Tvora saugojo sovietmečio elito ramybę
Sovietmečiu Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje atsiradusi tvora saugojo Vyriausybės svečių namų lankytojų ramybę. Dabar seni rūmai jau privatizuoti. Teritorija tapo neprižiūrima ir apleista. Tačiau reikia paminėti, kad į privačias rankas perėjo žymiai mažesnė teritorija nei ta, kurią šiandien juosia tvora. Kitaip tariant, nemaža dalis valstybinio miško, kuris privalo būti prieinamas vilniečiams, liko už metalinės tvoros.
Nepaisant to, visos valstybinės institucijos buvo pamiršusios sovietmečiu statytą tvorą ir nedarė nieko, kad miškas taptų prieinamas vilniečiams. Situacija ėmė keistis, kai DELFI žurnalistai atliko žurnalistinį tyrimą. Tik tada sujudo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri iki tol nepajudino nė piršto, kad tvoros neliktų.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė DELFI yra teigusi kad tvoros griovimas - našta savivaldybei, ji akcentavo ilgai trunkančias procedūras. Taip pat atsakomybę permesti savivaldybės darbuotoja bandė kitoms institucijoms.
„Statinys su teritorija ir tvora priklausė vyriausybės kanceliarijai. Kai jai pasidarė per sunku išlaikyti statinį, jie nutarė jį atiduoti Turto bankui, jie turėjo ir nusigriauti tai, kas nereikalinga. Tas tvoras. Bet tai yra nepadaryta. Ta tvora nėra registruota, vadinasi, ji yra bešeimininkė. Dabar norint kažką su ja daryti, savivaldybei yra užkrauta didelė našta pirmiausiai nustatyti, kad tai yra bešeimininkis turtas. Reikia praeiti dideles procedūras ir tik tada mes galime šnekėti apie tos tvoros nugriovimą. Iš esmės, kadangi mums numetė šitą naštą, tai nieko nelieka, reikės savivaldybei šią naštą perimti sau“, - kalbėjo R. Rudukienė.
Nepaisant to, ketvirtadienį savivaldybė pradėjo tvoros griovimo darbus. Tiesa, kol kas išpjauta tik tvoros dalis einant nuo Latvių gatvės: atvertas praėjimas, kad į šią teritoriją jau dabar kada tik panorėję laisvai galėtų patekti visi norintys. O likusi tvora taip pat bus išardyta – po kelių mėnesių. Kaip planuojama, pavasarį, tvoros turėtų iš viso nelikti.
„Šiandien pradėjom ardyti nelegalią tvorą aplink buvusius Vyriausybės svečių namus Latvių gatvėje, kuri keturis dešimtmečius neleido vilniečiams patekti į valstybinio miško teritoriją prie upės. Laikas atsisakyti sovietinio nomenklatūrinio relikto, kuris buvo užtvėręs seną kadaise vilniečių pamėgtą Vilniaus kelią, kuris vėl sugrįš vilniečiams. Mano tikslas - kad visi turėtų galimybę džiaugtis mūsų žaliu Vilniumi, ir Vilniaus gamtiniai takai susijungtų į vientisą tinklą", - tokią mero Remigijaus Šimašiaus citatą perdavė Vilniaus miesto savivaldybė.
Vilnietė: šito laukėme jau daugybę metų
GRYNAS.lt pakalbinti Karoliniškių mikrorajono gyventojai džiaugiasi, kad tvora pagaliau bus nugriauta, nes, anot jų, valstybiniu mišku turi galėti naudotis visi Lietuvos žmonės. Vilniečiai aiškino jau buvę praradę viltį, kad kažkada sovietinis reliktas bus nugriautas. O dar kiti šią tvorą vadino paminklu Lietuvos biurokratizmui.
„Eini eini mišku, ir kaip toliau eiti per tą tvorą: lipti per ją? Labai gerai, kad ji bus nugriauta, pagaliau laikomasi įstatymų. Čia toks gražus miškas. Aš visada norėdavau patekti anapus tvoros. Gaila negalėjau. Ir mano vaikai užaugę niekada nežengę į aptvertą mišką“, – sako vilnietė Rasa.
Štai Karoliniškių gyventojas Mindaugas pasipiktinęs, kad valdininkams reikėjo tiek daug laiko tvorai nugriauti. Vyras sako, jog dėl visų nepatogumų, kuriuos sukėlė tvora, ji turėjo būti nugriauta jau seniai.
„Pas mus viskas taip - kai jau žmonės pradeda piktintis, nebetoleruoti, tai kažkas padaroma. Tą tvorą reikėjo griauti jau seniai. O tai vaikščiojom visi pakampiais, ne kaip normalūs žmonės. Bet pagaliau kažkas susiprotėjo. Tai yra paminklas Lietuvos biurokratijai, valdininkams kurie nemato toliau savo kabineto durų“, – piktinasi Alius.
O štai netoliese gyvenantis Tomas sako, kad tai galėtų būti puikus startas kitų Vilniuje esančių nelegalių statinių griovimui. Jo teigimu, tai nėra vienintelė vieta, kurioje metas pasirodyti buldozeriams.
„Kaip gaila, kad Vilniaus meras R. Šimašius tik dabar atsibudo. Kol žurnalistai neparašė, jis nieko neveikė. Dabar Vilniaus valdžiai siūlau pažiūrėti į Žvėryno mikrorajoną, kur nelegaliai aptverta valstybinė žemė šalia Neries. Taip pat didžiulė neteisybė klesti Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose. Ten taip pat daugybė vietų, kur nelegaliai aptverta valstybinė žemė. Maža to, ir nelegalių statinių yra“, - sakė Tomas.
Svečių namus nusipirkę verslininkai tvorą siūlė pataisyti
GRYNAS.lt primena, kad žymioji sovietmečio rezidencija Žvėryne, Latvių gatvėje, kurioje apsistodavo aukščiausi valdžios pareigūnai, buvo pastatyta 1980 metais. Tai yra Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorija. Tai reiškia, kad tvora, apjuosianti valstybinį mišką, jau stovi beveik 40 metų. Pastatas su mišku užėmė 5,04 ha teritorijos, tačiau užstatytas plotas teužima tik 1931 kvadratinių metrų.
Aukščiausi svečiai ir valstybės pareigūnai poilsio namuose apsistodavo maždaug iki 1995 metų. Jau 2000 metais buvo bandyta pastatą parduoti, tiesa, nesėkmingai. Antras bandymas privatizuoti svečių namus buvo 2011 metais.
Naujas Vyriausybės svečių namų šeimininkas atsirado 2014 metais. Svečių namai, Registrų centro duomenimis, priklauso įmonei „Global Enterprises“, kuri yra valdoma SBA koncerno, sklypas yra nuomojamas.
SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė GRYNAS.lt yra teigusi, kad jeigu tvora yra blogos būklės, verslininkai gali ją suremontuoti. Bet griauti tvoros jie neketino.
Jau kelerius metus svečių namai yra privačiose rankose, sklypas yra žymiai sumažintas, todėl miške esanti tvora liko valstybinėje žemėje. Svečių namuose jau daug metų nevykdoma veikla, neapsistoja aukščiausi valstybės vadovai, taigi tvora nėra reikalinga, o pagal galiojančius įstatymus, mišką aptverti yra draudžiama - jis privalo būti prieinamas visuomenei. Tačiau valstybinės institucijos daugelį metų draustinyje stovinčią tvorą buvo tiesiog pamiršusios.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dar 2009-2011 metais priešinosi tam, kad miškas būtų privatizuojamas kartu su Vyriausybės svečių namais. Taip pat tarnybos specialistai konstatavo, kad miškas turi būti atitvertas visuomenei. Po tarnybos raštų Vyriausybei ir kitoms institucijoms miškas nebuvo privatizuojamas bet atitvertas taip pat nebuvo.
