Nustatė, kodėl miestuose buvo sunku kvėpuoti

Spalio pabaigoje vilniečiams teko patirti, ką reiškia smogas mieste, nesisklaidęs kelias dienas. Oro kokybės specialistai konstatavo, kad sostinėje kietųjų dalelių koncentracija ore gerokai viršijo normas ir paaiškino, kad viena to priežasčių – gyventojų kūrenamos krosnelės. Šių daromą žalą akcentuoja ir mokslininkai, pabrėždami, kad individualiose katilinėse intensyviai deginamas kuras yra svarbiausias pablogėjusią oro kokybę lemiantis veiksnys. Tai įrodo ne vienas atliktas tyrimas.

Degindami sauskelnes teršiame dešimteriopai daugiau

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas, Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius sako, kad tyrimų, kiek individualių namų kaminai prisideda prie oro taršos, pasaulyje (ypač Skandinavijoje) yra atlikta nemažai. 

„Bendrai tariant, vietovėse, kur intensyviai deginamas kuras individualiose katilinėse, tai yra absoliučiai svarbiausias pablogėjusią oro kokybę lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, studija Suomijoje nustatė, kad miestelyje, kuris daugiausiai degina biokurą, degimo produktų koncentracija ore yra dvigubai didesnė, nei nuo miestelio nutolusioje vietovėje. Mūsų atliktuose tyrimuose Kauno mieste nustatėme, kad galima identifikuoti tiek transporto taršą, tiek biokuro deginimo taršą. Kiekybiškai šį pasiskirstymą išreikšti sunku, dabar atliekame papildomus tyrimus bandant sumodeliuoti užterštumą vien tik remiantis vienbučių namų emisijomis, ir palyginti, kiek rezultatai sutaptų oro užterštumo matavimais miesto monitoringo stotelėse“, - apie atliekamus tyrimus pasakojo D. Martuzevičius.

Sutinkame, kad turėtų būti didesnė kontrolė tiek krosnelių techninės būklės, tiek naudojamo kuro. Siekiant, kad aplinkos oro tarša būtų mažesnė reikėtų griežtesnių reikalavimų krosnelių gamintojams.

J. Pakrosnienė

Anot jo, tyrimai vykdyti keliomis kryptimis – taršos susidarymas kuro deginimo metu bei šios taršos sklidimas iki gyvenamosios (patalpų oro) aplinkos. 

„Kuro deginimo eksperimentuose lyginome emisijas, deginant medienos granules ir alternatyvų kurą, tokį kaip šiaudų granulės, grikių lukštai, grūdų atsijos ir pan. Visais atvejais medienos granulių deginimas buvo „švariausias“. Taip pat sudeginome ir buitinių atliekų frakcijas – įvairius plastiko indelius, kempines, sauskelnes ir pan. Tarša tokiu atveju, lyginant su medienos granulėmis, padidėja iki 10 kartų“, - tikino mokslininkas.

Geriau deginti kurą centralizuotai, bet tai nerealu

Pasak D. Martuzevičiaus, kuro deginimas individualiose katilinėse yra senas įprotis, kurio nepakeisime, nors iš principo, aplinkosauginiu požiūriu būtų geriau deginti kietą kurą centralizuotai, kur yra įdiegtos taršos sulaikymo sistemos. 

„Tačiau tai nėra realu. Vietinės oro kokybės požiūriu, netgi dujinis kuras yra palankesnis, nes jam degant susidaro mažiau toksiškų junginių. Bet realybė tokia, kad kietas kuras yra ir bus deginamas“, - konstatuoja KTU docentas.

Jis svarsto, kad individualiuose namuose naudojamų katilinių problema yra kompleksinė. Pirma, reikia stengtis, kad kuo mažesnė dalis gyventojų toliau degintų šilumingąją buitinių atliekų frakciją. Tam turėtų pasitarnauti gyventojų švietimas.

„Visiškai išvengti šios problemos nepavyks (net kolegos iš Šveicarijos pripažino, kad tai vyksta ir pas juos), bet turime stengtis šį reiškinį mažinti. Tai yra panašu į atliekų rūšiavimą – po truputį turime šviesti nuo vaikystės.

Taip pat gyventojai turi būti mokomi, skatinami užtikrinti techninę katilų priežiūrą, nes mažesnės emisijos susidaro optimaliai dirbančiuose įrenginiuose. Turėtų būti sukurtos ir teisinės priemonės prižiūrėti fizinius asmenis dėl jų deginamo kuro“, - pasiūlymus pateikia mokslininkas.

Antras svarbus veiksnys – deginamo kuro kokybė. KTU tyrimai rodo, kad alternatyvus biokuras ne visuomet yra tinkamas standartiniams deginimo įrenginiams (pavyzdžiui, dalelių dydis neleidžia efektyviai sudegti, todėl formuojasi toksiški nepilno degimo produktai). Taigi, kaip sako D. Martuzevičius, medienos granulės yra kol kas kokybiškiausias kuras šiuo požiūriu.

„Įvedant į rinką alternatyvius biokurus, reikėtų išleisti rekomendacijas dėl jų tinkamo naudojimo. Su nerimu sekiau skatinimus didinti akmens anglies deginimo apimtis. Nors šis kuras šilumingas, jo deginimo emisijos mažuose katiluose iš tiesų sunkiai kontroliuojamos“, - pastebėjo prodekanas.
Trečias veiksnys dėl ko kyla problemų su individualiomis katilinėmis – įrengiami katilai ne visada atitinka aplinkosauginius reikalavimus, ypač, jei jie įrengti seniau.

„Šiuo metu reikalavimai naujiems katilams yra didėjantys (taršos mažinimo linkme). Šie reikalavimai dažnai yra nacionaliniai, todėl griežtesni labiau pažengusiose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Tačiau naujų katilų kiekis rinkoje dar yra labai mažas“, - pastebi KTU docentas.

Sutinka, kad kontrolė turėtų būti griežtesnė

Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė sutinka, kad taršos požiūriu papildomų taršos šaltinių (katilinių, krosnelių – red. past.) atsiradimas centralizuotoje šilumos aprūpinimo zonoje yra labai nepageidautinas. Todėl jeigu jau gyventojai ryžtasi atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pasistato krosneles, jie turėtų užtikrinti jų techninį funkcionavimą ir naudojamo kuro kokybę.

Taip pat sudeginome ir buitinių atliekų frakcijas – įvairius plastiko indelius, kempines, sauskelnes ir pan. Tarša tokiu atveju, lyginant su medienos granulėmis, padidėja iki 10 kartų.

D. Martuzevičius

„Pažymėtina, kad oro taršos kontrolė nuo tokių atsijungusių butų praktiškai nevykdoma. Tik esant nusiskundimams, galima įvertinti taršos padidėjimą matavimais nuo to šaltinio. Sutinkame, kad turėtų būti didesnė kontrolė tiek krosnelių techninės būklės, tiek naudojamo kuro. Siekiant, kad aplinkos oro tarša būtų mažesnė reikėtų griežtesnių reikalavimų krosnelių gamintojams su degimo ciklo optimizavimo bei taršos gaudyklėmis, įtraukiant tokius reikalavimus į leidimus statytis“, - situaciją komentavo J. Pakrosnienė.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo nevedanti apskaitos, kiek leidimų yra išduota įsirengti kietojo kuro krosneles daugiabučiuose. Tai padaryti pagal įstatymą galima tik viršutiniuose penkių ar daugiau aukštų butuose. Individualiuose namuose kūrenamas krosneles tikrina aplinkosaugininkai, akcijos „Kaminukas“ metu.

Kokie sprendimo keliai galimi?

Nors naujų kuro rūšių atsiranda vis daugiau, ne visada įmanoma užtikrinti optimalias jo naudojimo sąlygas. Nepaisant to, norint oro taršą mažinti, būtina to siekti, įsitikinęs KTU docentas D. Martuzevičius. Tarp galimų sprendimų oro taršai mažinti mokslininkas mini ir taip vadinamą vamzdžio galo technologijų diegimą.

„Jau artimiausiu metu Vokietijoje įsigalios griežti emisijų standartai, kurių nebegalima pasiekti optimizuojant degimo procesą. Tokiu atveju planuojama standartiškai komplektuoti dalelių sulaikymo įrenginius kartu su katilais. Tokie įrenginiai yra moksliškai pagrįsti ir jau parduodami rinkoje. Tokiu būdu, įsigyjant katilą, būtų komplektuojamas dalelių sulaikymo įrenginys, kuris reikalautų minimalios priežiūros“, - paaiškino KTU docentas.

Dar viena išeitis - patalpų oro gerinimas. Jei nepavyksta efektyviai valyti išorės oro, anot D. Martuzevičiaus, galima naudoti patalpų oro gerinimo įrenginius, kurie recirkuliuoja patalpų orą ir sulaiko daleles bei skaido dujinius teršalus (tarp jų ir nepilno kuro degimo produktus).

Galiausiai oro tarša gali būti mažinama teršalų sulaikymo įrenginiais, kurie gali būti komplektuojami su rekuperacinėmis ventiliavimo sistemomis. Ši strategija, anot mokslininko, labai aktuali užterštą aplinkos orą turinčiose šalyse, pavyzdžiui, kaip Kinija. Tačiau, kaip pastebi D. Martuzevičius, žiemos mėnesiais net ir Lietuvoje, būna epizodų, kai miestų oro kokybė pagal užterštumo lygį prilygsta Kinijos miestų oro kokybei.

Jeigu jau gyventojai ryžtasi atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pasistato krosneles, jie turėtų užtikrinti jų techninį funkcionavimą ir naudojamo kuro kokybę.

J.Pakrosnienė

Savo ruožtu visuomenės sveikatos centrų specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad deginamas kietas kuras yra vienas didžiausių patalpų oro teršėjų. Deginant malkas, į aplinkos orą išsiskiria sveikatai kenksmingos medžiagos, tokios kaip kietosios dalelės, anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai. Visos šios medžiagos veikia kvėpavimo sistemą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl buvimo dūmais užterštose patalpose padidėja apatinių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Tai ypač kenksminga vaikams, net pusė pneumonijų vaikams iki 5 metų yra siejama su nuolatiniu buvimu dūmais teršiamose patalpose. Taip pat yra pripažįstama, kad kietosios dalelės yra kancerogenai (vėžį sukelianti medžiaga), nes jos absorbuoja aplinkoje esančias kancerogenines medžiagas ir nuneša giliai į plaučius, iš kur praktiškai nebepasišalina. Nuolatinis buvimas dūmuose didina kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo – red. past.) riziką. Taip pat gali sukelti astmą.

Į krosnis keliauja net geležinkelių pabėgiai!

GRYNAS.lt primena, kad spalio 30 dieną vilniečiai prabudo rūke skendinčiame mieste, buvo justi nemalonus svilėsių kvapas. Skaitytojai kėlė versijas, kad galbūt užsidegė koks durpynas, kur nors degė plastikai ar netinkamą kurą naudojo šildymo sezoną pradėjusios centralizuotos katilinės, tačiau aplinkosaugininkai tai paneigė.

„Patikrinome „Vilniaus energijos“ katilinę, nebuvo nustatyta, kad būtų kūrenama neleistinu kuru. Kadangi nėra vėjo, lietaus ir yra labai daug stacionarių oro taršos šaltinių – ir biokuro katilinės, ir privatūs namai, jau pradėję šildymo sezoną, kur kūrenama gal legaliomis, gal kai kuriais atvejais ir nelabai legaliomis kuro rūšimis – dėl to kietųjų dalelių kiekis ore pradėjo viršyti normas“, - tuo metu padidėjusios oro taršos priežastis aiškino Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius.

Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl daugelio prie centrinio šildymo sistemos neprijungtų privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis.

Citata

Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 m. oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 m. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių. Nuo 2012 m. fiksuojamas kietųjų dalelių sudėtyje esančio žmonių sveikatai pavojingo kancerogeno benzo(a)pireno koncentracijos padidėjimas. Jis stebimas visų miestų, kuriuose matuojamas (Vilniuje – Žirmūnų, Kaune – Petrašiūnų, Klaipėdoje – Centro ir Šiaulių oro kokybės stotyse), aplinkos ore.

Nors gyventojų manymu aplinkos orą labiausiai teršia pramonė ir transportas, aplinkosaugininkai pažymi, kad netinkamų medžiagų deginimas aplinkos orą teršia ne mažiau nei pramonė ar transportas. Rudenį, atvėsus orams, oro užterštumas didėja dėl daugelio prie centrinio šildymo sistemos neprijungtų privačių namų šildymo kietuoju kuru ar net atliekomis (popieriumi, dėvėtais drabužiais ar net tepaluotais skudurais, plastiku, baldų gamybos atliekomis ir net pagal paskirtį geležinkeliuose nebenaudojamais pabėgiais).

Aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Administracinių teisės pažeidimų kodekse(ATPK) už atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant atliekas numatyta bauda nuo 100 Lt iki 400 Lt, o spalio 1 d. įsigaliojus žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos pakeitimams, nustatytas minimalus žalos aplinkai dėl oro teršimo (pvz. deginant plastiką ar kt.) atlyginimo dydis (bauda) – 345 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 100 eurų).