aA
Dauguma medžių šalies želdynuose, ypač miestuose ir miesteliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuošia.
Nuosprendis miestų želdiniams – gydyti ar kirsti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pavojingiausios augalams kamieno ligos. Joms apėmus giliuosius medienos sluoksnius, augalas pasmerktas žūti. Kenkėjai ir ligos pirmiausia puola nusilpusius ir senus medžius.

Kodėl puola ligos ir kenkėjai

Kenkėjai ir ligos neatsiranda be priežasties. Reikalingos dvi sąlygos: infekcijos židinys ir gyvybingumą praradę medžiai. Juos ypač silpnina netinkamas dirvožemis – toks, kuriame trūksta maisto medžiagų, oro, drėgmės; netinkamos rūgštingumo sąlygos.

Nuolatinio dėmesio ir globos reikalauja medžiai urbanizuotoje aplinkoje. Be mūsų pagalbos jie negali atsispirti prigimties neatitinkančioms aplinkos sąlygoms. Pravartu atminti, kad medis būna gražus, grynina orą ir žmonėms teikia naudą, kai sparčiai auga, yra vešlus ir gyvybingas.

Neperdėsime pasakę, kad miestų ir miestelių želdynuose yra apie 65–70 proc. silpnų, estetinio pasigėrėjimo neteikiančių, vos gyvybę palaikančių medžių, kurie beveik nepriauga, sužaloti netinkamų genėjimų, ypač po elektros oro linijomis. Tad turime rengtis dideliems želdynų renovacijos darbams.

Kamieno ligų sukėlėjai patenka per pažeistą žievę (transporto, statybų, miške – paprastai žvėrių), nudžiūvusių ar nupjautų ir neizoliuotų šakų žaizdas. Ligų sukėlėjai – tai virusai, bakterijos, rečiau – mažiausios bakterijos mikoplazmos, į bakterijas panašūs vienaląsčiai mikroorganizmai riketsijos. Medienos puvinį dažniausiai sukelia parazitiniai grybai. Pastaruoju metu šalyje sparčiai plinta bakterinės vyšnių ir slyvų ligos (jas gydyti vieninteliu efektyviu būdu – antibiotikais – Europos Sąjungoje uždrausta).

Miestuose ir miesteliuose augalus silpnina po medžiais ir ant vejų suverstas sniegas, permerktas techninės druskos tirpalu, rūgštieji lietūs, kilę dėl oro užteršimo, žiemospirgių (žievės pažeidimų, atsiradusių peršalus meristeminiam audiniui) ir dėl maisto medžiagų trūkumo dirvožemyje.
Kenkėjai ir kiti vabzdžiai graužia žievėje, karnienoje ir medienoje landas bei perneša ligas sukeliančius patologinius mikroorganizmus. O kai puvinį juosiančios medienos sluoksnis ne storesnis kaip 5–7 cm, dėl landų mediena sparčiau išdžiūsta, suskilinėja. Tai dar labiau atveria kelią vabzdžiams ir jų pernešamiems medieną pūdantiems ligų sukėlėjams.

Medžių chirurgijos sritis

Medžių chirurgija apima specifines želdynų priežiūros sritis: kaip stabdyti aktyvų medienos ardymą, gydyti drevių ir žievės pažeidimus, genėti šakas (ši sritis kartais vadinamas arboristika), gerinti medžio augimo sąlygas. Išvystytos ekonomikos šalyse yra medžių chirurgai, kurie vadovauja drevių ir kamienų pažeidimų gydymui.

Dėl klimato ir ekonominių sąlygų skirtumų atskirose šalyse vieningų medžių chirurgijos reikalavimų nėra. Net kiekvienoje šalyje gali būti prieštaringų nuomonių. Vis dėlto kai kurie gydymo principai yra panašūs, anksčiau naudoti metodai visuotinai pripažinti kaip pasenę.

2003 m. į lietuvių kalbą buvo išversta Niko Vermeuleno knyga, skambiai pavadinta „Dekoratyviųjų medžių ir krūmų enciklopedija“. Gaila, kad leidėjai pasirinko ne tos srities specialisto, bet Nyderlandų politiko knygą, kurioje gausu dendrologijos netikslumų, o siūlomas medžių chirurgijos būdas (dreves užtaisyti plytomis) yra tiek pasenęs, kad jau 50 metų nenaudojamas Lietuvoje. Manau, kad leidėjai dėl panašaus turinio knygų leidimo turėtų pasitarti su Lietuvos dendrologų draugija arba su draugija „Žaliuojanti Vilnija“. Tai ne vienintelė tokia klaidinančio turinio verstinė knyga.

Daugiau valstybinio dėmesio

Diegti deramą medžių chirurgijos technologiją trukdo prieštaringos nuomonės skirtinguose literatūros šaltiniuose ir netinkamai gydytų medžių (taip pat ir Stelmužės ąžuolo) gausa.
Kokybiško medžių gydymo raktas pasaulyje dar nesurastas. Manoma, kad infekcija nepatektų, jei šakų pjūvių paviršius būtų lygus. Deja, tokio pjūklo, kuris paliktų lygų paviršių, nėra. O kiekvieną pjūvį šlifuoti – vergiškas darbas.

Lietuvoje taip pat nėra aprobuotos medžių chirurgijos technologijos, nerengiami tokie specialistai. Aplinkos ministerija nerado lėšų ir neparodė susidomėjimo, kad šis svarbus darbas būtų plėtojamas. Remdamasis ilgamete asmenine ir užsienio šalių specialistų patirtimi, savo iniciatyva parengiau medžių chirurgijos metmenis ir įtraukiau į programą medžių ir krūmų genėtojo kvalifikacijai gauti.

Radome specialistų, kurie galėtų sukurti medžių žaizdų izoliavimo technologiją, analogišką taikomai JAV, kuri pasaulyje yra pažangiausia.

Kaip gydyti medžių žaizdas

• Tinkamiausias laikas gydyti medžių žaizdas Lietuvoje yra vidurvasaris, kai pavasarinis augimas pasibaigęs, o rudeninis dar neprasidėjęs. Vidurvasarį oras sausesnis ir šiltesnis nei vėsų ir lietingą rudenį.

• Šakų pjūvių vietas būtina tuojau pat padengti balzaminiu laku („Celaflor“, „Scotts celaflor“).

• Soduose daug vaismedžių nukenčia rudenį arba pavasarį: staigiai šąlant žūsta po žieve esantis sluoksnis – brazdas, o žievė atšoka ir ilgainiui nusilupa. Likusį be žievės paviršinį pažeistos medienos sluoksnį drauge su sąlyginai sveika mediena rekomenduotina lankena nudrožti. Likusi mediena apdorojama 5 proc. vario sulfato tirpalu arba kitokiu antiseptiku (pvz., „Benlate“ arba „Chlorodane“). Preparato sluoksniui išdžiūvus, paviršius padengiamas izoliuojamuoju balzamo sluoksniu.

• Taip pat apdorojamos drevės ertmės sienelės. Nedidelių drevių ertmės užpildomos keramzitu, o didelių – paliekamos tuščios, tačiau drevės dangos viršuje ir apačioje būtina palikti vėdinimo angas. Pietuose drevės dažniausiai dengiamos skarda. Tačiau mūsų šalyje, kur paprastai žiemos būna šaltos, to nepakanka. Kad glaudžiai priglustų prie žievės, skardą iš vidaus ir išorės patartina paklijuoti stiklo audiniu. Kai kada drevės paliekamos atviros. Galiausiai paviršius dažomas žievės spalva.

• Kol bus įvaldyti šiuolaikiniai chirurginio gydymo metodai, juos tikslinga taikyti tik unikaliems, gamtos paminklais paskelbtiems medžiams. Dreves patarčiau gydyti tik tas, kurios atsivėrusios į kamieno paviršių. Puvinio pažeistus medžius miestų ir miestelių gatvėse patikimiau pakeisti naujais.

„Valstiečių laikraštis“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parengė Viktorija Dačinskaitė

„Šiukšlių kolekcionierė“ visus šokiravo parodžiusi, ką išmeta žinomiausios pasaulio kompanijos: paviešino ir ne vieną melą

Niujorke gyvenanti Anna Sacks, kuri save vadina „The Trash Walker“ (liet. vaikščiotoja po...

Kas nutinka su nebereikalinga tekstile: kai kurie faktai jus nustebins (3)

Daugiau nei 2900 tonų tekstilės , t. y. virš 120 pilnų sunkvežimių – tiek tekstilės iš...

Auganti elektros ir dujų kaina keičia gyventojų elgesį – ieško išteklius tausojančių sprendimų

Didėjančios sąskaitos už elektros energiją ir dujas koreguoja gyventojų įpročius....

Ekspertai atsakė, kaip sumažinti taršių pakuočių kiekį pasaulyje: tam reikia kelių dalykų

Ironiška, bet prieš keliasdešimt metų plastikas buvo pristatomas kaip ekologiška alternatyva...

Rūšiavimo ABC: kodėl visos išrūšiuotos atliekos supilamos į vieną šiukšlių mašiną?

Gyventojams dažnai kyla klausimas, kodėl išrūšiuotos plastiko, popieriaus, stiklo atliekos...

Top naujienos

Karo ekspertai: po sudaužymo Lymane Kadyrovas ir Prigožinas neištvėrė – tai jau artėjančių permainų ženklai

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, prasidėję...

Tokio akibrokšto jau seniai nebuvo: lobistas Seimo nariams pasiūlė susimokėti (1)

Kilus ažiotažui dėl galbūt neteisėtai išduotų statybos leidimų „Gelvonų terasų“...

Putinui – nemalonūs pareiškimai iš artimiausios aplinkos: jie pasuko labai pavojingu keliu (1)

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir verslininkas, privačios karinės grupuotės „Vagner“...

Adamkus – apie žmonos Almos sveikatą: ji yra reanimacijoje, aš neįleidžiamas

Kadenciją baigusio šalies prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma pateko į reanimaciją. Tai pats V....

„La Repubblica“: NATO sąjungininkams išsiuntinėjo ataskaitą apie Rusijos povandeninio laivo judėjimą baiminamsi, kad gali būti išbandyta „Poseidon“ raketa (1)

NATO žvalgyba svarbiausiems sąjungininkams išsiuntinėjo ataskaitą apie Rusijos povandeninio...

Verslas PliusJulija Leimonė

Aukso vertės informacija: pažymėjus vos vieną varnelę, už „Ryanair“ skrydžius mokėsite iki keliasdešimt eurų mažiau

Visai neseniai socialinės platformos „Instagram“ vartotojai išvydo teisininkės Gretos...

Vilniuje planuojama rekordinė Kalėdų eglė: kaina padidėjo trigubai

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiemet savivaldybė už pagrindinę šalies Kalėdų...

Karas Ukrainoje. Rusija nespėja atsigauti: pranešama apie skaudų smūgį pietų fronte ES šalys koordinuotai kviečiasi Rusijos ambasadorius

Rusijai nespėjus atsigauti po rimtų pralaimėjimų (įskaitant ir žalą įvaizdžiui) Charkivo...

Be gyvybės ženklų kareivinėse rastas Elžbietos II karstą per jos laidotuves lydėjęs 18-metis gvardietis (1)

18-os metų amžiaus gvardietis, karalienės Elžbietos II laidotuvių metu lydėjęs jos karstą,...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Energetikos krizė palietė ir kaimynus: kaip žiemai ruošiasi Latvija ir Estija?

Artėjant šaltajam periodui, Baltijos šalys ruošiasi vienai didžiausių energetikos krizių...