aA
Ar svarbu, kur išmesime parduotuvėje gautą kasos kvitą, namie baigtos valgyti duonos pakuotę, ar pakeliui į darbą išgertą kavos puodelį? Kodėl tai rūpi beveik kiekvienam europiečiui, bet tik kas septintam lietuviui? Kiek reikšmės esame linkę skirti tam, kaip tvarkome savo šiukšles? Ar išvis verta apie tai galvoti?
Šiukšlės Domeikavoje, Neries gatvėje
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Kalbėti apie tai, kaip tvarkomės su tuo, kas lieka patenkinus visus poreikius, nepopuliaru. Vieniems tai atrodo nepadoru, ypač kai fone vyksta dideli ar net istoriniai įvykiai. Kitiems - per daug intymu: nors drąsiai domimės tuo, kas, kam ir kiek išleidžia, ką valgo ar su kuo miega, pasiteirauti, apie tai, ką darome su savo šiukšlėmis, ar teisingai jas šaliname, dažnai vengiame. Žinoma, kartą per metus vienas kitą paraginame „daryti“, bet, atrodo, tuo mūsų rūpestis ir apsiriboja. Ir išties rūpintis tuo reikštų kvestionuoti savo gyvenimo būdą, o vartotojiškam homo sapiens. Tai paprasčiausiai nemalonu. Nekalbant jau apie tai, kad visa kas susiję su atliekų šalinimu atrodo purvina, nereikšminga, šiukšlina...

Bet pažangios visuomenės jau seniai atliekas nustojo laikyti šiukšlėmis. Jos, žvelgdamos į ilgalaikę perspektyvą, pastebi neišvengiamą priklausomybės nuo ribotų ir brangių išteklių problemą, todėl siekdamos išlaikyti tvarumą bei konkurencingumą, ekonomiką stengiasi atsieti nuo resursų eikvojimo. Pamažu atsiribojama nuo linijinio, gamybos metodu „imti, gaminti, išmesti“ paremto veikimo ir pereinama prie žiedinės, arba žaliosios, ekonomikos. Jos esmė – maksimalios naudos gavimas minimaliausiais sąnaudų kaštais, išlaikant mažiausią įmanomą poveikį aplinkai. Ciklinis bei atkuriamasis procesai čia kertiniai. Būtent todėl atliekos laikomos ne šiukšlėmis, o ištekliais. Dėl šių priežasčių didžiausias prioritetas tenka jų tvarkymo klausimui.

Tuo tarpu Europa priversta skambinti pavojaus varpais – deginti ar laidoti atliekas po žeme - pražūtinga, tačiau į sąvartynus vis dar patenka milžiniški kiekiai paklausių antrinių žaliavų. Lapkričio 21- 29 dienos visoje ES paskelbtos Atliekų kiekio mažinimo savaite. Europiečiai raginami keisti įpročius, medžiagas panaudoti pakartotinai, o neišvengiamai susidarančias atliekas perdirbti ir taip mažinti šalinamų atliekų kiekį. Lietuvoje startą savaitės renginiams davė Lietuvos žalieji, inicijavę atliekų rūšiavimo skatinimo akciją. Jos metu žalieji surengė turą per Lietuvą, informavo gyventojus apie atsakingo atliekų tvarkymo svarbą, diskutavo apie esamą sistemą ir jos tobulinimo galimybes. Bendradarbiaudami su Pakuočių tvarkymo organizacija, jie skelbė „Rūšiuoji, vadinasi galvoji!" Tačiau, ar Lietuva galvoja? Kokia padėtis miestuose ir miesteliuose rūšiavimo atžvilgiu?

„Spinter" atlikto tyrimo duomenimis, teigiančiųjų, jog atliekas rūšiuoja reguliariai - vos 35 proc. Lyginant su ES, mažiau nei pas mus rūšiuojančiųjų yra tik Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje. Turint omenyje, kiek investicijų skiriama šiai sričiai ir kokius perdirbamų atliekų kiekius Lietuva yra įsipareigojusi įvykdyti, šios tendencijos nedžiugina. Tačiau ar padaryta viskas, kad situacija pasikeistų?

49 procentai žmonių nerūšiuoja dėl elementarios priežasties - netoliese jų namų nėra antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių. 33 procentams trūksta informacijos - jie teigia, kad rūšiuotų, jei būtų įsitikinę tokio veiksmo nauda. Gyventojai nežino, kas vyksta su perdirbimui renkamomis atliekomis, kur ir kaip jos panaudojamos. Žinių stygius lemia mitų įsivyravimą - tebegajus požiūris, kad atliekų surinkimo automobiliai net ir išrūšiuotas šiukšles pila į bendrą krūvą ir šalina sąvartyne. Absoliuti dauguma teigia, jog būtų suinteresuoti rūšiavimu, jei jaustų ekonominę grąžą. Žinoma, dalį jų paveiks nuo vasario įvedama depozito plastikinei gėrimų tarai sistema, tačiau gyventojai daug labiau pageidauja reformuoti apmokestinimą už atliekų išvežimą. Jie pasipiktinę galiojančia tvarka, kai yra apmokestinami pagal gyvenamojo ploto kvadratūrą, o ne realiai šalinamą atliekų kiekį. Ši padėtis priveda prie tokio cinizmo, kad net 25 procentai gyventojų teigia pradėsiantys rūšiuoti tik, jei grėstų bauda.

Didžioji dalis išvardintų nerūšiavimą lemiančių problemų galėtų būti išspręstos kompleksinėmis, bet ne taip sunkiai įgyvendinamomis intervencijomis: mitus laužyti padėtų aktyvesnis bendradarbiavimas tarp savivaldybės, atliekų vežėjų, tvarkytojų ir gyventojų, taip pat nuolatinis, intensyvus ir kryptingas informavimas apie rūšiavimo prasmę ir naudą, jo atlikimo propagavimas. Apmokestinimą ir infrastruktūros problemas išspręstų žaliųjų jau ilgą laiką siūlomas alternatyvios rinkliavos modelis - mokestis už nerūšiuotų šiukšlių maišus: gyventojai, įsigydami specialia banderole pažymėtą šiukšlių maišą, neperdirbamoms atliekoms, mokėtų tik už jį, o išrūšiuotos atliekos surinktas atskiruose maišuose būtų išvežamos nemokamai. Jei gyventojas nerūšiuotų – turėtų pirkti daugiau maišų, t.y. mokėti daugiau. Už maišelius gautos lėšos tektų savivaldybei, tokiu būdu kaip ir dabar ji finansuotų atliekų tvarkymo sistemą. Principas „teršėjas moka“ paskatintų žmones rūšiuoti ir sumažintų į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį.

Deja, labiausiai tokioms permainoms priešinasi pačios savivaldybės. Dabartinė sistema joms yra perdėm patogi: savivaldybės iš gyventojų gauna fiksuotą sumą, dėl to gali planuoti savo veiklą. Taip, šis principas leidžia savivaldybei uždirbti, tačiau akivaizdu, jog jis yra ne tik visai neefektyvus, bet ir kartais prasilenkia su logika. Dar daugiau - skatindamos savo gyventojus rūšiuoti savivaldybės imasi ir policinių žygių: montuoja stebėjimo kameras ar siunčia kontrolierius tikrinti individualių konteinerių turinio ir bausti netinkamai arba apskritai nerūšiuojančių atliekų turėtojų.

Žinoma, atliekų tvarkymo srityje veikia ir daugiau suinteresuotų grupių, vyrauja neskaidrūs vykdomosios grandies tarpusavio santykiai. Tam spręsti reikia kompleksinių priemonių, yra spragų teisiniame atliekų tvarkymo sektoriaus reglamentavime. Visgi nevalia užmiršti ir to, kas vyksta žmonių sąmonėse. Ne palikti savieigai, o reaguojant į skirtingus poreikius ir požiūrius konstruktyviai bei sistemingai kreipti mąstymą reikiama tvaraus ir atsakingo vartojimo kryptimi. Juk išties nesinorėtų, kad investavus milijonus į depozito ar kitų sistemų įvedimą tektų pastebėti, jog jų pajėgumai toli gražu nepakankami norimiems ir užsibrėžtiems tikslams bei prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iškirstas miškas, kur žiemoja milijono eurų investicijų sulaukę vabalai (339)

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai jau antrus metus dirba ieškodami niūriaspalvio...

Stintų laimikiais žvejai nesiskundžia, bet pigiai parduoti neketina: paaiškino, kas išpučia stintų kainas (215)

Stintų populiacija atsigavo, GRYNAS.lt tvirtina priekrantės žvejai. Vienu metu šių žuvelių buvo...

Netikėti, bet malonūs svečiai iš Atlanto vandenyno: ar Baltijos jūroje apsigyveno delfinai? (15)

Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad Baltijos jūroje, prie Latvijos...

Šiaulių rajone nustatyti medžiotojų bokštelius sudeginę vyrai (76)

Policija išaiškino Šiaulių rajone medžiotojų bokštelius sudeginusius tris jaunuolius.

Kaimyną įtaria nuodijant visą gyvenvietę: pavojingų medžiagų kiekis gali būti didžiulis (53)

Nors aplinkosaugos pareigūnai ir specialistai nuolat informuoja žmones apie aplinkos taršą...

Top naujienos

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (673)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (50)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Pataria netylėti: kaip patikrinti, ar darbdavys po reformos neapgavo išmokėdamas atlyginimą (9)

Norint paprastai išsiaiškinti, ar darbdavys neapgavo išmokėdamas atlyginimą už šių metų...

Iš Šri Lankos grįžusi lietuvė pakeitė požiūrį į arbatą, kurią geriame Lietuvoje (39)

Sunku žodžiais apsakyti, ką maisto tinklaraštininkui reiškia galimybė apsilankyti Šri Lankoje...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (319)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (289)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Karo akademijos profesorė: šių dienų šauktinis – labiau išsilavinęs (1)

Lyginant šauktinius , kurie tarnybą atliko prieš daugiau kaip dešimtmetį, ir tuos, kurie ją...

Grožėkitės ir semkitės įkvėpimo iš šio buto Vilniuje: puikus modernaus ir klasikinio stiliaus interjero derinys (11)

Pastaruoju metu lietuvaičiai itin pamėgo savo interjere derinti modernųjį ir klasikinį stilių....

Kas nutinka, kai mieste automobiliai yra visiškai uždraudžiami (13)

Pontevedros mieste (Ispanija) šaukti nebūtina – susikalbėti galima ir nekeliant balso. Mat tam...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (31)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...