aA
Daugybė pasaulio valstybių jau dabar susiduria su klimato krizės iššūkiais, bet kai kurioms šalims tenka atremti skaudesnius jos smūgius nei kitoms. Viena tokių valstybių – jau daug metų su potvyniais kovojanti Nyderlandų Karalystė. Kaip ji kovoja su klimato krizės iššūkiais, ar Lietuvai taip pat gresia panašus likimas ir kodėl tokia svarbi kolektyvinė atsakomybė?, teigiama pranešime spaudai.
Potvynis Nyderlanduose
Potvynis Nyderlanduose
© Scanpix

Kylantis vandens lygis ir stiprūs potvyniai – egzistencinė grėsmė Nyderlandų Karalystei, nes daugiau nei pusė šios šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Jau daug metų ši valstybė sėkmingai kovoja su kylančiais iššūkiais statydama dambas, šliuzus ir bangolaužius, tačiau ateityje šių priemonių gali ir neužtekti.

„Kova su klimato krize mums labai svarbi, nes jos padarinius jaučiame labai akivaizdžiai. Užklupus netikėtam potvyniui turi būti evakuojami dešimtys tūkstančių gyventojų. Ruošiantis ateities iššūkiams turi būti svarstomi ir patys niūriausi scenarijai. Jie gali nuvesti ir prie tokių sprendimų, kaip pavyzdžiui, namų perkėlimas ant polių, plūduriuojančių pastatų statymas ar net kai kurių šalies dalių apleidimas ir grąžinimas jūrai, kad būtų išgelbėtos likusios“, – pasakoja Peter Zwart, Misijos vadovo pavaduotojas Nyderlandų Karalystės ambasadoje Lietuvoje.

Potvyniai Nyderlanduose
Potvyniai Nyderlanduose
© AFP / Scanpix

Panašus likimas jau yra ištikęs Noordwaardo gyvenvietę. Tai vienas iš 39 rajonų, kuriuos olandų vyriausybė pasirinko programai „Vieta upei“ įgyvendinti. Pagal šią programą žemė yra atiduodama vandeniui. Taip Noordwaardo gyvenvietė iš aktyvaus ūkininkavimo rajono virto didžiuliu pelkynu, specialiai sukurtu potvyniams.

Kviečia užbėgti įvykiams už akių

„Lietuva yra laiminga šalis, nes mūsų gatves pastaraisiais metais tvindžiusios liūtys yra tik maža dalis to, ką patiria Nyderlandai, bet nežinia, kas gali laukti mūsų pačių, jei nepavyks įgyvendinti Paryžiaus susitarime įtvirtinto tikslo – neleisti, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų daugiau nei 2°C.

Nyderlandų pastangos suvaldyti kylantį vandens lygį ir apsaugoti šalies gyventojus nuo potvynių yra kova su klimato kaitos padariniais. Jei pasauliui nepavyks susitelkti ir kovoti su šio iššūkio priežastimis, visos valstybės pradės jausti vis akivaizdesnes klimato kaitos pasekme. Nors Lietuvos teritorija yra aukščiau jūros lygio, tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis gali sukelti rimtų nepatogumų ir mūsų pajūrio miestams. O kur dar klimato migracijos pavojai, kuriuos mes tik dabar pradedame realiai vertinti“, – sako Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.

Jis pastebi, kad klimato krizė yra globalus, sienų neturintis, iššūkis – mūsų veiksmai čia, Lietuvoje, daro įtaką procesams, kurie atsiliepia Nyderlandų gyventojams ir atvirkščiai, todėl labai svarbi kolektyvinė atsakomybė ir pripažinimas, kad kiekvieno indėlis yra svarbus.

„Norime paskatinti visus ne tik domėtis aplinkosaugos temomis, bet ir aktyviai prisidėti prie kovos su klimato kaita. Nyderlandų gyventojai dėl savo geografinių sąlygų jau jaučia pasekmės, bet Lietuva panašių padarinių dar gali išvengti ar bent jau juos sušvelninti“, – teigia P. Zwart.

Išrinks „tvariausius protus“

Tiesa, lietuvių ekologinis sąmoningumas auga – įsitikinęs R. Lapinskas. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimai. Pavyzdžiui, pernai atlikta apklausa atskleidė, kad trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

Protmūšis
Protmūšis
© Žaliosios politikos instituto nuotr.

„Vis dėlto, teigiami pavyzdžiai, kai žmonės propaguoja išties aplinkai draugišką gyvenimo būdą arba įmonės integruoja darnius sprendimus į savo kasdienius procesus, ne visuomet būna pastebėti ir įvertinti. Apskritai, domėjimasis aplinkosaugos temomis šiame ekologiniame laikmetyje turėtų būti skatinamas kuo aktyviau.

Dėl šių priežasčių drauge su Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje nusprendėme aplankyti tris didžiuosius Lietuvos miestus ir surasti „tvariausius protus“, t.y. surengti protų mūšius aplinkosaugos bei klimato kaitos temomis ir apdovanoti tuos, kurie yra sukaupę didžiausią žinių bagažą“, – teigia R. Lapinskas.

Pirmieji „Tvarių protų mūšiai“ jau vyko Vilniuje ir Kaune, o gruodžio 6 d. renginys persikels į Klaipėdą. Trys komandos iš kiekvieno miesto susirungs finale gruodžio 9 d.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Norint išvengti pragaištingo scenarijaus mažinti CO2 nepakaks: yra didesnė grėsmė (116)

Šiltnamio efektą planetoje skatina dujos, kurios sugeria dalį į atmosferą patekusių...

Sparčiai auga tarša siuntų pakuotėmis: štai, į ką atsižvelgti turėtų verslas

Pandemijai žaibiškai išauginus e. komercijos svarbą visame pasaulyje, apsipirkimo internetu...

Senos elektronikos kiekiai lenkia net plastiką: pavojingas atliekas vis dar kaupiame namuose

Visame pasaulyje augančios kainos nebuvo kliūtis augti elektronikos rinkai. Kiekvieno europiečio...

Įspėja vilniečius dėl oro taršos: visame mieste padidėjo kietųjų dalelių koncentracija

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog dėl nepalankių...

Žmonių vartojami vaistai su nuotekomis nukeliauja iki Baltijos jūros: žuvys net gali pakeisti lytį (6)

Gyventojų vartojamų vaistų likučiai atliekant gamtinius reikalus patenka į kanalizaciją. Kadangi...

Top naujienos

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (245)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Nauja tvarka gyventojus gena į vaistines: vienos rūšies prekė – ypač paklausi (8)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo šio pirmadienio, sausio 17 dienos,...

Didelė avarija A1 kelyje: pranešama apie apsunkintą eismą, susidarė didelės spūstys (3)

Pirmadienį A1 kelyje įvyko didelė avarija . Policija praneša apie apsunkintą eismą.

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (92)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Vėjas siaubia Lietuvą: laužo medžius, kelia biotualetus ir stendus, 20 tūkst. vartotojų – be elektros (7)

Stiprus vėjas pirmadienį laužė medžius, vartė biotualetus ir be elektros paliko apie 20 tūkst....

„Žalgirio“ nebebijo ne tik Šeškus: tokio lygio komanda neturėtų sau leisti kankintis LKL

LKL debiutantė Jonavos „Cbet“ ekipa antrą kartą šį sezoną metė rimtą iššūkį...

Į prezidentą kreipėsi Drobiazko ir Vanagas: jie pataikė visus tritaškius, įmetė visas baudas ir nepaslydo (27)

Legendinė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas atviru laišku kreipiasi...

D+Eugenija Grižibauskienė

Verslininkė Matulevičienė – apie dovanų prenumeratą, ten slypinčias žinutes ir tūkstantinius užsakymus

Šventės praėjo, darbai nesibaigia – taip būtų galima pasakyti apie „ Skani tradicija “...

Latvijoje siaučiant galingai stichijai, neramu ir Lietuvoje: sulauksime dar vienos pavojingo vėjo bangos (16)

Pranešama, kad šiandien daugumoje Latvijos dalių vidutinio stiprumo ar stipraus vėjo gūsiai...