Rudeninių lapų patalai vienus gali kviesti vaikiškai juose padūkti, tačiau kitiems jie tampa tikru galvos skausmu. Ypač, jei lapų sankaupos telkiasi nuosavame kieme. GRYNAS.lt domėjosi, kur dėti šias žaliąsias atliekas ir ar jas galima perdirbti.
Sostinės senamiestyje gyvenanti vieno namo bendruomenė surado išmanų būdą, kaip susitvarkyti savo aplinką. Namo kieme jie pasistatė specialų konteinerį su užrašu „Tik lapams“. Tokiu būdu gyventojai visas žaliąsias atliekas kaupia vienoje vietoje.
„Tai darome jau ne pirmi metai. Kieme medžių daug, tad lapų prikrenta tikrai nemažai, - GRYNAS.lt pasakojo lapus kieme grėbęs darbininkas, - kur juos vėliau veža tikrai nežinau, bet namo bendruomenei tas nieko nekainuoja. Yra kažkokia sutartis. Kažkas iš to gal ir pinigus uždirba - tikrai nežinau“. Anot jo, bendruomenės pirmininkas jam tik prisakęs, kad tarp lapų negali būti kitų atliekų, kitaip jų nepriims.
„Tiesa, kažkada pirmininkas buvo nupirkęs ir tą įrenginį lapams pūsti. Darbas neva turėjo eiti sparčiau, bet tas daiktas visiškai nepasiteisino. Jau geriau susigrėbti ir susikrauti į konteinėrį. Ir greičiau ir lengviau, ir pigiau“, - pridūrė darbininkas.
Kur jas dės paskui – nežinia, tačiau aišku viena - į buitinius konteinerius jų nepils, nes lapai priskiriami biodegraduojančių (arba biologiškai skaidžių) atliekų grupei. Tai reiškia, kad jie nėra tinkami mesti ir į rūšiavimo konteinerius.
Tvarko tik viešas erdves
Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėjos Rasos Ražanskienės teigimu, savivaldybė tvarko tik viešas, ne privačias teritorijas, todėl atskiros bendruomenės yra atsakingos už savo erdvių švarą.
„Miesto viešąsias vietas tvarkančios įmonės surenka lapus ir per 24 valandas po surinkimo turi išvežti į specialias aikšteles, kur lapai bus kompostuojami. Mieste yra dvi specialios vietos kompostavimui - „Biastra plius“ ir „Juknevičiaus kompostas“ aikštelės“, - aiškino savivaldybės darbuotoja.
Anot jos, visi viešose erdvėse esantys nukritę lapai bus surinkti ir išvežti iki gruodžio 10 d., nes kai kurie medžiai – akacijos, topoliai ir tam tikrų rūšių liepos šiuo metu dar žaliuoja ir jų lapai nukrenta vėliausiai.
Kaip miestai sprendžia lapų problemą?
Šiauliai, pavyzdžiui, dalį sugrėbtų miesto medžių lapų sudegina biokuro katilinėje ir tokiu būdu išgauna šilumą, kuri naudojama namų šildymui.
Vilniuje ir Švenčionėliuose dirbančios bendrovės „Biastra plius“ direktorius Stanislavas Tracevičius GRYNAS.lt teigė, kad žaliosios atliekos yra kompostuojamos, iš jų gali būti gaminamos trąšos. Tiesa, įmonė daugiau koncentruojasi į Vilniaus miesto nuotekų dumblo kompostavimą, už kurį jai mokami pinigai. Šalia šios veiklos ji gyventojams suteikia galimybę nemokamai priduoti žaliąsias atliekas ir mainais už jas, jeigu žmogus nori, gauti šių atliekų komposto.
Jis pasakojo, kad sugrėbtus lapus įmonei veža ir patys gyventojai, ir įmonės. „Būna žmonės atvažiuoja su savo automobiliu ir atveža du tris maišus“, - pasakojo S. Trasevičius, pridurdamas, kad jokių apribojimų, kokį kiekį lapų gyventojai gali atvežti, nėra.
Pasiteiravus, kam gali būti naudojamas lapų kompostas, pašnekovas teigė, kad tai viena geriausių trąšų įvairiems želdynams tręšti.
„Jeigu lapų būna labai daug, tada mes atskirai kompostuojame ir pardavinėjame po 30-40 litų už kubą. Tai maža kaina, nes stengiamės, kad ji būtų priimtina visiems“, - sakė „Biastra plius“ vadovas.
Šimtais tonų šias atliekas teigė skaičiuojanti ir bendrovė „Juknevičiaus kompostas“. Jos vadybininkė Olga GRYNAS.lt teigė, kad jų bendrovė vienintelė Lietuvoje iš lapų ir žolės komposto daro mišinius kambariniams augalams ir juos parduoda Baltijos šalyse.
„Per keletą metų yra kaupiami kaupai, kurie yra vartomi, sijojami ir tokiu būdu daromas kompostas - organinis gruntas gėlėms“, - komposto darymo technologiją paprastai paaiškino pašnekovė.
Iš komposto pagamintus organinius mišinius, jos teigimu, gyventojai gali nusipirkti tiek specializuotose gėlininkų ir sėklų parduotuvėse, tiek ir prekybos centruose. Mišiniai yra eksportuojami ir į užsienį.
GRYNAS.lt primena, kad nukritusius lapus ir žoles draudžiama deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui. Taip pat draudžiama tai daryti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Draudžiama kartu su žole ir nukritusiais medžių lapais deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Deginant šias atliekas privaloma vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikoje įstatymais bei teisės aktais.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato,kad už sausos žolės bei nukritusių medžių lapų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus piliečiai gali būti baudžiami nuo vieno šimto iki aštuonių šimtų litų bauda.
