlas. Tačiau kiekvienas čia atvykęs neaplenks Platelių – gamtos turtais apdovanotos vaizdingos Žemaitijos apylinkės, apsuptos padavimų ir legendų.

Vertingi gamtos paminklai


„Jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės spausk i Platelius! Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi“, – tarmiškai lankytojus vilioja žemaičių gidai.


Žemaitijos parko kalvotą reljefą tirpstantis ledynas suformavo maždaug prieš 12 000 metų. Susidariusios kalvos yra palyginti aukštos, apie 150–190 metrų. Čia telkšo didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras ir dar 25 mažesni ežerai. Valstybiniame parke miškai užima apie 45 proc. visos teritorijos, mokslui ypač vertingi Platelių ežero ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, Gardų ozas, Babrungo ir Mergupio upių slėniai.


Gardų ozas pasižymi išraiškinga reljefo forma. Pagal projektą „Bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas“ Gardų geomorfologiniame draustinyje buvo sutvarkyta prišiukšlinta teritorija, užsodinti miško želdiniai, įrengta poilsio zona, kur turistai mėgsta išsimaudyti.


Žemaitijos nacionaliniame parke auga 7,2 m apimties ir 2,1 m skersmens Raganos uosis, yra daug kitų gamtos paminklų. Gausybę lankytojų pritraukia Platelių ežeras.
Su unikaliomis gamtos vertybėmis supažindina 4,1 km ilgio Šeirės gamtos takas.
Šiame parke puoselėjamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, kurios neįsivaizduojamos be Užgavėnių ir Joninių.


Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybės atspindėtos moderniai įrengtoje muziejinėje ekspozicijoje ir Užgavėnių kaukių muziejuje.

Sąmoningumo ugdymas


Daugelyje pasaulio valstybių populiarėja ekologinis turizmas. Jis labiausiai sietinas su saugomomis teritorijomis – nacionaliniais ir regioniniais parkais. Būtent čia lankytojas gali kvėpuoti švariu oru, mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybių.


Jau ne vienus metus Lietuvos saugomose teritorijose yra kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybes keliautojams susipažinti su mūsų krašto įdomiais gamtos paveldo objektais, unikaliu kraštovaizdžiu, gausia biologine įvairove. Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) organizuoja konkursą „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ ir kviečia aplankyti kuo daugiau unikalių vietovių saugomose teritorijose.

Ar žmonės moka elgtis gamtoje?


„Didelė problemų dalis kyla dėl to, kad mes paprasčiausiai nesusišnekame. Pareigūnai ir poilsiautojai labai dažnai kalba skirtingomis kalbomis. Mes sulaukiame priekaištų, kad per daug baudžiame. Nors, pažiūrėjus iš Aplinkos ministerijos pozicijų, baudžiame per mažai. Įvertinę situaciją, galvojame pereiti nuo kontrolės prie prevencijos, nuo baudimo prie pagalbos, manome, kad bendravimas su vietos bendruomenėmis, partneriais turėtų pasikeisti iš esmės“, – sako ilgametė VSTT vadovė Rūta Baškytė.


Jos manymu, gamtoje padaryti pažeidimai yra smulkūs ir padaromi nepiktybiškai.


„Norėtume, kad žmonės, dirbantys saugomose teritorijose, didesnę savo darbo laiko dalį praleistų pačioje teritorijoje. Jie turi būti matomi. Jų darbas su vietos gyventojais ir parkų lankytojais turi būti efektyvus. Tokius darbuotojus reikėtų vadinti žygūnais, žygeiviais, kurie parkų lankytojams pateiktų informaciją apie gamtos vertybes, paaiškintų, kokia veikla galima užsiimti poilsiaujant, atneštų žinią, kaip žmonėms reikėtų elgtis, norint išvengti nusižengimų.
Tie darbuotojai ir specialistai, matydami sulaužytus suolus, gamtos ir žmogaus suniokotus takus, turėtų pranešti direkcijoms arba patys atlikti elementarius darbus“, – pagrindines žygūnų funkcijas vardija Rūta BAŠKYTĖ.


Pakantesni gamtai


Didelis dėmesys skiriamas šviečiamajai veiklai, todėl itin svarbu, kokie įgūdžiai bus įskiepyti nuo mažumės.


Mes norime, kad visi būtų sąmoningesni. Ir tie, kurie gyvena šiose teritorijose, ir tie, kurie jose lankosi. Nusistovėjus draugiškiems santykiams, atsiras daugiau supratimo, žmonės nieko savavališkai nebedarys, ir didelė dalis problemų išnyks.

Jūs ilgus dešimtmečius dirbate aplinkosaugos srityje. Kaip per tą laikotarpį pasikeitė žmogaus sąmoningumas?


Pastebėjau, kad sovietmečiu žmogus buvo labiau informuotas. Mes daug keliaudavome, žinojome, kad negalima palikti šiukšlių, mokėjome pasistatyti palapines, sukurti laužą nepakenkus gamtai, baigę iškylauti neraginami susitvarkydavome aplinką.


Įvykus socialiniam ir ekonominiam virsmui, mes greitai viską užmiršome. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, 4–5 metus jautėsi atotrūkis nuo gamtos. Žmonės iš viso nevažiuodavo į gamtą, didžioji dalis patraukė poilsiauti į užsienio šalis.


Vėliau vėl atsigręžėme į savo kraštą. Tačiau poilsiautojai ėmė elgtis blogai. Pavyzdžiui, vandens turizmas visais laikais buvo laikomas aplinkos neteršiančiu sportu. Dabar priviso tokių plaukiojančių turistų, kurie, atrodo, specialiai sėda į valtį, kad galėtų patriukšmauti, papuotauti ir palikti kalnus šiukšlių. Poilsiaviečių suolai sulaužomi ir sudeginami. Akivaizdu, kad informacijos trūksta. Mes vėl turime susirūpinti žmonių auklėjimu.


Tiesa, itin sėkmingai dirbame su vaikais. Surenkame šiukšles, tačiau o po savaitės kitos vėl šiukšlynai riogso. Nenorime, kad vaikai taptų valytojais, šiukšlių rinkėjais. Mūsų tikslas – suteikti žinių ir paskatinti jų kūrybinę veiklą.

Kodėl įrengiant minimalios infrastruktūros elementus lankomose vietose nebestatomos šiukšlių dėžės?


Iš daugelio lankytinų vietų šiukšles galima išnešti tik rankomis – automobiliu ten neprivažiuosi. Todėl šiukšlių išgabenimas iš tokių vietų yra labai sudėtingas. Mes kartojame savo kolegų iš kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Takų pradžioje pastatėme atliekų konteinerius su įspėjimais, kad šiukšliadėžių keliaujant nebus, todėl šiukšles reikia susirinkti ir išmesti į konteinerius. Tikimės, kad mūsų žmonės išmoks kultūringai keliauti ir poilsiauti gamtoje, saugoti ir tausoti tai, ką turi gimtinėje geriausią – unikalią Lietuvos gamtą.

Pastaruoju metu atsirado naujos apraiškos vandalizmas. Peiliu išpjaustomi Europos Sąjungos ženklai, užrašai anglų kalba, lieka žiojėti skylės.


Mūsų stenduose informacija pateikiama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, nes Lietuvos parkuose lankosi vis daugiau užsieniečių. Tai, ko gero, euroskeptikų darbas. Labai nekultūringas elgesys atbaido ir įžeidžia svečius. Tokius stendus tenka nuolat keisti.