Važiuojant keliu Kaunas – Klaipėda tenka stebėti Krivėnų tvenkinio saloje įsikūrusius žvejus. Jie į gyvybe knibždančią salą susitempią ne tik meškeres, bet ir kėdes, stovus meškerėms, valtis ir kitą žvejybai reikalinga įrangą. Visa tai neatrodytų baisu, jei ne tūkstančiai klykiančių kirų, kurie stebi kaip ant jų lizdų su ką tik sudėtais kiaušiniais vaikšto „akli“ ir „kurti“ žvejai.

Be galo skaudu žiūrėti, kai į perėjimo vietas po ilgų kelionių iš žiemojimo vietų sugrįžę paukščiai, radę atokesnę palikuonių auginimo vietelę, nesugeba kovoti prieš visur esančius žvejus.

Žinoma, rudagalviai kirai neturi išskirtinio apsaugos statuso. Tačiau stebint šaltakraujišką paukščių trikdymą jų perėjimo vietose kyla klausimas ar tikrai žvejai yra tokie geranoriški gamtos sergėtojai kaip dedasi? Dar blogiau, kad žvejai kiekviena kartą saloje įsikuria vis naujoje vietoje. Dėl to sunaikinama daugybė kirų ir upinių žuvėdrų dėčių.

Deja, panašus beširdiškas žvejų elgesys stebimas ir kituose šalies vandens telkiniuose: Kalvių karjere, kuris paskelbtas paukščiams svarbia teritorija, ir kur dėl žvejų lankymosi be rudagalvių kirų, kenčia čia saugomos upinės žuvėdros ir ypač reti juodakakliai kragai. Tačiau labiausiai pažeidžiamos yra smėlėtose Nemuno ir Neries upių salose perinčios mažosios bei upinės žuvėdros, kurios negali sėkmingai užauginti palikuonių dėl, kad ir trumpam (nors pusdieniui), apsistojusių žvejų. Gamtininkui turbūt nėra kraupesnio vaizdo nei smėlio saloje įsikūrusio žvejo ir virš jo visą dieną ‚aliarmuojančių‘ mažųjų žuvėdrų, kurios atrodo tokios gležnos ir akivaizdu, kad nieko negali padaryti su meškere sėdinčiam atėjūnui bei apginti savo palikuonių.
Gamtininkui turbūt nėra kraupesnio vaizdo nei smėlio saloje įsikūrusio žvejo ir virš jo visą dieną ‚aliarmuojančių‘ mažųjų žuvėdrų, kurios atrodo tokios gležnos ir akivaizdu, kad nieko negali padaryti su meškere sėdinčiam atėjūnui bei apginti savo palikuonių.

Stipriai nuo žvejų nukenčia ir juodosios žuvėdros, kurios lizdus suka sekliose įlankose ant viršvandeninės augalijos, dažniausiai alijošinių aštrių bei lūgnių. Dėl žuvų gausos tokias vietas lanko žvejai, kurie neretai nulemia žuvėdrų lizdų žūtį. Būtent dėl žvejų lankymosi juodosios žuvėdros išnyko Kazimieravo paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (PAST), labai nesėkmingai peri Čedaso PAST ir kitose vietose.

Todėl kreipiamės į visus žvejus mėgėjus, prieš pradedant žvejoti („užmetant meškerę“), apsidairyti aplinkui ir pasižiūrėti ar virš galvos neklykia baimės apimtos juodosios, mažosios bei kitos žuvėdros. Jų panika yra suprantama, nes kažkur netoliese yra jų lizdai. Tuo tarpu žuvų yra visame telkinyje, todėl labai prašome žvejų kurtis tik ten, kur neperi paukščiai. Juolab veisimosi sezonas trumpas ir paukščių nevalia trukdyti tik gegužės – liepos mėnesiais. Tačiau šis laikotarpis yra ypač svarbus sparnuočiams ir nuo jo priklauso ar ir ateityje vandens telkiniuose matysime grakščias žuvėdras ar triukšmingus bei gyvybės jiems suteikiančius kirus.

Lietuvos ornitologų draugija

Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072   
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870     
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833    
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876     
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407   

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.