aA
Po atostogų grįžtame į darbo vietas, vaikai ruošiasi į mokyklą, ir labai norisi naują etapą pradėti švarioje erdvėje. Deja, stalčiuose randame senų dokumentų, popierinių ir plastikinių aplankų, dėklų, spaudos leidinių, sulūžusių rašiklių. Visos šios atliekos turi savo vietą rūšiavimo sistemoje, teigiama VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) pranešime spaudai.
Sąsiuviniai
Sąsiuviniai
© Shutterstock

Plastiko pakuočių konteineriams tinka ne viskas

„Senus nebereikalingus dokumentus, spaudos leidinius reikia mesti į popieriaus ir kartono pakuotėms skirtus konteinerius. Nebenaudojami dėklai, aplankai, rašikliai, penalai turi keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Nors šiuos gaminius atpažįstame kaip plastikinius, viena vertus, galime ir apsigauti – jų sudėtyje gali būti ir metalo, ir kitokių priedų, o kita vertus, jiems gaminti panaudotas plastikas gali būti arba neperdirbamas, arba jo sudėtis pernelyg skirtis nuo pakuotėms naudojamo plastiko, kurio perdirbimo technologijos netinka kitokiems plastikams, pavyzdžiui, panaudotoms šratinukų šerdelėms“, – sako PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.

PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
© Asmeninins albumas

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vienas iš tvaraus atliekų rūšiavimo tikslų būtų, kad iš sunkiai identifikuojamo plastiko pagaminti daiktai, patekę į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, po antrinio rūšiavimo būtų panaudoti energijai išgauti. Tiesesniam antrinio plastiko perdirbimo keliui taip pat reikia, kad į plastiko pakuočių atliekoms skirtus konteinerius patektų tik pakuotės, o ne kitos įvairiausios plastiko gaminių atliekos.

Etiketės ir lipdukai – pakuotės

E. Razbadauskaitė taip pat pastebi, naujų mokslo metų pradžia, o kartais ir sugrįžimo į darbo vietas pradžia sutampa su naujų daiktų, skirtu mokslui ir darbui, įsigijimu. Jie būna supakuoti į įvairiausio tipo pakuotes: kartonines, popierines, plastikines, tekstilines ir net pagamintas iš mišrių medžiagų. Todėl šias pakuotes šalinti reikėtų atsakingai.

„Kartonines ir popierines pakuotes reikėtų mesti į popieriui skirtus konteinerius. Plastikines, tekstilines, metalines ar iš mišrių medžiagų pagamintas pakuotes – į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Jeigu pakuotė pagaminta iš mišrių medžiagų ir medžiagas fiziškai galima atskirti, reikėtų nepatingėti tai padaryti ir atskiras pakuotės dalis išmesti į joms skirtus konteinerius. Jeigu gyvenate individualioje namų valdoje ir kieme turite du pakuotėms skirtus konteinerius, šios pakuočių atliekos turėtų keliauti į visoms pakuočių atliekoms (išskyrus stiklą) skirtą arbą į visoms pakuočių atliekoms skirtą konteinerį“, – aiškina PTO atstovė.

Kartais naują gaminį perkame nesupakuotą, o tik lipduku ar įvairiai pritvirtinta etikete pažymėtus kanceliarinius gaminius. Kur dėti pastaruosius? „Pagamintos etiketės ir lipdukai taip pat yra pakuotės. Atitinkamai reikėtų ir išmesti: popierines – į popieriui skirtus konteinerius, o plastikines – į plastikui skirtus konteinerius. Į popieriui skirtus konteinerius turėtų keliauti ir nebereikalingi kasos kvitai, nebereikalingos sąskaitos-faktūros“, – sako E. Razbadauskaitė.

Popierių perdirbti – gerai, dar geriau – taupyti

PTO atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad naujų mokslo metų pradžia yra geras laikas pagalvoti ir apie popieriaus taupymą ar pasirinkimus, perkant gaminius. Ji taip pat pateikė ir keletą mažiau žinomų faktų apie popieriaus gamybą, jo atliekų tvarkymą ar perdirbimą.

Pjaunami medžiai nėra vienintelis popieriaus gamybos poveikis aplinkai. Smulkinta mediena sumaišoma su cheminėmis medžiagomis, kurios pašalina medieną standinančią medžiagą, vadinamą ligninu. Po šio apdirbimo liekantis toksiškų cheminių skysčių mišinys yra žinomas kaip juodasis tirpalas. Nors yra būdų efektyviai išvalyti juodąjį tirpalą, jie yra brangūs, o daliai teršalų vis tiek kyla rizika patekti į aplinką.

Minkšta popieriaus masė balinama chloro balikliu, o jis yra labai toksiškas ir gali pakenkti
vandens organizmams. Alternatyva popieriaus masę balinti ekologiškesniu variantu – be chloro. Popieriaus be chloro paieška ir pirkimas irgi galėtų būti indėlis į aplinkosaugą.

Popieriaus atliekų perdirbimas taupo energiją, išsaugo medžius ir sutaupo vietos sąvartynuose. Vis dėlto popieriaus perdirbimas sunaudoja daugiau energijos nei plastiko perdirbimas. Be to, prireikia chemikalų rašalui iš popieriaus atliekų pašalinti. Dalis rašalo ir smulkių popieriaus pluoštų vis tiek patenka į sąvartyną ir galbūt mūsų vandenį.

Kai popierius pūva, jis išskiria metano dujas, kurios yra 25 kartus toksiškesnės už CO2.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Tai sau leisti gali ne visi: kodėl už perdirbtas prekes tenka pakloti daug daugiau nei už nešvarų šlamštą? (2)

Pirkdami baldus, drabužius, buitinę techniką dažniausiai atsižvelgiame į pirkinių kainą ir...

Aplinkosaugininkai įspėja: už šildymąsi taršiomis medžiagomis gresia baudos (9)

Vyraujant žiemiškiems orams, namų komfortą bei jaukumą kuriame juos šildydamiesi. Tam, kad...

Nyderlandai atkreipia dėmesį į potvynių pavojų: suvaldyti klimato kaitą yra visų šalių atsakomybė

Daugybė pasaulio valstybių jau dabar susiduria su klimato krizės iššūkiais, bet kai kurioms...

Dviejų įmonių konfliktas peraugo į šiukšlių karą: viename didžiausių sąvartynų atsidūrė tūkstančiai tonų nerūšiuotų atliekų (13)

Kurį laiką brendę Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) ir mechaninio biologinio...

Per akciją „Garažiukas“ išaiškinti pažeidėjai mokės baudas: gali siekti per 1000 eurų (1)

Praėjusią savaitę Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai Vilkaviškio rajone tikrino...

Top naujienos

Papasakojo, kuo skiriasi omikron atmaina nuo kitų: ar turimi skiepai išliks veiksmingi?

Pasaulyje kyla nerimas dėl koronaviruso omikron atmainos ir kol kas nepakanka duomenų daryti...

Kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 63-erių Rima: pasikeitimas akivaizdus! (25)

Delfi Stilius kardinaliems išvaizdos pokyčiams pasiryžo 63-erių metų vilnietė Rima. Moteris...

D+John Follain, Suzi Ring

COVID-19 šmėkla vėl smogė visu pajėgumu: laukia dar daugiau nemalonių „siurprizų“

Lapkričio 22 d. ryte beveik devyni milijonai Austrijos gyventojų pabudo karantino gniaužtuose. Po...

Iš NATO vadovo – žinutė Rusijai: tai, ką matome, nėra įprasta Linkevičius apie NATO ir EK vadovų kelionę į Vilnių: nepamenu tokių bendrų vizitų (90)

Sekmadienį į Lietuvą skubiai atvyko NATO ir Europos komisijos (EK) vadovai. Lietuvai išreikšta...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė: seniau buvo maras, dabar – socialiniai tinklai

„Gaila, kad savo gyvenime nieko taip ir nepasiekiau“, – įpusėjusi trečią taurę vyno...

Psichoterapeutė išdėstė, apie kokį iš savo žmonų patiriamą smurtą pasakoja vyrai: kontroliuoja dėl pinigų, išnaudoja seksualiai (70)

Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje dauguma atvejų patiria moterys. Vis dėlto dalis...

Golbolo pergalių architektas – priblokštas: triumfas Europoje darbo negarantavo

Prieš tris savaites Valdas Gecevičius džiaugėsi savo auklėtinių triumfu Europos čempionate,...

Kavos barą atidariusi Eskedar Tihalun: kažkada aš buvau pabėgėlė, dabar pabėgėliai ateina pas mane (176)

Vilniuje, Pilies gatvėje, duris atvėrė naujas kavos baras. Jo šeimininkė – iš Etiopijos kilusi...

D+Siddharth Philip

Nauji apribojimai dėl omikron kelia oro kelionių sumaištį: kokių sprendimų ėmėsi šalys

Oro linijų bendrovėms, keleiviams ir įmonėms teko reaguoti į kelionių apribojimų potvynį,...