aA
Vasarą bent trumpai pailsėti Palangoje – daugelio lietuvių svajonė. Tik štai maudynes jūroje gali apkartinti joje plaukiojantys dumbliai. Jų šiuo metu nemažai matyti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje. Vieniems poilsiautojams jie trukdo, kiti linkę nekreipti dėmesio. Vis dėlto daugelis sutinka, kad traukti juos iš plaukų ir maudymosi kostiumėlių tikrai nemalonu.
Dumbliai
Dumbliai
© Viktorijos Dačinskaitės nuotr.

Ieškosi švaresnės vietos

Kelias dienas iš eilės vyravusios didesnės bangos nemažai dumblių išmetė į pakrantę – vietomis jais nukloti išties dideli plotai. Kitur dumbliai stipriai susimaišę su smėliu ir tarsi priaugę prie kranto. Vis dėlto poilsiautojams nemaloniausia juos aptikti plaukiojant, mat jie nesunkiai įsivelia į plaukus ar patenka po maudomuku.

Liepa iš Kauno Palangoje jau gerą mėnesį. Mergina sako, kad per tiek laiko dumblių yra mačiusi, bet jie pasitaiko ne kasdien. „Atneša jų kai didesnės bangos. Patinka, kai vanduo švarus, bet jei ir yra dumblių, vis tiek maudausi. Bet toks keistas jausmas. Labai nemalonu kai aplink kojas pinasi“, – sako ji.

Jos draugė Emilija iš Mažeikių mano, kad dumblių kiekis jūroje yra tikrai didelis: „Buvo ir plaukuose, ir po maudomukų – visur. Iš plaukų sunku ištraukti, kai jie yra tokie maži. Matėme, kad vienoje pakrantės vietoje jų mažiau, kitur – daugiau. Bet maudytis šiek tiek šlykštu.“

„Mes čia dar tik pirma diena, tik šiandien atėjom prie jūros. Pakrantėje yra dumblių, bet vandenyje prie kranto dabar nesimato“, – sako po 2 metų į Palangą sugrįžusi Margarita iš Kauno. Moteris tikino, kad vandenyje plaukiojant dumbliams tikrai nesimaudys: „Būtų labai nesmagu“.

„Nemalonu ir sėdėti prie vandens, nes užsiuodžia. Bet kol kas nesijaučia kvapo dar. Toks laikotarpis turbūt, dumbliams reikia praeiti“, – kalbėjo viena iš poilsiautojų. Kita moteris tikino dumblių pilname vandenyje nesimaudysianti, nebent bus labai karšta ir reikės atsigaivinti.

Dumbliai
Dumbliai
© Viktorijos Dačinskaitės nuotr.

Tuo tarpu Nijolė iš Vilniaus sako, kad jūroje plaukioja gana daug, vis dėlto esant dumbliams ji ieškosi švaresnės vietos. „Bangavimas labai nevienodas, pastebiu – iš ryto būna geltona vėliava, po to – raudona, todėl ir dumblių kiekis skiriasi. Iš ryto jų būna mažiau“, – pasakojo poilsiautoja.

Pajūryje taip pat buvo matyti žmonių, kuriems dumbliai – nė motais, savo paplūdimio rankšluosčius jie tiesėsi ir gulėsi beveik ant jų.

Taršos pasekmė

Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad gyventojai dideliais dumblių kiekiais stebėtis neturėtų, nes patys juos ir užaugina.

„Dumblių gausa jūroje yra jos tręšimo azoto fosforu pasekmė. Kažkur nuleisdami tualetą, pirkdami duoną, kuri užauginta tręšiamuose laukuose, taip pat naudodami skalbiklius su fosfatais gyventojai, nesvarbu Vilniuje ar Alytuje, patręšia jūrą. Dumblių dėl to daugėja ir tik daugės ir ateityje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad visi žmonės pradės pirkti skalbiklius ir indaplovių tabletes be fosfatų. O vėliau atvažiavę prie jūros stebisi – iš kur tiek dumblių“, – kalba jis.

Erlandas Paplauskis
Erlandas Paplauskis
© Mindaugas Milinis

Anot jo, tai ne tik Lietuvos problema. Baltijos jūrą teršia intensyvus aplink ją esančių valstybių žemės ūkis.

„Eksportuojame apie keturis milijonus tonų grūdų. Kad jie užaugtų alinamame dirvožemyje reikia pilti milžiniškus kiekius trąšų. Ir ne tik Lietuvoje. Tą daro ir Švedija, Suomija, Vokietija – visos Baltijos jūros šalys. Intensyvus žemės ūkis stipriai prideda trąšų į mūsų mažą jūrą, kuri nelabai atšviežinama iš vandenyno. Kiekvienais metais trąšų daugėja, nes tai, kas į ją pateko pernai, šiemet dar nebus išsivalę. Ir dumblių tik daugės“, – sako jis.

Ekologo nuomone, šiandien dar nėra masiškai pritaikyta technologijų, leidžiančių trąšas pateikti kiekvienam augalui į šaknis, todėl laukai gali būti tręšiami kur nors Suvalkijoje ar Aukštaitijoje, bet galiausiai viskas vis tiek subėgs į jūrą.

„Kol kas tręšimo technologijos yra pakankamai grubios – trąšos išbarstomos lauke ir tada jau meteorologinės sąlygos lemia, kiek jų bus nuplauta. Bet apie 10 proc. tikrai gali būti. Taigi, išeitų koks tūkstantis traukinio vagonų trąšų į Baltijos jūrą vien iš Lietuvos. Jeigu mes, pavyzdžiui, grūdų neeksportuotume, augintume tik tiek, kiek patiems reikia, tų trąšų į jūrą patektų daug mažiau“, – sako E. Paplauskis.

„Reikia nepamiršti, kad visi biologiniai nuotekų valymo įrenginiai nėra jokia panacėja, išgelbėsianti vandenis nuo pertręšimo. Bakterijos ten nuotekas tik neutralizuoja, padaro nekenksmingas hidrobiontams, bet paverčia į augalams labai tinkamą maistą – nitratus ir fosfatus, o upės, į kurias suteka visas valymo įrenginių turinys, tikrai nesugeba visų trąšų įsisavinti ir jos taip pat nukeliauja iki pat jūros“, – priduria jis.

Ekologo teigimu, dumbliai ypač suklesti šiltuoju metų laiku kai yra daug šviesos ir vanduo sušyla, todėl jų gausiau ir būna vasarą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.2000

Didžiausioje gamtos oazėje Vilniuje vėl griaudės fejerverkų festivalis: prieš poveikį aplinkai – užsimerkia? (42)

Nors Sostinės taryba dar liepos mėnesį pripažino, kad fejerverkai yra žalingi žmonėms ir...

Šildymo sezonas: aplinkosaugininkai įspėja, kad už atliekų deginimą gresia bauda (5)

Individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai...

Kriptovaliutų kasyba sparčiai didina elektronikos atliekų kiekius: primena apie perdirbimą

Augantis kriptovaliutų populiarumas sparčiai didina elektros energijos suvartojimą ir elektronikos...

Primena, kaip tinkamai tvarkyti sodo atliekas: yra trys būdai (3)

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. O kieme ar balkone, dažnu...

Narus stebino radiniai vienoje svarbiausių sostinės upių: ištraukė pustrečios tonos šiukšlių (2)

Priekinį automobilio stiklą, vaikiškas kuprines ir įvairias padangas – tokius objektus iš...

Top naujienos

Šimonytė: karantino įvesti neplanuojame (325)

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomo apsauginių kaukių dėvėjimo viduje, tačiau tam,...

NT rinką siūlo vėsinti dvigubai didesniu pradiniu įnašu perkantiems antrą būstą papildyta (87)

Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o...

Parodė, kaip gyvens į Vilnių atkeltos neteisėtų migrantų šeimos: nuotraukose – jų kambariai (163)

Į Vilniuje, Naujininkuose įkurtą pabėgėlių priėmimo centrą pradėtos kelti pirmosios...

Vis giliau į juodąją COVID-19 zoną – sergamumas koronavirusu savivaldybėse skiriasi dešimtis kartų (8)

Per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta dar 1225 nauji koronaviruso atvejai, mirė 11 asmenų,...

Vilniuje spūstys užsitęsė iki neįtikėtinos valandos: kaltė tenka viso labo vienam šuliniui (158)

„Nevažiuokite pro Geležinio Vilko gatvę“, „Stovime jau ilgą laiką“, „Eismas vos...

Paaiškino, kodėl Karbauskis taip kimba prie Šimonytės: priežastis viena ir labai aiški (379)

Valstiečiai ir vėl skundžiasi, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė ignoruoja jų šešėlinę...

Šimonytė: dabartinis elektros kainos padidėjimas yra rinkoje sukeltas šokas (12)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis elektros kainų šokas kilo dėl...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš VRM: vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komentaras

Rugsėjo 28 dieną, 11.10 val. Vidaus reikalų ministerijoje vyks spaudos konferencija, organizuojama...

LRT milijonai pakibo ant plauko – dėl vieno tarpelio skubiai keičia įstatymą (14)

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT ) įstatymas, numatantis...