Seimo priimti Miškų įstatymo pakeitimai sukėlė nemažai aistrų, o „žalieji“, viešojoje erdvėje net būgštauja, esą, bus suniokoti gražiausi miškai, o labiausia ten, kur yra gamtinių išteklių. Ypač sujaudino Virginijos Vingrienės straipsnyje „Naujas miškų įstatymas atveria kelią miško naikinimui ir nelegalių sodybų įteisinimui“ išsakytos mintys.
R.Kepežinsko sodyba
© Žurnalas "Moteris"

Pakeitimai priartina prie realybės

Dabar, aistroms blėstant, galima ir objektyviau pasvarstyti: „geras“ Miškų įstatymas ar „blogas“. Daugelio mylinčių mišką, bet nesuprantančių jame vykstančių procesų žmonių nuomone, įstatymas „atriša“ rankas tiems, kurių požiūris į mišką pernelyg vartotojiškas. Tačiau supraskime, kad pernelyg idealizuotas požiūris į mišką neišvengiamai veda mus į „bažnytkaimio patriotizmą“. Pakanka tik labiau pasigilinti į įstatymo subtilybes, pamatysime, kad „žaliųjų“ būgštavimai visiškai nereikalingi. 

Pirmiausia - kas naujo atsirado Miškų įstatyme, įsigaliojus naujoms pataisoms? Paskutinieji pakeitimai ir papildymai buvo nedideli, bet atitinkantys sveiką logiką. Įstatymu buvo leista miško žemę paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Gyventojų, kiek jie beemigruotų į užsienį, skaičius miestuose didės, o kai kur ir dabar didėja. Norint užtikrinti jiems normalias gyvenimo sąlygas, būtina tiesti naujus inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas.
Citata

Taip pat gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 proc. ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.

Tačiau peržvelgus visus pakeitimus, padarytus nuo to meto, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovavo Jonas Šimėnas, matome kaip patobulėjo ir buvo priartintas prie gyvenimo realybės Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas.

Sodybas atstatyti leido, tačiau kur norintieji?

Kiekvienas pakeitimas sukelia tam tikruose visuomenės sluoksniuose ažiotažą, kuris dažnai pasirodo visai nereikalingas. Pavyzdžiui, jau senokai įsigaliojo nuostata dėl buvusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymo, tačiau sodybų, pasipylusių lyg grybų po lietaus vaizdingiausiose vietose, taip ir nesulaukėme. Mat, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik buvę šios sodybos savininkai, jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, o tai padaryti, pasirodo, ne taip paprasta...

Miškas
Miškas
© Shutterstock nuotr.

Kai kuriuos neramina ir galimybė miškuose įteisinti jau pastatytus namus - ar tokiu būdu per neteisėtas pastatų statybas ir vėlesnį jų legalizavimą neatsivers galimybė miškų urbanizavimui. Vargu, ar pagrįstas ir šis būgštavimas. Pirmiausia, nėra Lietuvoje tiek daug turtingų žmonių, kad visas paežeres apstatytų, o tie, kurie turėjo tam išteklių - jau pasistatė. Kita vertus, kad netaptų tai masiniu reiškiniu, reikia griežtesnės ir savalaikės kontrolės tiek iš valdžios institucijų, tiek ir iš visuomeninių judėjimų. Iš savo pusės - nematau didelės blogybės, jei kelios dešimtys sodybų bus legalizuotos: juk tvarkinga sodyba ir aplinką puošia, ir prisideda prie vietos infrastruktūros gerinimo.

Auga žmonių skaičius, reikia plėsti ir miesto ribas

Pažymėtina, kad labai nevienareikšmiai buvo sutikta įstatymo pataisa, suteikianti teisę miškų sąskaita plėsti gyvenvietes. Tai labai subtilus klausimas, tačiau nenukrypkime, kaip minėjau, į „bažnytkaimio patriotizmą“. Pirmiausia, įvertinkime tai, kad gyventojų, kiek jie beemigruotų į užsienį, skaičius miestuose didės, o kai kur ir dabar didėja. Norint užtikrinti jiems normalias gyvenimo sąlygas, būtina tiesti naujus inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas.

Nematau didelės blogybės, jei kelios dešimtys sodybų bus legalizuotos: juk tvarkinga sodyba ir aplinką puošia, ir prisideda prie vietos infrastruktūros gerinimo.
Citata

Todėl Miškų įstatyme jau seniau buvo leidžiama panaudoti miško žemę inžinerinės infrastruktūros teritorijoms ir aptarnavimo objektams formuoti, kai nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Suprantama, tokiose teritorijose natūraliai pradės formuotis ir gyvenamosios miestų teritorijos, nes miestams vis daugiau reikia gyvenamojo ploto. Tiesa, pirmiausia tam panaudotinos dykvietės ir menkaverčiais pastatais užstatytos teritorijos, bet ne visur tai įmanoma. Sakysim, Varėna, Ignalina, dar kai kurie miestai ar miesteliai, jau natūraliai nemaža dalimi įsiterpę į mišką. Kur jiems plėstis?

Tad nieko blogo nematau, jei miško žemė bus panaudota ir visuomeninės paskirties bendrojo viešojo naudojimo želdynų teritorijoms formuoti ir dalis priemiestinių miškų ilgainiui virs parkais ar net prestižiniais gyvenamaisiais rajonais. Tai, natūralus procesas, taip yra ir daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių, kurių žmonės dėl to nė kiek blogiau už mus negyvena... Be to, tokie atvejai bus pavieniai ir griežtai kontroliuojami tiek valdžios institucijų, tiek visuomenės.

Ką daryti su po žeme plytinčiomis iškasenomis?

Bene daugiausia diskusijų sukėlė klausimas gamtos išteklių, slūgsančių po miško žeme, eksploatavimo. Pasak V. Vingrienės, „...vos ne kertiniu šios iniciatyvos akmeniu įvardijama miško žemės paskirties keitimo galimybė, po ja plytinčių gamtos išteklių naudojimui. Čia pabrėžiama žvyro karjerų išskirtinė svarba, tačiau neįvardijamas kelio naudoti ir kitus išteklius atvėrimas. Juk niekam ne paslaptis, kad po Varėnos miškais slypi milžiniški geležies rūdos klodai. Todėl toks sprendimas keltų grėsmę ne vien dėl miškų naikinimo, bet ir aplinkos užteršimo šios žaliavos gavybos metu.“

Manau, ir šia prasme būgštauti nėra pagrindo. Įstatyme numatyta, kad miško žemė gali būti naudojama naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Kita vertus, miškas, kaip ir kiekviena gyvybė, turi pradžią, brandą ir pabaigą: miškas išauga, subręsta ir jį būtina iškirsti, kitaip jis nueis perniek. Todėl, pirmiausia, reikia įvertinti miškotvarkos planus. Jeigu minėtos teritorijos patenka į plynų kirtimų zoną, tuomet koks skirtumas, kurioje vietoje miškai bus atsodinti – svarbu išlaikyti nemažėjančius miškų plotus.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įstatyme numatyti ir atvejai, kuomet iš viso draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Tai I grupės, II grupės – ekosistemų apsaugos, III grupės draustinių ir valstybinių rezervatų apsaugos zonos miškai, Neringos savivaldybės miškai, visi esantys vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių miškai, o taip pat kai kurie rekreaciniai miškai, vandens telkinių, laukų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai ir kt.

Išspręstas ir miško atželdinimo klausimas

Taip pat įstatyme realiai išspręstas miško atželdymo finansavimo reglamentavimas, kuris dabar palankus visai visuomenei, išskyrus „lengvo pinigo“ mėgėjus. Anksčiau, asmuo iškirtęs mišką, turėjo pats iniciuoti ir jo atsodinimą, o tai užsitęsdavo labai ilgai arba taip ir likdavo neatsodinta...

Neretais atvejais per naktį „išdygdavo“ namai, o kartais per naktį net „išgaruodavo“ nedideli miško plotai „reikiamose“ vietose. Prisiminkime, kad ir prieš gerą dešimtmetį nuskambėjusią Druskininkų istoriją, kuomet buvo užsimota prie kelio įrengti degalinę.

Daugelio mylinčių mišką, bet nesuprantančių jame vykstančių procesų žmonių nuomone, įstatymas „atriša“ rankas tiems, kurių požiūris į mišką pernelyg vartotojiškas. Tačiau supraskime, kad pernelyg idealizuotas požiūris į mišką neišvengiamai veda mus į „bažnytkaimio patriotizmą“.
Citata

Dabar asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, galės tai daryti legaliai, tik privalės pirmiausia į miškų atkūrimo fondą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią miškininkai planingai panaudos iškirstiems miškams atkurti.

Reiškia, naujajame įstatyme tiek ūkiniai, tiek socialiniai, tiek aplinkos apsaugos (iškirstų plotų atželdinimo) klausimai iš esmės išspręsti kur kas geriau negu tai buvo daroma iki šiol. Įstatymu reglamentuoti kai kurie procesai, kurie ir seniau vykdavo, tik paslapčia, o dabar jie galės būti kontroliuojami ir miškininkų, ir savivaldybių, ir visuomenės. Taigi, galiu nuraminti „žaliuosius“ - naujasis Miškų įstatymas tikrai geras, tik reikia užtikrinti, kad būtų jo laikomasi, o tai jau visų mūsų, tiek aplinkosaugininkų, tiek suinteresuotų verslininkų, tiek ir visos visuomenės reikalas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Senų baterijų į šiukšlių kibirą mesti negalima: tai kur jas dėti? (18)

Versli moteris, mobiliuoju telefonu derinanti dalykinį susitikimą su potencialiais investuotojais....

Brakonieriui žvejyba baigėsi nesėkmingai (31)

2018 m. birželio 8 d. Kauno rajone, Pociūnų tvenkinyje, LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos...

Europos Parlamentas iki kitų metų atsisakys plastikinių vandens butelių (12)

Europos Parlamentas įstatymų leidėjams ir darbuotojams nurodė parodyti pavyzdį Europos Sąjungos...

Įspėja stovyklautojus: nežinantys, kaip elgtis, mokės baudas (191)

Bene mėgstamiausia lietuvių pramoga vasarą yra stovyklavimas gamtoje. Palapinė, laužas ir...

Tikrino automobilių ardytojus: sučiuptas ne vienas pažeidėjas (21)

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31...

Top naujienos

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas: archeologus bandė paklaidinti veikėjai iš praeities (697)

Ne visi norėjo, kad Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai būtų atrasti....

Jaunos šeimos galės prašyti paramos būstui regionuose papildyta 11:17 (32)

Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms...

Užupio gyventojai pakraupę: dailininkas Cicėnas paliko savo šunį supūti (30)

Emigravęs dailininkas Linas Cicėnas Užupyje paliko supūti savo šunį – kritinės būklės...

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvoje galimas smarkus lietus, vėjas, perkūnija (1)

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvos dalyje galimas smarkus lietus, stiprus vėjas, perkūnija,...

Ėmusis tokio verslo liūdna nebus (20)

Vyresnio amžiaus žmonės miesto šventėse Kęstučio ir Monikos Zinkevičių prisibijo. Drąsiausi,...

Palangiškė tikina susilaukusi Petro Gražulio vaiko – Seimo narys pasiruošęs DNR tyrimui (29)

Palangiškė Birutė Navickaitė ketvirtadienio laidoje KK2 atskleis, kad ji šių metų balandžio 8...

Teismas trims mėnesiams nušalino Panevėžio merą nuo pareigų (25)

Teismas ketvirtadienį trims mėnesiams nuo pareigų nušalino korupcija įtariamą Panevėžio merą...

Kūdikio laukimu gyvenantis Deividas Meškauskas – apie tėvo vaidmenį sūnui Adomui ir pokyčius darbe (29)

Šiuo metu Deivido Meškausko gyvenimą supa tik patys geriausi pokyčiai. Nors šokėjas...

Paslaptingo ukrainiečio „vartai į Europą“: vieno darbuotojo įmonė su įspūdinga apyvarta (72)

2016 m. didžiausią apyvartą turėjo ir nebuvo nuostolingos, įspūdingiausiomis pajamomis – 112,7...

LRT Jakilaičio visiškai neatsisakys, tačiau Tarybos pirmininkui kyla klausimų (106)

Naujasis LRT sezonas žiūrovus pasitiks su pokyčiais – eteryje nebepasirodys laida „ Dėmesio...