Spalio 18 dieną sustabdžius nuotekų patekimą į kanalizaciją situacija pastebimai pagerėjo. Savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas įtariamai teršalais įmonei uždrausta pilti į nuotekas į Nevėžį.
„Nustačius, jog bendrovė „Kėdainių oda“ išleidžiamuose vandenyse toksiškų medžiagų koncentracija gerokai viršija leidžiamas normas, buvo priimtas principinis sprendimas iš šios bendrovės nuotekų daugiau nebepriimti. Jos vadovams buvo paaiškinta, kad nuotekų priėmimą atnaujinsime tik tada, kai nuodingų medžiagų koncentracija neviršys sutartyje numatytų normų. Dėl vienos įmonės nesugebėjimo susitvarkyti negalime rizikuoti visų Kėdainių pramone“, – sakė Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Iš bendrovės „Kėdainių oda“ išeinančių nuotekų vamzdynų sklendės buvo užsuktos sulaukus tyrimų išvadų, kad būtent šios įmonės technologiniuose procesuose naudojamos ir į miesto kanalizacijos tinklus išleidžiamos cheminės medžiagos ne tik viršija leistinas taršos normas, bet ir tikriausiai nulėmė precedento neturinčią avariją miesto vandenvalos įrenginiuose.
„Mūsų sutarties sąlygose numatyta, kad chromo koncentracija viename litre neturi viršyti 0,5 miligramo, tačiau iš šios bendrovės patenkančiose nuotekose chromo koncentracija viršijama nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Visa tai kartojasi jau ne vienerius metus, tačiau bendrovės atstovai jokių išvadų nedaro“, – sakė savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kėdainių vandenys“ laikinasis vadovas Robertas Lukoševičius.
Chromo junginiams šalinti bendrovėje „Kėdainių oda“ yra sumontuoti valymo įrenginiai. R. Lukoševičiaus manymu, finansinių problemų prislėgta, restruktūrizavimą išgyvenanti bendrovė tikriausiai jais visai nesinaudoja ir nuodingas atliekas pildavo tiesiai į miesto kanalizacijos tinklus. Jau anksčiau buvo konstatuota, jog neteisėti, naktimis vykdyti toksinių medžiagų išpylimai sutrikdė miesto nuotekų valymo įrenginių darbą.
„Priėmus sprendimą uždaryti vamzdynus ir neleisti, kad nuotekos patektų iš bendrovės „Kėdainių oda“, situacija neeilinę avariją patyrusiuose valymo įrenginiuose pastebimai gerėja. Taip pat gerėja nuotekų išvalymo rodikliai, į Nevėžį teka kur kas švaresnis vanduo, nei buvo iki šiol“, – džiaugėsi laikinasis „Kėdainių vandenų“ vadovas.
Kaip vyksta procesai miesto nuotekų valymo įrenginiuose, prižiūrima nuolat. Vietoje dirbantiems specialistams talkina ir juos konsultuoja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.
Beje, šis mokslininkas pirmasis prakalbo apie galimas vandenvalos įrenginių darbo sutrikimo priežastis, patvirtindamas anksčiau sklandžiusias prielaidas pareiškė, jog pagrindinis šios nelaimės kaltininkas gali būti ypač didelius kiekius chromo į kanalizaciją išleidžianti bendrovė „Kėdainių oda“.
„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.
„Kėdainių odos“ direktorius Jonas Adomavičius neneigė, kad į valymo įrenginius patenka dideli chromo kiekiai, tačiau tikino, jog tai nėra nuodingi junginiai.
Pasak bendrovės „Kėdainių oda“ vadovo, šiuo metu gamyba nėra sustabdyta, įmonė funkcionuoja. Tačiau kaip bus ateityje, verslininkas sakė nežinantis. Jis baiminosi, kad sankcijos, sprendimas nepriimti nuotekų gali atsiliepti produkcijos kokybei, nebus įvykdyti partnerių užsakymai.
J. Adomavičiaus nuomone, chromo koncentracijai mūsų šalyje keliami itin aukšti reikalavimai, kai štai kitose šalyse galima į aplinką išleisti kur kas daugiau teršalų. Verslininkas prisipažino – įmonės teritorijoje esantys valymo įrenginiai veikia, tačiau nuotekų neišvalo iki reikiamos chromo junginių koncentracijos. Kėlė klausimą, kad miesto valymo įrengimai taip pat turėtų spręsti šią problemą.
Potencialus investuotojas ir būsimu bendrovės vadovu įvardintas verslininkas Kęstutis Laukys neslėpė nerimo dėl susidariusios situacijos, kai uždarius nuotekų išleidimo sklendes reikalaujama iki nustatytų reikalavimų sumažinti išleidžiamų teršalų kiekius. Pasak K. Laukio, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes Lietuvoje šie reikalavimai labai griežti, o kitose šalyse – kur kas liberalesni. Be to, nuosaviems valymo įrenginiams praplėsti iki tokio pajėgumo, kad jie tinkamai išvalytų atliekas, reikia ne kelių dešimčių tūkstančių, bet milijonų eurų.
Paklaustas, kas šiuo metu yra „Kėdainių odos“ savininkas, būsimu bendrovės vadovu įvardintas K. Laukys minėjo, jog akcijos išlieka V. Junevičiaus rankose. O jų pirkimo sandoris, paaiškėjus, jog nesusitvarkiusi savo nuotekų įmonė negalės toliau dirbti, gali ir neįvykti.
