Individualius namus renovuojantys gyventojai irgi jau gali pretenduoti į valstybės paramą. Tiesa, ji, palyginti su daugiabučiams skiriamais milijonais, maža, tad ja pasinaudoti tegalės vos kelios dešimtys namų. Į 900 tūkst. litų vieno ar dviejų butų namų savininkai gali pretenduoti nuo liepos 26-osios. Praėjus mėnesiui, norinčiųjų susigrąžinti išlaidas, renovavus savo namą, atsirado vos keturi – viena kaunietė, po vieną gyventoją iš Vilniaus ir Zarasų rajonų bei Druskininkų. Kol kas jie dar laukia kompensacijų, tačiau namus jau renovavo.
„Jūs jau galite būti atlikę darbus, tačiau išlaidos turi būti patirtos nuo šių metų balandžio 15 dienos. Jeigu neatlikote, o tik planuojate vykdyti projektą, turite kuo tiksliau numatyti savo išlaidas ir pateikti paraišką“, - kompensacijų skyrimo tvarką aiškino Inga Laučinskaitė, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė.
Kai gyventojas renovuoja savo namus, jis dar turi įrodyti, kad renovacija veltui nenuėjo ir pavyko sutaupyti 20 procentų šilumos energijos. Tokiu atveju valstybė kompensuos 30 proc. išlaidų.
Tiesa, dar teks į namus pasikviesti atestuotą ekspertą, kuris nustatys energijos sąnaudų sumažėjimą.
Vilniaus rajono Pagirių kaimo gyventojas, renovuodamas dviejų butų gyvenamąjį namą, išleido beveik 110 tūkst. litų. Jam priklausytų daugiau kaip 42 tūkst. litų kompensacija.
Druskininkiečiui jo namo rekonstrukcija atsiėjo 173 tūkst. litų. Preliminariai skaičiuojama, kad jis gali gauti 46 tūkst. litų kompensaciją.
„Šie žmonės pateikė paraiškas paramai gauti ir jos yra vertinamos. Sąrašas viešinamas mūsų svetainėje, nes norime, kad potencialūs pareiškėjai matytų kiek liko pinigų. Kvietimas teikti paraiškas baigsis, kai bus gauta toks paraiškų kiekis, kiek yra skirta pinigų“, - pridūrė specialistė.
Kompensacija gaunama tuomet, kai gyventojas pateikia visus dokumentus, kurie įrodo patirtas išlaidas. Iš gyventojo bus prašoma ir sertifikato, patvirtinančio pasiektą pastato energetinio naudingumo C klasę. „Patikriname dokumentus, atvykstame į vietą ir, jeigu visas tvarkoje, apmokame 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų“, - paaiškino I. Laučinskaitė.
Iš viso šiam reikalui skirta 900 tūkst. litų. Konkretaus skaičiaus kiek gali pretenduoti namų nėra, sumuojamas gautų paraiškų skaičius.
Į šią paramą gali pretenduoti fizinių ir privačių juridinių asmenų, nuosavybės teise valdančių vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, pastatytus pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai.
Renovacijos nauda aplinkai
Žmogus daugiau nei pusę savo laiko praleidžia namuose, maždaug 25 proc. – įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. laiko keliauja iš vienos patalpos į kitą ir lygiai tiek procentų laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namuose – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones. Tačiau nemažą įtaką oro kokybei daro ir iš gaminių, suteikiančių namams jaukumo ir išskirtinumo (baldų, kilimų, užtiesalų, užuolaidų, sienų apmušalų ir kt.), išsiskiriančios pavojingos medžiagos.
Kad ir kaip bebūtų keista, bet apsinuodijimų statistika liudija, jog vis dažniau apsinuodijama buitinės chemijos priemonėmis. Valikliuose esančios lakios medžiagos paprasčiausiai išgaruoja. Taip pavojingos medžiagos iš valiklių patenka į aplinką. Pagrindinės valiklių sudedamosios dalys – paviršiaus aktyviosios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojančios priemonės. Visuose valikliuose yra pavojingų, agresyvių medžiagų, pvz., patekę į aplinką chloro junginiai jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro chlorintus organinius junginius. Šie yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau migruoja aplinkoje – ne tik oru, bet ir vandeniu ar dirvožemiu. Nustatyta, kad klozetą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų!
Dažniausiai namų aplinkoje (ore, dulkėse) aptinkama pavojinga medžiaga yra ftalatai. Jie kaip plastifikatoriai naudojami polivinilinėje (PVC) grindų dangoje, sienų dangose, dušo užuolaidose (išpakavę, pvz., dušo užuolaidą, kiekvienas pajaučiame „cheminį“ jų kvapą – tai ftalatai).
Lakūs organiniai junginiai (LOJ) kaupiasi namų aplinkoje mėnesiais, metais. Jie išsiskiria iš kilimų, baldų ir vėl į juos susigeria. Didesnės trumpalaikės LOJ dozės gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ašarojimą, kvėpavimo problemas, alergiją. Lakūs organiniai junginiai, išgaravę nuo valomo paviršiaus, didina oro taršą ir smogo susidarymo tikimybę.
Siekiant sukurti saugią ir sveiką namų aplinką reiktų rinktis iš natūralių medžiagų pagamintus produktus ar ekoženklu paženklintus daiktus. Viena iš alternatyvų – bambukai, kurie labai tvirti ir atsparūs įvairiam poveikiui (apie 2,5 karto tvirtesnis negu medis). Kol medis užauga iki 20 metrų, praeina 60 metų. Tuo tarpu bambukai pasiekia 20 metrų aukštį per 59 dienas. Vien tik pasirinkus baldus, grindų dangą ar kitus interjero dizaino elementus iš bambuko, galėsime sumažinti klimato kaitą, neužteršti namų aplinkos kenksmingomis cheminėmis medžiagomis bei tausoti gamtos išteklius.
Aplinkos apsauga ir sveikata šiais laikais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Suprasdami, kokią reikšmę jų gyvenime turi aplinka, žmonės vis dažniau susimąsto apie savo vartojimo įpročius, apie tai, kokį poveikį jie galėtų turėti gamtai ir žmonių sveikatai, dabartinių gyventojų ir ateities kartų gerovei.
„Būk žalias!“ – tai šūkis, kuriuo daugelis ėmė vadovautis apsispręsdami ir dėl savo namų: statydami naujus arba renovuodami senus butus ar nuosavus namus, žmonės renkasi atitinkamas statybines, izoliacines ar apdailos medžiagas ir tokiu būdu mėgina atrasti tinkamiausią savo sveikatai ir aplinkai variantą. Rengdamos viešuosius pirkimus, Baltijos šalių savivaldybės bei kitos valstybinės įstaigos irgi vis dažniau į konkurso reikalavimus įtraukia aplinkosaugos kriterijus arba atitinkamus reikalavimus medžiagoms.
Reaguodami į tokį susidomėjimą, statybinių medžiagų gamintojai ir mažmenininkai siūlo didelį įvairiausių medžiagų asortimentą, kurį galima išbandyti ir šį poreikį patenkinti. Todėl reklamuodami savo produktus šiuo metu statybinių medžiagų gamintojai ir pardavėjai ypač dažnai vartoja sąvokas „ekologiškas“, „aplinkai palankus“, „tvarus“, „žalias“. Tačiau kaip geriau suprasti, kas yra kas ir ką kiekviena tokia sąvoka reiškia praktiškai? Kokius pasirinkimo kriterijus taikyti, kaip pasverti visus už ir prieš, kokios apskritai yra tokių medžiagų pritaikymo galimybės ir apribojimai, kokios medžiagos labiau tinka būtent Baltijos šalių klimato sąlygomis? Ar statant didelio energinio naudingumo pastatus tiks ekologiškos medžiagos?
Nors per pastaruosius metus statybų tempai Baltijos šalyse ryškiai sulėtėjo, tačiau atnaujinant visuomeninius ir privačius pastatus susidomėjimas energinio naudingumo didinimu nuolat auga. Vadinasi, šie klausimai statybų sektoriuje tebėra svarbūs ir aktualūs.
