aA
Ar tikrai, kaip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per metus kiekvienas lietuvis išmeta vidutiniškai apie 60 kilogramus maisto? Jeigu taip, už tai sumokama pinigais arba, pavyzdžiui, darbu nuosavame daržo sklype. O jeigu dar maisto pakuotės patenka į komunalinių atliekų sistemą – už tokią elgseną gyventojai sumoka per komunalinių atliekų mokestį. Galiausiai neatsakingai vartodami bei rūšiuodami maisto ir jo pakuočių atliekas darome įtaką klimato kaitai, teigiama Pakuočių tvarkymo organizacijos pranešime spaudai.
Pakuočių rūšiavimas
Pakuočių rūšiavimas
© Shutterstock

Už kai kurių atliekų tvarkymą atskiras mokestis neskaičiuojamas

„Nors, atrodytų, maisto kainos didėja, tačiau išmetamo maisto kiekių rodikliai rodo, kad arba nemokame planuoti pirkinių, arba dalis mūsų gyvename geriau nei kiti įsivaizduoja. O juk sutaupyti galėtume vien tik atsakingiau rūšiuodami atliekas. Nors labai daug apie tai kalbame, tačiau daugelis vis tiek nežino, kad už į pakuočių atliekų konteinerius išmetamas pakuotes gyventojui mokėti nereikia – už tokių atliekų tvarkymą sumoka gamintojai. Lygiai taip pat nereikia mokėti už maisto ir virtuvės atliekų tvarkymą, jeigu gyventojai turi galimybę rūšiuoti šias atliekas ir jomis naudojasi“, – atkreipia dėmesį VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.

PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
© Asmeninins albumas

Jos teigimu, visa atliekų rūšiavimo sistema sumanyta kaip tik tam, kad sutaupytume visose tiekimo ir vartojimo grandyse. Deja, yra dalykų, kurie priklauso ne vien nuo vartotojų sąmoningumo. „Didžiausia problema ta, kad kai kurios maisto pakuotės yra sunkiai perdirbamos arba iš viso neperdirbamos. O dar blogiau jeigu būna sudarytos iš skirtingų plastikų rūšių, tai žymiai apsunkina perdirbimo galimybes“, – aiškina PTO atstovė.

Pakuočių perdirbimą, anot jos, apsunkina ir į pakuočių sistemą patenkančios pakuotės su maisto likučiais – maisto likučiai užteršia ir kitas pakuotes, kurios galbūt išmetamos net ir labai švarios, išauga perdirbimo išlaidos. Nors daliai gyventojų gali atrodyti, kad tai – pakuotes tvarkančių gamintojų bėda, tačiau bet kurios gamintojams tenkančios išlaidos gali tapti produktų kainų augimo dalimi. Vadinasi, už tai galiausiai irgi sumoka vartotojas.

„Kita vertus, didžioji dalis maisto pakuočių, kurios patenka į pakuočių atliekų konteinerius, būna su maisto atliekų likučiais, tačiau jeigu tai yra perdirbamos pakuotės, perdirbimo procese jos yra išplaunamos. Tad mūsų rekomendacija yra išimti iš pakuočių visą maisto turinį, praskalauti, o išplauti švariai nėra būtina“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė.

Maisto ir virtuvės atliekų surenkama vis daugiau

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC), šiandien kartu su Alytaus regionu vadinamas maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo lyderiu šalyje, tokias atliekas iš gyventojų pradėjo surinkti 2018 metų pabaigoje.

„Surenkamų maisto atliekų kiekiai regione kasmet didėja: 2019 m. Alytaus regiono gyventojai išrūšiavo apie 603 tonas, 2020 m. – 1571 toną, per 9 šių metų mėnesius – 1994 tonas maisto atliekų. Didžiausias iššūkis atskirai renkant maisto atliekas, yra žmonių psichologinis nusiteikimas rūšiuoti. Pradėjus dalinti konteinerius maisto atliekoms, daugelis gyventojų tvirtino, kad jie viską suvalgo ir maisto atliekų neturi“, – sako ARATC vadovas Algirdas Reipas.

Jo teigimu, ARATC patirtis parodė, kad tikslingiau būtų šias atliekas vadinti virtuvės atliekomis, nes vien maisto likučiais jos neapsiriboja. Gyventojams sudėtinga įsisąmoninti, kad į maisto atliekų konteinerius reikia mesti ir tokias virtuvės atliekas kaip popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, riebaluotas popierius, arbatos pakeliai, kavos tirščiai. Kita vertus, dar daug maisto ir virtuvės atliekų yra nerūšiuojama, jos išmetamos kartu su mišriomis atliekomis.

Nesame dideli maisto švaistūnai

Kelerių metų patirtis Alytaus regione atskirai renkant maisto atliekas, beje, rodo, kad gyventojai nėra itin dideli maisto švaistūnai – nesuvalgyti maisto produktai sudaro nedidelę atskirai surinktų atliekų dalį. Daugiausia tai – maisto ruošimo metu natūraliai susidarančios virtuvės atliekos. Tad skaičiuojant maisto švaistymo rodiklius Lietuvoje reikėtų atskirai įvertinti maisto ar virtuvės atliekas.

Parduotuvė
Parduotuvė
© Shutterstock

„Pastebima, kad didžiausią atskirai iš gyventojų surenkamų maisto atliekų dalį sudaro maisto ir daržovių žievės, lupenos, kitokie likučiai. Atliekų sudėtis priklauso ir nuo sezono, pavyzdžiui, rudenį į maisto atliekų konteinerius primetama daug supuvusių obuolių, kitų sugedusių vaisių. Pavasarį į konteinerius patenka daug konservuotų vaisių, daržovių, uogienių. Blogiausia, kad į maisto atliekų konteinerius jos metamos su stiklainiais. Jie sudūžta. Stiklo duženas atliekų apdorojimo proceso metu sudėtinga išskirti, smulkiomis šukėmis užteršiamas ir iš maisto atliekų pagamintas kompostas“, – sako A. Reipas.

Stiklo pakuočių problematiką įvardija ir PTO atstovė E. Razbadauskaitė. Pasak jos, jei stiklo pakuotės patenka ne į joms skirtus konteinerius, o išmetamos į plastiko ir popieriaus pakuotėms ar mišrioms atliekoms skirtas talpas, jų duženos apsunkina atliekų tvarkymo procesą.

Kas svarbu žinoti apie maisto ir jo pakuočių atliekas

Nerūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos sąvartynuose išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, užteršia dirvožemį ir vandenį.

Rūšiuodami maisto ir virtuvės atliekas bei pakuočių atliekas, padedame stabdyti klimato kaitą.
Maisto pakuotes mesdami į specialius pakuočių atliekų konteinerius, sumažiname nerūšiuotų atliekų kiekius, už kuriuos mokėti turi patys gyventojai.

Mesdami stiklo pakuotes į maisto, komunalinėms atliekoms ar plastiko ir popieriaus atliekoms skirtus konteinerius, apsunkiname atliekų tvarkymo procesą, sumažiname atliekų perdirbimo galimybes.

Iš maisto ir virtuvės atliekų galima išgauti biodujas, jas panaudoti šilumai bei elektros energijai gaminti, o taip pat pagaminti kompostą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas (3)

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija.

Socialinis projektas suvienijo visuomenę, verslą ir menininkus: tūkstančiai panaudotų kamščių atgims naujam gyvenimui

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis...

Pakuočių ir maisto atliekos: jeigu jų nerūšiuojame, mums kainuoja labai brangiai

Ar tikrai, kaip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per metus kiekvienas lietuvis...

Elektronikos atliekų drastiškai daugėja: šiemet jos svers daugiau nei Didžioji kinų siena (2)

Spalio 14 dieną minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Šįmet ji skirta paskatinti...

Per rugsėjį patikrinta beveik 40 atliekų vežėjų: primena, kokių klaidų nedaryti

Aplinkosaugininkai jau antrąsyk šiais metais vykdė atliekų vežėjų kontrolę. Per rugsėjo...

Top naujienos

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (243)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Lietuvoje nustatyta 2700 naujų koronaviruso atvejų ir 20 mirčių papildyta

Praėjusią parą nustatyta 2,7 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, šeštadienį...

Naktinis reidas Vilniuje: girtos merginos ašaros, nepilnamečio gėda ir įtartini BMW manevrai (139)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą sostinėje....

Skvernelis užsiminė apie kvietimus jungtis prie naujos partijos (14)

Rugsėjo mėnesį įsteigtos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (82)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Rusnė Valatkaitė | D+

Vaida Kurpienė įvardijo veiksnius, kurie provokuoja geltos atsiradimą: svarbu atsisakyti vieno įpročio

Žilbero sindromas – paveldimas sutrikimas, kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino....

Pasieniečiai pastarąją parą neleido iš Baltarusijos į Lietuvą patekti 35 migrantams (26)

Penktadienį neteisėtai bandančių iš Baltarusijos į Lietuvą patekti migrantų skaičius dar...

Vilniuje – Astrauskaitės mitingas prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams

Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra...

Dovanomis žalgiriečius guodęs Walkupas: pats stebėjausi, kad vilkiu ne žaliai specialiai Delfi iš Pirėjo

Thomasas Walkupas penktadienį buvo taikos ir draugystės įsikūnijimas Pirėjo „Olympiakos“...