Nukirsti medį galima vieno gyventojo prašymu, išsaugoti - nepakaks visų

 (83)
Kryžius ant mylimo medžio sujudino namo gyventojus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Sostinės Antakalnio rajone, Petro Vileišio gatvėje esančio namo gyventojai vis dar susijaudinusiu balsu kalba apie prieš porą savaičių nukirstą beržą. Keliasdešimt metų prieš pat vienos laiptinės langus žaliavęs medis buvo skubiai nukirstas. Nuo kirvio jo neapsaugojo net dvi valstybinės institucijos.

Prašymas apgenėti tapo pretekstu nukirsti

Už medžių priežiūrą, genėjimą mieste atsakingos rajono ar miesto savivaldybės. Prieš porą mėnesių Petro Vileišio namo bendrijos „Krantas“ valdybos pirmininkė Irena Usienė Vilniaus  savivaldybės miesto tvarkymo skyriui parašė prašymą apgenėti aplink namą esančius aukštaūgius medžius, įvertinti jų būklę. Gana arti daugiabučio fasado augo keli medžiai, o galinėje namo dalyje už nedidelės tvorelės – gerokai pasviręs klevas. Gyventojai labiausiai baiminosi dėl šio lapuočio.

Iš savivaldybės atvykusi komisija apžiūrėjo namo aplinką, daugumą medžių pažymėjo kaip reikalaujančius genėjimo, o vieną beržą – raudonu kryžiumi. Tai reiškė, jog medis bus nukirstas.

Medkirčių nesulaikė nei parašai, nei ministerijos skambučiai

Namo gyventojai ir ilgus metus pro didžiulį langą į beržo lapiją žvelgusi Rasa Grušelionytė ėmė aktyviai priešintis tokiam sprendimui. Moteris surinko 36 butų gyventojų parašus (iš viso name yra 50 butų) prieš medžio kirtimą ir išsiuntė juos į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Vilniaus miesto savivaldybę. Apie situaciją buvo pranešta ir Aplinkos ministerijai.

Savivaldybės miesto tvarkymo skyriui parašai ir prašymas nekirsti medžio buvo įteiktas spalio 10-ą dieną. R. Grušelionytei bei namo bendrijos pirmininkei I. Usienei savivaldybės atstovai patvirtino, jog leidimas kirsti – sustabdytas. Tą patį teigė ir Vilnaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Tačiau vos už trijų dienų, po darbų grįžę P. Vileišio gatvės daugiabučio gyventojai išvydo tik kelmą.

Rasa, būdama darbe, sulaukė savo antrokės dukros rašyto laiško. „Mama, mūsų beržo nebėra!“ - mergaitė rašė, pro langą stebėdama benzininiais pjūklais pjaustomą medį. Kai kurie gyventojai iki šiol išgyvena dėl visą gyvenimą netoli langų svyravusio lapuočio, o iš savivaldybės gautame aiškinamajame rašte rašoma, jog beržas buvo „paveiktas grybinių ligų, nenormalių augimo sąlygų“, bei kad „iš vienos pusės yra inžineriniai tinklai, tuo neleisdami įsitvirtinti medžio šaknims“.

Sprendimui dėl medžio būklės aplinkosaugos specialistų neprireikė

„Pažvekite į nuotraukas: prie pat namo auga keli medžiai. Visi jie pučiant vėjui siūbuoja ir galima teigti, kad „yra pavojingi“. Želdinių poskyrio specialistai padarė sprendimą. O tam, kad būtų įvertinta medžio būklė, turėjo būti surinkta komisija su aplinkosaugininkais. Dabar argumentuojama, neva leidimas kirsti buvo išduotas remiantis bendrijos pirmininkės Irenos Usienės prašymu, o Želdinių poskyrio atstovai teritoriją apžiūrėjo ir sprendimą priėmė kartu su bendrijos atstove Nijole Savickiene, - pasakoja namo gyventoja Rasa Grušelionytė. - Visa istorija dėl šio beržo prasidėjo dar 2006-aisiais metais. Tuomet taip pat svarstyta medį nukirsti, tačiau parašiau į tada dar Aplinkos apsaugos agentūrą, buvo sukurta speciali komisija ir jie nusprendė, jog beržas, nors ir palinkęs, niekam pavojaus nekelia. Iki šiol turiu kelių aplinkosaugininkų ir ekspertų komisijos išvadas.“

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, taip pat gavęs gyventojos skundą, teigė informavęs savivaldybę, jog sprendimą reikia dar kartą peržiūrėti, sudaryti komisiją.Tačiau netrukus medis buvo nukirstas. „Leidimus kirsti išduoda savivaldybė. Mūsų specialistų nuomone, medis dar galėjo augti. Tačiau kai savivaldybės specialistai apžiūrėjo beržą, mūsų atstovo nebuvo. Kai norėjome nuvažiuoti kartu su komisija – buvo belikęs tik kelmas. Savivaldybė šioje situacijoje įtartinai greitai sureagavo. Vis dėlto teisę nukirsti beržą jie turėjo, nes jis augo ant kanalizacijos trasos,“ - svarstė R. Masilevičius.

Kai R. Grušelionytė, išvydusi ženklą ant beržo, ėmė rinkti parašus už medžio išsaugojimą, ją nustebino buvusios bendrijos pirmininkės Nijolės Savickienės ir kai kurių kitų gyventojų atsisakymas pasirašyti. Moters teigimu, keliamas pavojus ar kiti nepatogumai dėl beržo galėjo kilti tik vienai - dviems namo laiptinėms. Tačiau šių būtų gyventojai mylėjo priešais žaliuojantį medį ir stojo už jo išsaugojimą. Prieš medžio kirtimą atsisakė pasirašyti kai kurie visai kituose namo galuose gyvenantys žmonės.

Gražuolis beržas – tik kompiuterio nuotraukose

„Medis mums kompensuodavo oro taršą... Saulės tikrai neužstojo, nes tai – vakarinė pusė. Rytais, kai gausybė vairuotojų dėl spūsčių bando apvažiuoti tam tikrą atstumą P. Vileišio gatve, nejausdavome mašinų išmetamųjų dujų. Ir dar matydavome čia pat besikeičiančius metų laikus...“ - prisimena R. Grušelionytė, kompiuteryje žvelgdama į beržo nuotraukas įvairiais metų laikais.

Moteris iki šiol nesuvokia, kodėl nebuvo galima sustabdyti medžio kirtimo. R. Grušelionytė nelinkusi patikėti savivaldybės Želdinių poskyrio išvada, jog medis buvo „su puvinio požymiu“. „Jūs pažiūrėkite, kaip jis žaliavo šią vasarą, kaip jis galėjo būti supuvęs?“ - retoriškai klausia moteris.

Nereikėjo „laukti“ ilgos prašymų eilės

Savivaldybės Želdinių poskyrio darbuotojai ginasi, mojuodami pačios bendrijos (tai reiškia – visų gyventojų vardu) parašyto prašymo, nors vėliau tarp pasirašiusiųjų prieš medžio kirtimą atsirado ir bendrijos pirmininkės I. Usienės pavardė.

„Kai buvo pranešta, jog kilo konfliktas, į savivaldybę skambino ir Aplinkos ministerijos atstovai. Buvo paprašyta atidėti leidimą kirsti. Spalio penktą dieną skundą gavo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, jie telefonu tvirtino, kad sprendimo vydymas sustabdytas, - kad dviems institucijoms nepavyko sustabdyti kirtėjų negalėjo patikėti R. Grušelionytė. - Kiek anksčiau buvome parašę prašymą šiek tiek pagenėti medžius ir mums buvo atsakyta, jog jie turi 900 prašymų. Gal atvažiuos po kelių mėnesių. Tačiau dabar beržas nukirstas vos per mėnesį!“

Moteris teigia, jog daugumai namo gyventojų medis buvo gražus, puošė aplinką. Rasa žvelgia pro didžiulį langą, kuris dabar atveria automobilių stovėjimo aikštelę bei gatvę ir vaizdas jai atrodo tuščias. Net nesinori įeiti į tą kambarį.

Savivaldybės neturi želdinių apsaugos taisyklių

„Prieš porą savaičių išsiuntėme raštą savivaldybėms, merams, administracijų direktoriams ir netgi vyriausybės atstovams apskrityse. Juo priminėme, kad kai kurios savivaldybės nėra paruošę želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių. Turi būti pakankamai informacijos, kada galima, kada negalima kirsti, įvairių prašymų formos, kur kreiptis,“ - teigė Kristina Ulkienė, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento, Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė.

K. Ulkienė skaičiavo, jog viena dažniausių į ministeriją atplaukiančių skundų priežasčių – kaimynų nesutarimai, dėl medžio kirtimo arba jo atstumo nuo namo. Antroje vietoje – nusiskundimai dėl jau nukirstų medžių. Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė primena, kad tuomet, kai buvo pasodinti dauguma medžių, galiojo kitokios atstumo taisyklės, naujosios taikomos tik naujai sodinamiems medžiams. Todėl neretai kyla nesutarimų.

„Visus klausimus, susijusius su želdynais, pavesta spręsti savivaldybėms, kartais netgi privačioje teritorijoje, - teigė K. Ulkienė. - Kai kyla konfliktinė situacija, savivaldybė turėtų sudaryti komisiją, kurioje būtų aplinkosaugos institucijų atstovas: to rajono aplinkos apsaugos agentūros ar departamento darbuotojas. Jei medžiai auga prie kelio – komisijoje turi būti ir valstybinių kelių įmonių atstovas. Taip pat – kultūros paveldo apsaugos specialistas.“

Bendra prašymo forma suteikia teisę kirsti medžius

K. Ulkienė svarsto, jog Antakalio namo bendrijos „Krantas“ atstovai, nieko blogo neįtardami, pasirinko prašymo formą, kuri skambėjo taip: „prašau leisti kirsti, genėti ar pertvarkyti...“. Toks prašymas, anot Kraštovaizdžio skyriaus specialistės, ir reiškia, kad gyventojai sutinka leisti kirsti aplink namą augančius medžius, jei savivaldybės darbuotojai taip nusprendžia.

„Geriau rašyti prašymą laisva forma. Arba kaip nors išbraukti tą „kirsti“ žodelį. Dabar jie tiesiog apžiūrėjo medį – ir nusprendė. Dažniausiai važiuodami apžiūrėti medžių savivaldybės darbuotojai pasiima ir aplinkosaugos atstovą. Jo nereikia, jei iš tiesų medis yra labai pavojingai palinkęs arba jei tai skubus atvejis,“ - savivaldybės Želdynų poskyrio specialistų darbe skubotumo įžvelgė K. Ulkienė.

Kraštovaizdžio skyriaus specialistė patvirtino, jog Vilniaus miesto savivaldybei buvo ne kartą skambinta dėl šios situacijos. Jos valdininkai dievagojosi, jog darbų vykdytojui pranešta, kad medžio kirtimas būtų atidėtas, nes gauti gyventojų skundai.

Pasitelkęs seniūną aplinką „pertvarkyti“ gali ir vienas žmogus

„Pastebime tendenciją, kad pernelyg lengvai reaguojama į mažumos prašymus. Dar vienas atvejis – Rygos gatvės devynaukštis. Netoli jo taip pat buvo nukirstas medis, paprašius seniūnui. Vėliau paaiškėjo, jog seniūno to prašė vieno buto gyventoja, nors medį globojo ir juo rūpinosi viso daugiabučio gyventojai, - prisimena K. Ulkienė. - Žinoma savivaldybėje vieno gyventojo skundas nenagrinėjamas. Tačiau pasitelkęs bendrijos atstovą ar namo seniūną piktybiškas gyventojas gali pasiekti savo, kitiems gyventojams apie tai nė nežinant. Teisiškai laikoma, jog seniūnas ar bendrijos pirmininkas atstovauja visų gyventojų interesus ir apie medžių kirtimą ar genėjimą informuoti gyventojų nebūtina.“

Buvo nukirstas medis, paprašius seniūnui. Vėliau paaiškėjo, jog seniūno to prašė vieno buto gyventoja, nors medį globojo ir juo rūpinosi viso daugiabučio gyventojai.
K. Ulkienė

Aplinkos ministerijos atstovė sako girdėjusi atvejų, kai žmonės įvairiausiais būdais ramsto iš tiesų pavojingai virš namo pasvirusį medį ir kelis mėnesius laukia savivaldybės pagalbos. „Savivaldybės darbuotojai galėtų labiau atsižvelgti į prašymo turinį – kur gyventojams ant galvos galingas medis virsta, o kur prašoma tik apgenėti,“ - siūlo K. Ulkienė. Neoficialiais duomenimis, savivaldybėje nuolat yra apie 200 prašymų kirsti ar genėti medžius. Visi naujai pateikti prašymai priversti „laukti“ savo eilės. Kraštovaizdžio skyriaus darbuotoja svarsto, jog greičiausiai želdinių priežiūrai iš savivaldybės biudžeto skiriama gerokai mažiau lėšų, nei, pavyzdžiui, atliekų tvarkymui, gatvėms.

Dėl medžio galėtų numirti

„Žmonės juk jautriai reaguoja į kirtimus, ypač jei tuos medžius visą gyvenimą prižiūrėjo, patys sodino. Sulaukiame skambučių, kai pagyvenusi moteris rėkia: „Siųskite greitąją, aš numirsiu, pjauna mano medį!“, - apie gyventojų meilę medžiams pasakoja K. Ulkienė. - Pavyzdžiui, Rokiškio rajono kaime buvo pasiūlyta iškirsti visą alėją senų ąžuolų. Neva medžiai prie kelio, kelia pavojų pravažiuojantiems automobiliams. Juk ten – kaimas, kiek pravažiuoja tų automobilių? Kelio zonoje medžiai nėra saugotini, juos leidžiama kirsti. Bet tuomet reikėtų išgriauti ir pusę kaimelių trobų – juk šios irgi pastatytos prie pat gatvės? Reikėtų truputį pagalvoti, kas svarbiau, nejau negalima pastatyti greitį ribojančių ženklų? Ąžuolus tąkart pavyko išsaugoti.“

Pažeisti įstatymai?

„Kartais jaučiuosi, tarsi bute būčiau nuomininkė, - teigia P. Vileišio gyventoja R. Grušelionytė. - Visai mūsų laiptinei dabar norisi verkti. Buvo pažeistas želdynų įstatymo 14 punktas, kuriame rašoma, jog turime gauti informaciją, apie planuojamus vykdyti darbus valstybinėje žemėje.“

Bendrijos pirmininkė I. Usienė namo laiptinėse pakabino asmenišką atsiprašymą ir savivaldybei įteiktą prašymo formą, kurioje apie kirtimą neužsimenama.

Bendrijos „Krantas“ pirmininkė tikino, jog prašymas buvo pateiktas dėl kelių beržų šakų, kurios plakėsi į langus, bei pasvirusio klevo galiniame namo kieme. Kadangi atvykus specialistams moteris buvo darbe, paprašė kitos bendrijos valdybos narės – N. Savickienės kartu su jais apžiūrėti teritoriją.

„Nutarus kirsti beržą, kilo gyventojų pasipiktinimas. Tada buvo pradėti rinkti parašai, o aš paskabinau į Vilniaus savivaldybę pačiam Želdinių poskyrio vedėjui Gintautui Runovičiui. Paprašiau nedaryti skubotų sprendimų bei darbų, pranešiau, kad gyventojai piktinasi, - pasakoja I. Usienė. - Kai beržą pradėjo kirsti, parbėgau iš darbo ir ėmiau šaukti: „Ką jūs darote? Juk man pats G. Runovičius pažadėjo medžio nekirsti!“ Priešais stovintis vyras atsakė, jog jis ir yra G. Runovičius... Tik atsakė, kad gausiu raštišką paaiškinimą ir kad medžio gi nebepriklijuosi. Paaiškinimą gavau, jame rašoma, kad medis buvo pavojingai pakrypęs, šaknys ėjo virš inžinerinių tinklų.“

Atstovo parašas – aukščiau už bet kokius gyventojų norus

Savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiasis specialistas Pranciškus Rinkevičius GRYNAS.lt žurnalistams teisinosi, jog firmos, kuri vykdo kirtimo darbus, tiesiog nespėta sustabdyti. Nors buvo įspėti, medkirčiai neapsižiūrėjo.

Galite mus vadinti budeliais, bet tokia mums priskirta pareiga: nuspręsti kirsti ar genėti.
P. Rinkevičius

„Turiu prisipažinti, jog vienai poniai pažadėjau, kad medis nebus kertamas. Bet leidimas kirsti buvo išduotas teisėtai, sudėti bendrijos valdybos narių parašai. Galvojome – na, jei jau bendrija pageidauja... Kai apžiūrinėjome medžius mus lydėjo buvusi pirmininkė Nijolė Savickienė. Ji net ant lapuko buvo surašiusi, ką būtent ten reikėtų sutvarkyti. Ta moteris buvo įpareigota atstovauti bendriją vietoj pirmininkės,“- tikino Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas.

Gilinantis į problemą per metus būtų sutvarkoma keli šimtai kiemų

Paklaustas, ar tokiu atveju nereikia suburti aplinkosaugininkų ar paveldosaugininkų komisijos, savivaldybės Želdynų poskyrio specialistas P. Rinkevičius teigė: „Klausykit! Su komisija važinėjome, pavyzdžiui, kur norima pjauti 120 medžių, netoli Pilies, Tilto gatvių, ant Gedimino kalno gyventojų prašymu. O kadangi čia buvo bendrijos prašymas su pirmininke priešakyje, aš tikiuosi, kad jie bendrai tai nusprendė. Mes turime apie 300 prašymų, jei dėl kiekvieno jų burtume komisijas, per metus gal tik kokius 300 namų apžiūrėtume ir mūsų darbas baigtųsi.“

Savivaldybės atstovas teigė, jog ponia N. Savickienė, įpareigota bendrijos pirmininkės, parodė, kokius darbus reikėtų atlikti ir jis nematė poreikio kviesti kaimynų.

Įvykus nelaimei kaltinama savivaldybė

„Na gaila to medžio, bet juk jis augo ant komunikacijų (kanalizacijos šulinio), pasviręs, stelbė kitą medį ir užstojo butams šviesą. Ministro įsakymu, visi medžiai saugotini, jei nekelia pavojaus, - dėstė P. Rinkevičius. - Ar pasidomėjote, kiek gyventojų kreipiasi į savivaldybę, kai medis užkrenta ant automobilio? Net draudimo kompanijos kaltę nori permesti savivaldybei. Per audrą nulūžta visiškai sveiko medžio šaka – ir vėl savivaldybė kalta! O dabar – medį nupjovė. Būna gi, kad žmogų užmuša. Taip, kažkam buvo brangus tas medis. Galite mus vadinti budeliais, bet tokia mums priskirta pareiga: nuspręsti kirsti ar genėti.“

P. Rinkevičius teigia sulaukiantis įvairiausių replikų, kai savivaldybės specialistams atvažiavus genėti visiškai sveiką medį, keli gyventojai piktinasi, jog prašė jį nupjauti. Kiti paprašo nurėžti medžio viršunę vos pora metrų nuo žemės. „Kiek gyventojų – tiek dendrologijos specialistų. Kvailiausi tik mes su kolega, kurie važinėjam ir pjaunam medžius, nieko neišmanydami, - ironizuoja Želdynų poskyrio vyr. specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)