Sekdami lenkų ir švedų pavyzdžiu, Lietuvos mokslininkai rengia ir šią vasarą planuojama pradėti įgyvendinti Baltijos jūros valymo nuo pamestų tinklų projektą.
Didelės tinklų netektys
Tinklai jūroje palieka dėl įvairių priežasčių. Audros nuneša priekrantės žvejų tinklus, paskandina plūduriuojančios šiukšlės. Velkami jie dažniausiai prarandami užkabinus moreninius gūbrius.
Tinklų liekanos tampa gelmių „šmėklomis“. Į juos įkliūva žuvys, randama paukščių, jūrų kiaulių, ruonių liekanų. Atskirose Baltijos jūros dalyse kvadratiniame kilometre yra nuo 110 iki 1 460 metrų tinklų liekanų.
Daugiausiai jų – pagrindinėse menkių žvejybos vietose pietvakarių ir pietryčių Baltijoje.
Gamtosaugininkų vertinimu, bendras pradangintų tinklų ilgis 18 kartų didesnis nei Baltijos jūros atstumas nuo pietų iki šiaurės.
Šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kiek dar liko tinklų. Audringais laikotarpiais Švedijos žvejai jų prarasdavo apie 165 kilometrus.
Laimikiai – įspūdingi
Paliktų tinklų pražudomų žuvų kiekius apskaičiavo Švedijos jūrų žuvininkystės instituto mokslininkai, kurie pustrečių metų vykdė tyrimus.
Hano įlankoje (25-asis Baltijos kvadratas) dirbtinai buvo paskandintas 55 mm tinklaičių rinkinys. Jo laimikis analizuotas kiekvieną mėnesį. Daugiausiai, kaip ir tikėtasi, pakliuvo atlantinių menkių, plekšnių, mažiau vėgėlių ir lašišų.
Bandymą atlikę mokslininkai atliko skaičiavimus ir priėjo šokiruojančios išvados. Baltijoje kasmet sunaikinama apie 162 tonos menkių. Tai yra 1,3 karto tiek, kiek sužvejoja Lietuvos priekrantės žvejai verslininkai ir mėgėjai kartu sudėjus.
Baltijos jūros aplinkos apsaugos taryba (Helcom) patvirtino „Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo strategijos iki 2020 metų“ įgyvendinimą.
Valys Lietuvos vandenis
Numatyta iš jūros šalinti nuskendusius tinklus. Švedijoje įsteigtas gamtosaugos fondas „Baltic Sea-2020“. Sukurtas pamestų tinklų traukimo iš gelmių įrenginys.
Per valandą ištraukiama apie 265 metrų tinklo.
Lenkijos aplinkosaugininkai šios šalies priekrantėje priskaičiavo nuo 5 550 iki 10 tūkst. tinklų, kurių svoris – iki 450 tonų. Jie galėjo sunaikinti apie 40 tonų menkių.
Pernai lenkai savo jūros teritorinę dalį valė laivu „Kol-111“. Iš dviejų labiausiai apšiukšlintų jūros priekrantės plotų jie iškėlė iki penkių tonų tinklų.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos planavimų ir tyrimų institute rengiamas mokslinis darbas apie šiukšles Lietuvos vandenyse.
Šią vasarą planuojama traukti iš vandens pamestus tinklus. Iš gamtosaugos fondo „Baltic Sea-2020“ finansuojamas projektas bus vykdomas iki 2013 metų kovo. Akcijoje dalyvaus Lietuvos gamtos fondo, Klaipėdos universiteto ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojai.
Lietuvoje lašišų ir menkių žūklavietėse daugiausia tinklų prarasta audringais 1993–2004 metais. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ypač pavojingas 506 žvejybos kvadratas. Jame plyti moreniniai gūbriai, kur „palaidota“ nemažai tinklų. Dalis tinklų jau užnešta nuosėdomis ir pavojaus nebekelia.
