aA
Tūkstančiai tonų teršalų kasmet Lietuvoje išleidžiama į vandenis ir į atmosferą. Visa tai legalu, nes įstatymai leidžia tai daryti, mat teršiančios įmonės moka milijoninius mokesčius.
Baltijos jūra taip pat išmeta negyvų žuvų
Baltijos jūra taip pat išmeta negyvų žuvų
© G. Gražulevičiaus nuotr.

Tačiau nutylima, kad šie teršalai atsiduria maiste, kuris nugula ant gyventojų stalų.

Žuvyse – gyvsidabris

Vienais sveikiausių maisto produktų vadinamos žuvys jau kurį laiką specialistams kelia nerimą.

Jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos skyriaus vedėja Galina Garnaga tikina, kad tirdami Baltijos jūros taršą, mokslininkai žuvyse aptinka sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, kenksmingų žmogaus organizmui.

„Vienas jų – gyvsidabris. Nors jūros vandenyje ir dugno nuosėdose jo koncentracijos nėra didelės, bet gyvsidabrio koncentracija plekšnių raumenyse viršija aplinkos kokybės standartus. Gyvsidabrio aptinkama ir moliuskuose“, – patvirtino G.Garnaga.

Visoje Baltijos jūroje, ne tik prie Lietuvos krantų, žuvyse dioksinų ir furanų koncentracija viršija didžiausias leistinas normas. Jie į aplinką išsiskiria degimo proceso metu iš katilinių ar net deginant žolę.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo, biologo Sauliaus Karaliaus, daugiausia aplinkoje esančių teršalų savyje kaupia plėšriosios žuvys, kurios yra mitybinės piramidės viršūnėje: lašišos, menkės, unguriai, otai.

„Švedijos dietologai teigia, kad Baltijos jūroje sugaunamų žuvų per daug valgyti nereikėtų. Baltijos jūra lieka užteršta, nes uždara“, – teigė S.Karalius.

Uždraudė menkių kepenis

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, kad jų tarnyba taip pat tiria Baltijos jūroje pagaunamas žuvis.

„Tirdami žuvis, mes sunkiųjų metalų jų organizmuose nerandame. Pagrindinis rodiklis – dioksinai. Jie rodo aplinkos taršą“, – neslėpė A.Bauža.

2008 m. veterinarijos tarnybos specialistai tyrė 24 žuvų mėginius, užteršti buvo 5. 2009–2011 m. tyrė po 12 mėginių, dioksinų rasta šeštadalyje. 2012 m. tirta 16 mėginių, teršalų neaptikta.

Tačiau, pasak veterinarijos specialistų, tai nereiškia, kad jų nėra kitose žuvyse.

Kai kuriems žuvų produktams prekybos draudimai galioja iki šiol. Pavyzdžiui, jau kurį laiką neleidžiama pardavinėti Baltijos menkės kepenų.

„Dėl to, kad menkių kepenyse dar prieš dvejus metus rasta dioksinų, jomis prekiauti uždrausta“, – patvirtino A.Bauža.

Menkių kepenimis taip pat neleidžiama šerti naminių gyvulių, išskyrus kailinius žvėrelius.

Nuodai tūno ir sauskelnėse

Jūrinių tyrimų centro specialistams nerimą kelia ir kiti metalai, patenkantys į jūros vandenis. Vieni jų – alavo organiniai junginiai, aptinkami Baltijoje. Jie esą žinomi seniai, tai – istorinė tarša.

„Jais anksčiau dažydavo laivų korpusus, kad neapaugtų gyvais vandens organizmais. Dabar juos uždrausta naudoti, tačiau uosto akvatorijoje dugno nuosėdose aptinkamos didelės alavo junginių koncentracijos“, – teigė G.Garnaga.

Teigiama, jog buvo atlikti tyrimai, kad dabar šitie junginiai į vandenis patenka iš įvairių įmonių. Alavo organiniai junginiai naudojami, kad greičiau vyktų cheminės reakcijos, pavyzdžiui, gaminant poroloną baldams, stiklo taros padengimui, kilimų dangai apsaugoti nuo grybelio.

„Šių junginių aptinkama netgi sauskelnėse. Galima teigti, kad tokie junginiai į marių ir jūros vandenis pakliuvo su nuotekomis“, – tvirtino G.Garnaga.

Rūpestį kelia ir ftalatai. Tai – dažnas teršalas, jų yra plastikiniuose gaminiuose. 2012 m. atlikti tyrimai rodo, kad Kuršių mariose ftalatų koncentracija viršijo normą, jų yra ir Baltijos jūroje.

Ftalatai – vieni dažniausiai naudojamų dirbtinių priemaišų, jų yra plastikuose. Ftalatai plastike nėra susijungę tvirtomis jungtimis, tad nesunkiai patenka į aplinką.

„Aptinkama ir kitų teršalų, bet jų koncentracija nėra pavojinga. Tačiau nuolat atsiranda naujų teršalų, Lietuvoje net jų tyrimų nėra“, – patvirtino Jūrinių tyrimų centro specialistė.

Kasmet – po milijoną

Visi šitie cheminiai junginiai į aplinką patenka iš pramonės įmonių.

Stambių bendrovių, kurių nuotekas valo bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uostamiestyje yra apie 300, smulkių – dar apie 3 tūkst.

„Klaipėdos vanduo“ ne tik valo, bet ir vykdo stambiųjų įmonių nuotekų kontrolę. Bendrovės generalinis direktorius Leonas Makūnas teigė, kad nors nuotekų valymo įrenginiai yra labai modernūs, tačiau nuo teršalų nuotekos nėra visiškai išvalomos.

„Yra reikalavimai, kokie teršalai ir kiek turi būti išvalomi. Tuos reikalavimus mes tenkiname. Azoto yra leidžiama 10 mg/l, fosforo leidžiama – 1 mg/l“, – tvirtino L.Makūnas.

Kitaip tariant, įstatymai nedraudžia į aplinką išleisti tam tikrą kiekį teršalų, kurių vien Klaipėdos įmonės per metus išleidžia tūkstančius tonų.

Kadangi negalima išvalyti visų teršalų, pagal tas liekamąsias koncentracijas skaičiuojama, kiek tų teršalų su išvalytomis nuotekomis išleidžiama į aplinką. Oficialūs leistini jų kiekiai fiksuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūroje.

„Už tai mokamas mokestis. “Klaipėdos vanduo“ per metus už teršalus sumoka apie 1 mln. litų“, – sakė L.Makūnas.

Tikrina kas mėnesį

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys patvirtino, kad bendrovės „Klaipėdos vanduo“ į aplinką išleidžiamų nuotekų būklę tikrina 12 kartų per metus, tai yra kartą per mėnesį.

Pažeidimų nebūna, nes gerai veikia nauji valymo įrengimai.

Pasak A.Kairio, teršti galima tiek, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai. Nors bendras teršalų kiekis, per metus išleidžiamas į orą ir vandenį, yra tūkstančiai tonų.

„Tai, kas prateka Kuršių mariomis pro Klaipėdą – 70 proc. visos Lietuvos teršalų. Viskas, suprantama, patenka į jūrą. Kiekiai – dideli. Bet, palyginti su Europa, Lietuva CO2 į aplinką išmeta 1,3 proc., o lyginant su pasauliu – 0,03 proc. Taigi, pasauliniu mastu mes esame labai švarūs“, – svarstė A.Kairys.

Leidžiama nuodyti

Ne mažiau nei vanduo teršiamas ir oras. Pagal teisės aktus per metus tarša atmosferoje Klaipėdoje gali būti viršijama 36 kartus.

Tai yra vidutiniškai kas 10 dienų tarša uostamiestyje gali viršyti leistiną normą.

„Žiemą oras labiau užterštas. Kai būna saulėta ir šalta, kietosios dalelės neišsisklaido ir tvyro ore. Tačiau dažniausiai taršos neužfiksuojame daugiau nei leidžiama“, – tikino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis.

Nepaisant to, pripažįstama, kad net leistinų teršalų kiekio poveikis aplinkai ir žmonėms – didelis.

Komentaras

Valdemaras Anužis, gydytojas

„Mes užmirštame vieną dalyką, kad leidimus taršai kiekvienas taršos objektas gauna atskirai, o bendro taršos poveikio niekas nevertina. Niekas netiria, kaip išmetami skirtingi komponentai reaguoja tarpusavyje, kokios naujos medžiagos atsiranda, juk jos – taip pat toksiškos. Kai dar dirbau Apskrities vyriausiojo gydytojo tarnyboje, Visuomenės sveikatos centras kasmet parengdavo gyventojų sergamumo apžvalgą. Tendencijos – labai liūdnos. Sergamumas visomis ligomis didėja, ypač lėtinėmis, vaikų sergamumas taip pat auga. Neprisimenu nė vieno atvejo, kad kas mažėtų. Viena priežasčių – ne tik vandens ar oro, bet ir dirvožemio tarša. Iš užteršto dirvožemio mes gauname maisto produktus. Cheminė tarša – milžiniška, ją didina ir buityje naudojami chemikalai. Dar viena problema – nevėdinamos patalpos, neretu atveju būstuose oro užteršimas iki 100 kartų viršija taršą lauke. Tai susiję su plastikinių langų atsiradimu ir neišspręstu natūralios oro ventiliacijos klausimu. Ši problema didelė ir jos dar niekas deramai neįvertino.“

diena.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (1)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Klaipėdoje – neeilinė gelbėjimo operacija: fontane rastas vėžlys (3)

Pasitaiko atvejų, kai kasdienius darbus paįvairina išties netikėtos užduotys. Taip nutiko ir...

Kuršių nerijos miškuose prasidėjo kirtimai: bus išbandyta danų patirtis (28)

Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios...

Top naujienos

Vyriausioji šalies epidemiologė: antroji banga Lietuvoje jau praėjo savo piką, bet iškilo trečiosios grėsmė (193)

O Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė,...

Dulkys prognozuoja, kad karantinas bus pratęstas dar mėnesiui pokyčiai - nebent vasarį (486)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Verslo žinioms“ teigė, kad prognozuoja karantino...

Po paviešintų vaizdų iš Putino dvaro – audringa reakcija: kraupi beskonybė (833)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas , kuris savaitgalį sugrįžęs į Rusiją buvo areštuotas,...

Meteorologai žada šaltoką vasarį: ar ankstyvą pavasarį išpranašaus ateinanti barsuko diena? (31)

Visi esam girdėję liaudiškų orų spėjimų. Dalis jų nukreipti į netolimą ateitį, tokie kaip...

Vidas Rachlevičius. COVID-19 – ilgam, o svarbiausia – pasitikėjimas (66)

Trumpa įžanga. Šiais laikais didelė dalis žmonių a priori viską žino. Kiti, perskaitę...

Armonaitė: mažiausiai trečdaliu smuko beveik 100 tūkst. įmonių apyvarta (84)

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus,...

Vaidas Čeponis | D+

Čepas veža Indrę Balnionytę: krepšinio teisėjai tenka bausti ir žaidėjus, ir brakonierius bei išgirsti raginimų grįžti į virtuvę

Vilnietė Indrė Balnionytė yra geriausia Lietuvoje krepšinio teisėja tarp moterų. Ji teisėjauja...

Vilniaus rajone palaidas šuo užpuolė moterį ir mirtinai sudraskė jos augintinį: šeimininko elgesys tiesiog piktina (1)

Vilniaus rajone, Kalviškių kaime, dviejų moterų pasivaikščiojimas su rusų kurtų veislės...

Ekspertas: Putinui – rimtas galvos skausmas, prasidės klaidos (27)

Rusijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas negrįš. Jie...

„Sodros“ vadovė apie nedarbo išmokas: blogiausias laikas praeityje (1)

Nedarbo išmokas 2020-ųjų pabaigoje gavo mažiau žmonių nei anksčiau, sako „Sodros“ ir...