aA
Balandžio pirmą dieną startavo akcija „Tvora“, kurios tikslas – rengti reidus ir tikrinti, ar vandens pakrantės nėra užtvertos tvoromis, nes atviras priėjimas prie jų yra visų piliečių teisė. Tokią pačią teisę piliečiai turi laisvai patekti ir į miškus, nesvarbu, ar jie būtų privatūs, ar valstybiniai. Vis dėlto pastebima, kad vis dažniau šios taisyklės nesilaikoma. Savo ruožtu privačių miškų savininkai nemano, kad tvoros yra blogis ir tikina, kad tai daryti juos verčia tam tikros aplinkybės.
Tvoromis aptverti miškai
Tvoromis aptverti miškai
© GRYNAS

Rado aptvertą mišką

Vienas naujausių miško aptvėrimo atvejų nustatytas šiųmetinio reido Šalčininkų rajone metu. Aplinkosaugininkai Kalesninkų miške rado tvorą, aklinai užtveriančią bet kokį patekimą į privatų mišką. Kol kas protokolas nesurašytas, bet nustačius miško savininką, jis bus išsikviestas į agentūrą pasiaiškinti.

„Nustatytas vienas atvejis Kalesninkų seniūnijoje, privačiame miške. Savininkas jau nustatytas, bet reikia jį susirasti ir kreipsimės į jį, prašydami atvykti pasiaiškinti, kadangi Miškų įstatymas reglamentuoja laisvą lankymąsi miške. Vadinasi, kai jis (savininkas – red. past.) aptvėrė savo mišką, jis atėmė iš manęs, iš jūsų, iš Petro ir Antano teisę lankytis tame miške“, - aiškino Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas.

Miškas, kuris pakliuvo į aplinkosaugininkų akiratį, buvo užtvertas tinkline tvora ir buvo be jokių vartelių, pro kuriuos galėtų įeiti pašaliniai žmonės. Tokia tendencija plinta visoje Lietuvoje.

Anot pašnekovo, iki šiol aplinkosaugininkai labiau kreipė dėmesį į vandens pakrantes, o miškų kontrolė yra Valstybinės miškų tarnybos daržas, tačiau inspektoriai, reido metu užfiksavę tokį pažeidimą, negalėjo praeiti pro šalį.

Reikia sudaryti sąlygas besilankantiems miškuose lankytis ten, kur galima ir užtikrinti žemės/miško savininkų teisę į privatumą ir saugumą, jau nekalbant apie valstybės pareigą apsaugoti piliečių turimą turtą nuo piktavalių niokojimo. Juk paprastai tvoros neįrengiamos šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti ar kur investuoti.
A. Gaižutis

„Kai miškininkai nuo mūsų atsiskyrė, praktiškai visa miškų kontrolė perėjo Valstybinei miškų tarnybai“, - teigė A. Miliauskas. Jis per savo darbo praktiką mena atvejį, kuomet buvo aptvertas miškas ir teko ilgai bylinėtis, tačiau galiausiai pasiekta, kad tvora buvo išardyta. Tačiau tai buvo labai seniai.

Kodėl miškų savininkai tveriasi savo miškus tvoromis? Priežasčių gali būti įvairių. Aplinkosaugininkas pateikė vieną iš galimų versijų. „Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, paskutiniu metu labai madinga turėti kitos paskirties žemės - taip pat ir miško. Ir madinga jį atskirti. Miško paskirties žemėje žmonės nieko negali pasistatyti, todėl pasidaro projektą – atsiskiria miško žemę nuo žemės ūkio paskirties ir tuomet žemės ūkio paskirties žemėje susiprojektuoja sodybėlę. Paskui pasistačius tokią sodybėlę, kyla noras apsitverti visą žemės sklypą. Taip viskas ir įvyksta“, - teigė Šalčininkų rajono agentūros vedėjas.

Baudos yra, bet nedidelės

Savo ruožtu Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas, GRYNAS.lt paklaustas, ar privačių miškų savininkai nori ir gali savo privačius miškus apsitverti tvora ir riboti pašalinių žmonių patekimą į juos, juokavo, kad norėti nėra draudžiama, tačiau teisiškai jie to daryti negali.

„Miškų įstatymo 8 straipsnis sako, kad „fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose“, išskyrus rezervatus ir specialiosios paskirties miškus – pasienio zonoje, prie karinių objektų ir t.t. Savivaldybės gali uždrausti lankymąsi, kai yra svarbių priežasčių. Įstatyme parašyta, kad tai gali įvykti, kai yra didelis gaisrų pavojus, miško kirtimai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius ar kelius“, - aiškino P. Zolubas.

Paulius Zolubas
Paulius Zolubas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Anot jo, jeigu įstatymo nepaisoma, gresia baudos. Tiesa, pats pašnekovas pripažino, kad jos nedidelės: „Negalėčiau dabar pasakyti, kokios tos baudos, bet greičiausiai yra – ir už tvoras, ir už pažeidimus, jos nelabai didelės, bet yra“.

Paklaustas, ar praktikoje yra buvę atvejų, kad būtų nubausti privačių miškų savininkai už miškų apsitvėrimą tvoromis, pašnekovas teigė tokių neatsimenantis.

„Aplinkos ministerija daro akciją su tvoromis ne tik prie ežerų, bet ir miškuose, bet neturiu duomenų, ar buvo kas nors nubaustas, ar nebuvo, - sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius. - Nemanau, kad iš karto būtų baudžiama, pradžioje tik įspėjama tvorą pašalinti, neturėtų būti taip, kad iš karto tvorą pamačius, turėtų bausti“, - samprotavo P. Zolubas.

Anksčiau tvoras leido prie sodybų

Privačių miškų savininkai noro apsitverti tvoromis savo miškus viešai nereiškia, nes juos apriboja esamas įstatymas. Tačiau P. Zolubas prisiminė, kad anksčiau buvo leidžiama miškus apsitverti tuo atveju, jei jie juosė sodybą.

„Šita nuostata dabar jau panaikinta. Daugiau būna norų, kai yra privatus miškas, o šalia stovi sodyba – kad žmonės po langais nevaikščiotų. Kad norėtų išvis apsitverti mišką ir nieko neįsileisti – garsiai nedeklaruoja“, - aiškino P. Zolubas.

Valstybinių miškų urėdijos noro apsitverti miškus tvoromis neturi. Nebent tai būtų tikslinga daryti pavasarį dėl kelių sugadinimo pavojaus ar gaisrų rizikos, laikinai apribojant žmonių lankymąsi.

Miško paskirties žemėje žmonės nieko negali pasistatyti, todėl pasidaro projektą – atsiskiria miško žemę nuo žemės ūkio paskirties ir tuomet žemės ūkio paskirties žemėje susiprojektuoja sodybėlę. Paskui automatiškai pasistačius tokią sodybėlę, kyla noras apsitverti visą žemės sklypą. Taip viskas ir įvyksta.
A. Miliauskas

„Nei vieną miško savininką niekas neprivertė miško paimti, visai tai padarė savo noru – taigi, sakyčiau, turėjo patys galvoti, ką daro – jei įsigijai mišką, ne paslaptis, kad ten yra vienokių ar kitokių apribojimų, negali daryti visko, ką nori“, - teigė P. Zolubas, paklaustas, ar privačių miškų savininkai turi kokių nors teisinių alternatyvų, kaip galėtų miškus apsaugoti, tarkime, nuo chuliganų, vandalizmo atvejų ir pan. Jo teigimu, kai esi bet kokios nuosavybės savininkas, pats turi ją saugoti.

Paklaustas, kodėl įstatymu yra įteisinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę patekti į mišką, nesvarbu kam jis priklausytų, P. Zolubas teigė, kad taip yra dėl to, kad miškas atlieka ne vien ekonominę funkciją.

„Visa Lietuvos miškininkystė yra pagrįsta daugiafunkcionalumo principu – visuotinai pripažinta, kad miškas atlieka ekonominę, ekologinę ir socialinę funkciją. Lankymasis miškuose greičiausiai būtų socialinė funkcija, nėra prasmės to riboti bent jau tol, kol tai nedaro žalos miškui. Vieniems tas lankymasis yra rekreacija, estetinis pasigerėjimas, kitiems laisvalaikio praleidimas, grybavimas, uogavimas sau, ne komercijai“, - teigė P. Zolubas.

Privačių miškų savininkų atstovas: tvoros nėra tveriamos iš neturėjimo, ką veikti

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis GRYNAS.lt tikino manantis, kad įstatymų privalu laikytis, tačiau nustatytos tvarkos laikymasis turi būti užtikrinamas abiem pusėms.

„Reikia sudaryti sąlygas besilankantiems miškuose eiti ten, kur galima, ir užtikrinti žemės miško savininkų teisę į privatumą ir saugumą, jau nekalbant apie valstybės pareigą apsaugoti piliečių turimą turtą nuo piktavalių niokojimo. Juk paprastai tvoros neįrengiamos šiaip sau, iš neturėjimo ką veikti ar kur investuoti“, - teigė A. Gaižutis. Jis tikino kritiškai vertinantis vykstančias akcijas, nes jos nesprendžia esminės problemos, o yra orientuotos tik į baudimą.

Algis Gaižutis
Algis Gaižutis
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Pats paprasčiausias sprendimas - daryti įvairias viešas progines akcijas, nuolat kelti baudas iki kosminio lygio ir taip demonstruoti, kad kažkas daroma. O juk esminis sprendimas - sudarymas kuo daugiau viešai prieinamų patrauklių vietų poilsiui, poilsiaviečių ir stovyklaviečių įrengimas valstybinėje žemėje (juk 2/3 miško parkų, rekreacinių plotų- valstybiniuose miškuose), kad atvykstantys turėtų galimybę patogiai praleisti laiką. Tai sumažintų įtampą, nes neturintiems savų valdų būtų, kur poilsiauti.

Miškų aptvėrimas tvoromis nėra dažnas reiškinys, tačiau jeigu tokių atvejų pasitaiko – jie yra fiksuojami. Negalima apsitverti tvora, jeigu tarkime, nori privačių miškų savininkai apsisaugoti nuo šiukšlintojų, tokios išimtys nėra numatomos. Leistina tvora tik tuo atveju, kai saugomi gyvūnai ir pan.
K.Trečiokas

Dabar gi atvykę pabūti gamtoje dažnai „nachališkai“ veržiasi į tas teritorijas, kur savininkai savo lėšomis sutvarkę aplinką, infrastruktūrą. Taip atsitinka, nes nėra pakankamai viešų vietų arba jos netvarkomos taip gerai - primena mažus sąvartynus. To neturėtų būti. Ir nebūna, jei žmonės pasitaiko padorūs, kultūringi“, - dėstė A. Gaižutis ir akcentavo, kad kaip ir kitose gyvenimo srityse, šioje situacijoje būtina abipusė pagarba.

Savo ruožtu Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė nemanantis, kad miškai, aptverti tvoromis, yra nepakankamai kontroliuojama sritis. Jo teigimu, vandens telkinių apsitvėrimas tvoromis yra kur kas opesnė problema, tačiau ir ji yra rimtai sprendžiama.

Kęstutis Trečiokas
Kęstutis Trečiokas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Miškų aptvėrimas tvoromis nėra dažnas reiškinys, tačiau jeigu tokių atvejų pasitaiko, jie yra fiksuojami. Negalima apsitverti tvora, jeigu, tarkime, nori privačių miškų savininkai apsisaugoti nuo šiukšlintojų, tokios išimtys nėra numatomos. Leistina tvora tik tuo atveju, kai saugomi gyvūnai ir pan.“, - sakė ministras.

Ministro teigimu, kontrolę dėl tvorų atlieka  ir savivaldybės. O paklaustas, ar žmogus, norėdamas apsitverti tvora miške esančią sodybėlę, tą galėtų padaryti, teigė, kad mišką aptverti aklinai negalima, būtina palikti laisvą priėjimą į mišką visiems žmonėms.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniečiai užfiksavo neįprastą reginį: kieme išsiliejo žalias skystis papildyta 12.45 (81)

Skaitytojai kreipėsi į Delfi redakciją pranešdami apie išsiliejusį ryškiai žalios spalvos...

Žalioji ekonomika statybų sektoriuje – ar Lietuva pasiruošusi ir kokios galimybės mums atsiveria? (15)

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų problemų, kuri sulaukia vis didesnio visuomenės ir...

Hidrologas: vandens lygiai yra mažesni nei turėtų būti (8)

Hidrologas Juozas Šimkus sako, kad po rugpjūtį paskelbtos hidrologinės sausros situacija vis dar...

Geruoju nesibaigs: keturračiams suniokojus vertingiausią Lietuvos kampelį prokuratūra pradeda tyrimą (118)

Tauragės apylinkės prokuratūra pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Tauragės rajone...

Moteris neapsikentė vaizdo prie Kauno marių: siutas ima (18)

Zuikinėje gyvenančios moters pasivaikščiojimą miške prie Kauno marių aptemdė šiukšlintojų...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (109)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (64)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (10)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (44)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (892)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Tomas Daugirdas | D+

Trys COVID-19 pamokos: technologijos nuvylė, ekonomika nuvylė, visuomenė nusivylė

Koronaviruso pandemija jau dabar atnešė keletą labai vertingų pamokų. Technologine pažanga vis...

40 tūkst. žmonių apėmęs tyrimas nustatė svarbiausią asmenybės bruožą: tai raktas į laimingą šeimą (1)

Visi norime, kad mūsų šeimyninis gyvenimas būtų kaip įmanoma laimingesnis. Tad dabar...

Žvarbus vėjas slopins šilumą (10)

Šeštadienį virš Lietuvos tęsis ciklono ir anticiklono dvikova, to pasekmė gūsingas ir žvarbus...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (104)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...