aA
Seimo priimti Miškų įstatymo pakeitimai sukėlė nemažai aistrų, o „žalieji“, viešojoje erdvėje net būgštauja, esą, bus suniokoti gražiausi miškai, o labiausia ten, kur yra gamtinių išteklių. Ypač sujaudino Virginijos Vingrienės straipsnyje „Naujas miškų įstatymas atveria kelią miško naikinimui ir nelegalių sodybų įteisinimui“ išsakytos mintys.
R.Kepežinsko sodyba
© Žurnalas "Moteris"

Pakeitimai priartina prie realybės

Dabar, aistroms blėstant, galima ir objektyviau pasvarstyti: „geras“ Miškų įstatymas ar „blogas“. Daugelio mylinčių mišką, bet nesuprantančių jame vykstančių procesų žmonių nuomone, įstatymas „atriša“ rankas tiems, kurių požiūris į mišką pernelyg vartotojiškas. Tačiau supraskime, kad pernelyg idealizuotas požiūris į mišką neišvengiamai veda mus į „bažnytkaimio patriotizmą“. Pakanka tik labiau pasigilinti į įstatymo subtilybes, pamatysime, kad „žaliųjų“ būgštavimai visiškai nereikalingi. 

Pirmiausia - kas naujo atsirado Miškų įstatyme, įsigaliojus naujoms pataisoms? Paskutinieji pakeitimai ir papildymai buvo nedideli, bet atitinkantys sveiką logiką. Įstatymu buvo leista miško žemę paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.

Gyventojų, kiek jie beemigruotų į užsienį, skaičius miestuose didės, o kai kur ir dabar didėja. Norint užtikrinti jiems normalias gyvenimo sąlygas, būtina tiesti naujus inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas.
Citata

Taip pat gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 proc. ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje.

Tačiau peržvelgus visus pakeitimus, padarytus nuo to meto, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovavo Jonas Šimėnas, matome kaip patobulėjo ir buvo priartintas prie gyvenimo realybės Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas.

Sodybas atstatyti leido, tačiau kur norintieji?

Kiekvienas pakeitimas sukelia tam tikruose visuomenės sluoksniuose ažiotažą, kuris dažnai pasirodo visai nereikalingas. Pavyzdžiui, jau senokai įsigaliojo nuostata dėl buvusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymo, tačiau sodybų, pasipylusių lyg grybų po lietaus vaizdingiausiose vietose, taip ir nesulaukėme. Mat, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą, turi tik buvę šios sodybos savininkai, jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, o tai padaryti, pasirodo, ne taip paprasta...

Miškas
Miškas
© Shutterstock nuotr.

Kai kuriuos neramina ir galimybė miškuose įteisinti jau pastatytus namus - ar tokiu būdu per neteisėtas pastatų statybas ir vėlesnį jų legalizavimą neatsivers galimybė miškų urbanizavimui. Vargu, ar pagrįstas ir šis būgštavimas. Pirmiausia, nėra Lietuvoje tiek daug turtingų žmonių, kad visas paežeres apstatytų, o tie, kurie turėjo tam išteklių - jau pasistatė. Kita vertus, kad netaptų tai masiniu reiškiniu, reikia griežtesnės ir savalaikės kontrolės tiek iš valdžios institucijų, tiek ir iš visuomeninių judėjimų. Iš savo pusės - nematau didelės blogybės, jei kelios dešimtys sodybų bus legalizuotos: juk tvarkinga sodyba ir aplinką puošia, ir prisideda prie vietos infrastruktūros gerinimo.

Auga žmonių skaičius, reikia plėsti ir miesto ribas

Pažymėtina, kad labai nevienareikšmiai buvo sutikta įstatymo pataisa, suteikianti teisę miškų sąskaita plėsti gyvenvietes. Tai labai subtilus klausimas, tačiau nenukrypkime, kaip minėjau, į „bažnytkaimio patriotizmą“. Pirmiausia, įvertinkime tai, kad gyventojų, kiek jie beemigruotų į užsienį, skaičius miestuose didės, o kai kur ir dabar didėja. Norint užtikrinti jiems normalias gyvenimo sąlygas, būtina tiesti naujus inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas.

Nematau didelės blogybės, jei kelios dešimtys sodybų bus legalizuotos: juk tvarkinga sodyba ir aplinką puošia, ir prisideda prie vietos infrastruktūros gerinimo.
Citata

Todėl Miškų įstatyme jau seniau buvo leidžiama panaudoti miško žemę inžinerinės infrastruktūros teritorijoms ir aptarnavimo objektams formuoti, kai nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Suprantama, tokiose teritorijose natūraliai pradės formuotis ir gyvenamosios miestų teritorijos, nes miestams vis daugiau reikia gyvenamojo ploto. Tiesa, pirmiausia tam panaudotinos dykvietės ir menkaverčiais pastatais užstatytos teritorijos, bet ne visur tai įmanoma. Sakysim, Varėna, Ignalina, dar kai kurie miestai ar miesteliai, jau natūraliai nemaža dalimi įsiterpę į mišką. Kur jiems plėstis?

Tad nieko blogo nematau, jei miško žemė bus panaudota ir visuomeninės paskirties bendrojo viešojo naudojimo želdynų teritorijoms formuoti ir dalis priemiestinių miškų ilgainiui virs parkais ar net prestižiniais gyvenamaisiais rajonais. Tai, natūralus procesas, taip yra ir daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių, kurių žmonės dėl to nė kiek blogiau už mus negyvena... Be to, tokie atvejai bus pavieniai ir griežtai kontroliuojami tiek valdžios institucijų, tiek visuomenės.

Ką daryti su po žeme plytinčiomis iškasenomis?

Bene daugiausia diskusijų sukėlė klausimas gamtos išteklių, slūgsančių po miško žeme, eksploatavimo. Pasak V. Vingrienės, „...vos ne kertiniu šios iniciatyvos akmeniu įvardijama miško žemės paskirties keitimo galimybė, po ja plytinčių gamtos išteklių naudojimui. Čia pabrėžiama žvyro karjerų išskirtinė svarba, tačiau neįvardijamas kelio naudoti ir kitus išteklius atvėrimas. Juk niekam ne paslaptis, kad po Varėnos miškais slypi milžiniški geležies rūdos klodai. Todėl toks sprendimas keltų grėsmę ne vien dėl miškų naikinimo, bet ir aplinkos užteršimo šios žaliavos gavybos metu.“

Manau, ir šia prasme būgštauti nėra pagrindo. Įstatyme numatyta, kad miško žemė gali būti naudojama naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Kita vertus, miškas, kaip ir kiekviena gyvybė, turi pradžią, brandą ir pabaigą: miškas išauga, subręsta ir jį būtina iškirsti, kitaip jis nueis perniek. Todėl, pirmiausia, reikia įvertinti miškotvarkos planus. Jeigu minėtos teritorijos patenka į plynų kirtimų zoną, tuomet koks skirtumas, kurioje vietoje miškai bus atsodinti – svarbu išlaikyti nemažėjančius miškų plotus.

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įstatyme numatyti ir atvejai, kuomet iš viso draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Tai I grupės, II grupės – ekosistemų apsaugos, III grupės draustinių ir valstybinių rezervatų apsaugos zonos miškai, Neringos savivaldybės miškai, visi esantys vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių miškai, o taip pat kai kurie rekreaciniai miškai, vandens telkinių, laukų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai ir kt.

Išspręstas ir miško atželdinimo klausimas

Taip pat įstatyme realiai išspręstas miško atželdymo finansavimo reglamentavimas, kuris dabar palankus visai visuomenei, išskyrus „lengvo pinigo“ mėgėjus. Anksčiau, asmuo iškirtęs mišką, turėjo pats iniciuoti ir jo atsodinimą, o tai užsitęsdavo labai ilgai arba taip ir likdavo neatsodinta...

Neretais atvejais per naktį „išdygdavo“ namai, o kartais per naktį net „išgaruodavo“ nedideli miško plotai „reikiamose“ vietose. Prisiminkime, kad ir prieš gerą dešimtmetį nuskambėjusią Druskininkų istoriją, kuomet buvo užsimota prie kelio įrengti degalinę.

Daugelio mylinčių mišką, bet nesuprantančių jame vykstančių procesų žmonių nuomone, įstatymas „atriša“ rankas tiems, kurių požiūris į mišką pernelyg vartotojiškas. Tačiau supraskime, kad pernelyg idealizuotas požiūris į mišką neišvengiamai veda mus į „bažnytkaimio patriotizmą“.
Citata

Dabar asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, galės tai daryti legaliai, tik privalės pirmiausia į miškų atkūrimo fondą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią miškininkai planingai panaudos iškirstiems miškams atkurti.

Reiškia, naujajame įstatyme tiek ūkiniai, tiek socialiniai, tiek aplinkos apsaugos (iškirstų plotų atželdinimo) klausimai iš esmės išspręsti kur kas geriau negu tai buvo daroma iki šiol. Įstatymu reglamentuoti kai kurie procesai, kurie ir seniau vykdavo, tik paslapčia, o dabar jie galės būti kontroliuojami ir miškininkų, ir savivaldybių, ir visuomenės. Taigi, galiu nuraminti „žaliuosius“ - naujasis Miškų įstatymas tikrai geras, tik reikia užtikrinti, kad būtų jo laikomasi, o tai jau visų mūsų, tiek aplinkosaugininkų, tiek suinteresuotų verslininkų, tiek ir visos visuomenės reikalas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Auksinis ruduo iškeliavo palikęs neišdildomus įspūdžius (9)

Nepaisant trumpų žvarbesnių laikotarpių, dar ilgai prisiminsime rugsėjo ir spalio šilumą –...

Nuo šiol lokius, lūšis ir vilkus skaičiuos patys gyventojai (105)

Aplinkos ministerija kviečia teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis, ruduosius lokius...

Šiuo metu prie šių gyvūnų geriau nesiartinti: susidūrimas gali būti pražūtingas (31)

Šikšnosparniai yra gyvūnai, apie kuriuose sukurta bene daugiausiai mitų ir siaubo pasakojimų....

Išėjo į mišką pasivaikščioti – pateko į patį medžioklės įkarštį (380)

Kol ruduo dar nerodo šalčio gniaužtų, gyventojai išnaudoja gražius savaitgalius ir keliauja į...

Top naujienos

Atsiskleidė paveikslas, ko iš tikrųjų lietuviai su Šakalienės pagalba mokėsi už norvegų pinigus (82)

Vaiko teisių atėmimo istorijų fone parlamentarė Dovilė Šakalienė sulaukė kaltinimų, kad ji,...

Arūnas Milašius: Kada pigs butai ir ar teks brangiai gyventi naujoje realybėje (30)

Nekilnojamojo turto rinkoje vis daugiau prieštaringų ženklų į kuriuos vystytojai žvelgia su...

Įvertino apokaliptines prognozes apie Trumpą (1)

„Prisimenant prognozes, kad, JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui, Vašingtonas paskęs...

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia atnaujinta 11.29 val. (782)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Dainininkas Stano atvirai: aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu (279)

Dainininkas Stanislavas Stavickis -Stano patvirtino jau gerą pusmetį pramogų pasaulio...

„Žalgiris“ prieš „Barceloną“: legendas užgožęs „nežinomasis“, pirmasis Šaro kartas ir aukštų vyrų keliamas pavojus (4)

Trečiajame rungtynių su „Barcelona“ kėlinyje buvo sužaistos kiek daugiau nei dvi minutės, kai...

Kodėl japonų ir korėjiečių gražuolės prausiasi ne paprastu, o gazuotu vandeniu (2)

Kai kitą kartą eisite į maisto parduotuvę, nepamirškite nusipirkti gazuoto vandens. Azijos...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (1032)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Garsių Lietuvos architektų darbai sukėlė abejonių: ar tai ne kopijavimas? (37)

Save pristatanti kaip inovatyvi, įspūdingus architektūrinius pastatus kurianti architektūros...

Ypatingas radinys: Vilniuje archeologai aptiko mistinės bažnyčios pamatus (25)

Vilniuje archeologai aptiko bažnyčios , kurios tiksli vieta iki šiol nebuvo žinoma, pamatus.